Postų dalybos primena turgų: kam atiteks vadovų kėdės?

Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybėje laisvi Administracijos direktoriaus ir vicemero etatai. Meras Bronius Markauskas su Tarybos naująja valdančiąja dauguma diskutuoja apie galimas kandidatūras šioms atsakingoms pareigoms. Prieš akis – daug stambių infrastruktūros projektų, tad, anot mero, svarbu, kad kandidatai išmanytų šią sritį. Savivaldybės biudžetas – per 70 mln. Eur, dirba šimtai žmonių, tad pareigos išties reikalaus ir daug vadovo kompetencijų.

Naujoji valdančioji dauguma – liberalų, konservatorių, socialdemokratų ir socialdarbiečių atstovai – buvo skelbę, kad į Administracijos direktoriaus pareigas siūlo liberalo Justo Ruškio, dabartinio Administracijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, kandidatūrą. Į vicemerės postą – socialdemokratę Ligitą Liutikienę, į Administracijos direktoriaus pavaduotojo – socialdarbietį Česlovą Banevičių.

Neatitinka reikalavimų

Meras B. Markauskas pripažino, kad vyksta politinės peripetijos, tačiau jis tikįs, kad iš šios situacijos bus išeita ir viskas bus gerai. Dar gegužės pradžioje naujoji valdančioji dauguma prašė mero sušaukti neeilinį Tarybos posėdį, kur būtų tvirtinamos jų numatytos kandidatūros. Tačiau, anot mero, darbotvarkėje nebuvo nė vieno klausimo, tad ir poreikio organizuoti posėdį nebebuvo. Kad eiliniame gegužės 27 d. vyksiančiame Tarybos posėdyje būtų galima svarstyti šias kandidatūras, meras sako taip pat matąs kliūčių, juolab kad posėdžio darbotvarkėje daug svarbių klausimų, tad jis prognozuojama bus netrumpas. „Patogiau būtų organizuoti neeilinį posėdį“, – kalbėjo B. Markauskas.

Anot jo, šiuo metu valdančiosios daugumos pasiūlyto kandidato J. Ruškio kandidatūra į Administracijos direktoriaus postą neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, tad planuojamas šių kvalifikacinių reikalavimų pakeitimas. Šiuo metu numatyta, kad Administracijos direktorius turėtų ne mažesnę kaip 3 metų vadovavimo patirtį, šis reikalavimas keičiamas į 1 metų. „Nors yra rekomendacija, kad politinio pasitikėjimo tarnautojas turėtų ne mažesnę nei 4 metų patirtį. Žinoma, rekomendacija nėra įstatymo nuostata, tačiau į ją nėra atsižvelgiama“, – dėstė meras.

Norima apriboti mero teises?

B. Markauskas trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams akcentavo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą mero teisė – teikti vadovų kandidatūras, jas derinti, pristatyti. „Nauja valdančioji dauguma nusprendė, kad ne taip turi būti, atitinkamai keičia reglamentą, tačiau, manau, tie keitimai neatitinka Vietos savivaldos įstatymo nuostatų. Įstatymas yra aukščiau reglamento“, – pastebėjo jis. Jo patarėjo komunikacijai Jevgenijaus Bardausko nuomone, keičiant reglamentą, norima apriboti įstatymu suteiktas mero teises. „Dėl tokių pakeitimų jau esame gavę ir Vyriausybės atstovo žodinių pastabų, kuriose teigiama, jog tokie pakeitimai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui“, – informavo jis.

Reglamento pakeitimo svarstymus inicijavo keturi Tarybos veiklos reglamento keitimo komisijos nariai: Audronė Balnionienė, Ligita Liutikienė, Rasa Linkienė ir Vaclovas Dačkauskas. Sekretoriato tarybos sekretorė Aurelija Jansonienė patikino, kad gavo iš Vyriausybės atstovo institucijos pastabų, jog taip ribojamos mero teisės ir pačios kandidatų teikimo procedūros prieštarautų Vietos savivaldos įstatymui, jei neliktų derinimo etapo. Vietoj derinimo sprendimo projekte liko, jog teikia daugumos pasiūlytas kandidatūras.

Meras atvirai kalbėjo, kad šiuo metu vyksta savotiškas pozicijų pasimatavimo procesas, kuris, deja, šiek tiek primena turgų. „Išrinkti Tarybos nariai yra tautos atspindys, tačiau Administracija – tai didžiulė organizacija su 70 mln. Eur biudžetu, tad labai norėtųsi, jog pastaroji būtų kuo labiau atskirta nuo politikos, o Administracijos vadovai turėtų vadybinių gebėjimų, darbo patirties versle. Būtų gera praktika, kad Administracijos direktorius būtų ne iš politikų, ne iš politinių partijų vadovų“, – savo nuomonę dėstė B. Markauskas. Per du mėnesius jis turi pateikti Tarybai svarstyti vicemero kandidatūrą, per tris mėnesius – Administracijos direktoriaus. „Bandome derėtis su valdančiąja dauguma, trečiadienį susitikau su valdančiosios daugumos frakcijų pirmininkais, tebevyksta diskusijos“, – sakė jis.

Įžvelgia patirties stoką

Meras B. Markauskas atvirai kalbėjo, kad vertina J. Ruškį kaip jauną perspektyvų politiką, tačiau šiuo atveju nemanąs, kad yra gerai, kai mažinama kvalifikacinių reikalavimų kartelė. „Kiekvienam politikui reikia užaugti. Tikiuosi, kad Justas bus geras politikas ir administratorius, tačiau šiandien galėtų dar žmogus sau leisti įgyti patirties. Valdančioji dauguma prisiima atsakomybę. Pagal įstatymą galiu teikti ir kitą kandidatą, tačiau puikiai suprantu, kad neturint valdančiosios daugumos palaikymo tai niekur nenuves. Nėra noro žaisti tokius žaidimus. Savo poziciją išsakiau, matau rizikų“, – neslėpė B. Markauskas. Jis sakė, kad iš valdančiosios daugumos yra pažadas tęsti darbus, jei, jų nuomone, siūlomi kandidatai pajėgūs tai padaryti, tai gerai. „Aišku, visaip gyvenime būna. Gal tai bus gerasis variantas, kai žmogus, neturėdamas patirties, sublizgės“, – neatmetė ir teigiamo scenarijaus meras.

Jis paprašė valdančiosios daugumos, kad jam būtų pateikti ir kitų kandidatų į vadovaujančias pozicijas gyvenimo aprašymai, darbinė patirtis. Kol kas nieko nesulaukė. „Man yra tekę dirbti su L. Liutikiene ir Č. Banevičiumi: „Kaip minėjau, didžiausia problema būtent dėl infrastruktūrinių projektų, inžinerinės dalies kuravimo. Nemanau, kad Ligita turi šioje srityje patirties. Č. Banevičius, kaip buvęs Administracijos direktorius, pavaduotojas, meras, – galbūt. Tačiau iki trečiadienio informacijos apie jų patirtį negavau.“

Sekretoriato likimas neaiškus

Spaudos konferencijoje teirautasi, jei naujoji valdančioji dauguma paliktų merui sekretoriatą su dabartiniais patarėjais, ar tai būtų pakankamas motyvas toliau konstruktyviai dirbti. „Liūdna apie tai diskutuoti. Nežinau, kuo tai baigsis, bet tik mero potvarkiu skiriami patarėjai ir sekretoriatas. Taryba gali tik panaikinti ar sumažinti sekretoriato etatus. Gaila, kad tai tampa derybų objektu. Naujoji valdančioji dauguma neturėtų eiti tokiu keliu: keisti reglamentą, atleisti patarėjus. Žiūrėjome ir žodyne, ką reiškia konstruktyvus darbas. Deja, politikoje šis terminas sunkiai pritaikomas“, – atsakė B. Markauskas.

Vienaip ar kitaip, praėjus 2,5 metų nuo kadencijos pradžios, meras nemano, kad būtų gera išeitis pirmalaikiai rinkimai. „Rinkėjai to nepateisintų. Turime susitarti ir ieškoti kompromisų. Niekam ta įtampa nereikalinga. Tikiuosi, susidėliosime ir pabandysime dirbti“, – vylėsi rajono vadovas. Jis pripažino, kad jautė buvusių koalicijos partnerių nepasitenkinimą, kuomet prie jų prisijungė Tarybos nariai Vaclovas Macijauskas su Loreta Piaulokaite-Motuziene, vėliau – „valstiečių“ frakciją papildė Raimondas Simonavičius su Rūta Cirtautaite. „Gal dėl to kilo nerimas, tai buvo pagrindas imtis aktyvių veiksmų ir keisti koaliciją. Jei atmestume politinius motyvus, dirbome sklandžiai, išsiskyrusių nuomonių dėl strateginių klausimų nebuvo“, – teigė B. Markauskas.

KOMENTARAS

• Valdančiosios daugumos atstovė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė Rasa PETRAUSKIENĖ: „Situaciją prilyginčiau kaip šaškių lentoje, kai žaidėjas turi vieną „damkę“ ir daug ėjimų. Kas iš to? Veiksmai lyg ir imituojami, o procesas stovi. 5 kartus naujosios daugumos iniciatyva tarėmės dėl susitikimų, 5 kartus vyko pokalbiai, 5 kartus likome prie savo šaškių situacijos. Kas laimi? Niekas. Labiausiai gaila, kad naujoji dauguma negali pradėti realiai dirbti, su nauja energija tęsti darbų ir imtis naujų, jau numatytų.“

• Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daiva KEREKEŠ: „Jau svarstėme, ar šis planuojamas Reglamento keitimas neapribos mero įgaliojimų, ar nėra suvaržomos jo teisės. Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad kandidatus deleguoja dauguma, vienas iš požymių daugumos ir yra, kad tai tos frakcijos, kurios delegavusios savo kandidatus į mero pavaduotojo pareigas, Administracijos direktoriaus pareigas. Siūlyti merui dauguma teisę turi, niekas negali uždrausti. Bet jau meras turėtų spręsti, kurią kandidatūrą teikti. Tam ir yra pristatymo, derinimo ir pateikimo stadijos – jos pagal Vietos savivaldos įstatymą ir priklauso merui. Reglamento nustatyta tvarka meras šiuos veiksmus turėtų atlikti. Tai logiška seka: meras pristato kandidatūras, derina, jei derinimo stadijoje matyti, kad nesulauks pritarimo ši kandidatūra, galima šios nebeteikti, o pristatinėti ir derinti kitą kandidatūrą. Dauguma, kaip minėjau, gali siūlyti merui, iš kokių kandidatų rinktis. Siūlymas nedraudžiamas, bet primygtinis prašymas tik tos kandidatūros, kurią pasiūlė dauguma, – to įstatymas nenumato. Nėra nurodyta, kad meras teiktų, atsižvelgdamas į kažkieno siūlymą. Pavyzdžiui, anksčiau buvo įstatyme nuostata dėl Etikos komisijos pirmininko, buvo aiškiai parašyta opozicijos siūlymu – mero teikimu. O čia tik mero siūlymu. Dėl direktoriaus pavaduotojų taip pat aiškiai sureguliuota – direktoriaus siūlymu – mero teikimu. Jei Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pakeis reglamentą nepaisydama pastabų, tuomet dar detaliau viską išnagrinėsime ir rašysime arba teikimą Tarybai, arba gali būti, kad teks svarstyti dėl kreipimosi į teismą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo. Tuomet teismas pasisakytų, ar ta nuostata dera su įstatymu, ar ne. Akylai stebėsime situaciją, žodžiu pastabos išsakytos.“

Agnė ADOMAITĖ