Pozicija

Lietuvos turtas ne šalies žmonėms, o išrinktiesiems

“Turi didėti atlyginimai”. Ši Premjero frazė – tik sakinio pradžia, kurio teisingą tęsinį turėtų gyventojams aiškinti ekonomistai bei finansų analitikai. Tokiomis skambiomis frazėmis, manau, tik bloginami santykiai tarp darbdavių ir darbuotojų, nes atlyginimų didinimo kryptimi valdžia nepadarė nieko, o iš verslininkų reikalauja.

Kad didėtų atlyginimai, reikalinga mažinti mokesčius, nes didžioji dalis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių rezervo atlyginimams didinti neturi. O taip reklamuojamus eteryje didelius įmonių pelnus gali planuoti tik Vyriausybės palaiminimą ir tiesioginį palaikymą turinčios įmonės, pavyzdžiui, naftos perdirbimo, naftos gavybos, dujų tiekimo, elektros tiekimo bei kitos privilegijuotos ir valstybės užsakymus gaunančios įmonės, kurios neretai specialiais Vyriausybės sprendimais dirba lengvatinėmis sąlygomis. Kelių energetikos pakraipos įmonių grandioziniai ir neadekvatūs gamybai pelnai iškreipia tikrą pelningumo vaizdą šalyje, už kurio ir bando kabintis Premjeras, užuot mažinęs gyventojų pajamų ir kitus mokesčius. Deja, taip yra, socialiai orientuota Vyriausybė stengiasi kuo daugiau surinkti mokesčių, kad galėtų kuo daugiau dalinti.

Dar vienas momentas. Įmonių pelnų didėjimas buvo netikras, nes visos įmonės, bandžiusios teikti paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti, turėjo pateikti teigiamus balansus už 3 metus. Dirbusios nepelningai paramos gauti neturėjo jokių galimybių, todėl buvo dirbtinai koreguojami balansai. Taip atsirado nepaaiškinami įmonių pelnai, kuriais džiaugiasi Vyriausybė, net nebandydama suprasti, iš kur tai ir kodėl taip įvyko. Su tokiu požiūriu į šalies ekonomiką toli nenuvažiuosi.

Teisingai, Lietuvos ekonomika kyla todėl, kad kyla kaimyninėse šalyse, tuo labiau Rusijoje. Bet, pažiūrėkime, ar mūsų šalis konkurencinga, ar patraukli užsienio investicijoms, kurių labai tikėjosi, o pusės tesulaukė. Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimas liko nuošaly.

Kaimynėse Latvijoje ir Estijoje yra mažesni gyventojų pajamų mokesčiai. Ten pigesni degalai (nes mažesnis akcizas), nors ir naftos perdirbimo gamyklos neturi. Minėtose šalyse nėra ir tokios didelės darbingų žmonių emigracijos, nes valdžios institucijos labiau orientuotos teigiamai spręsti šalies problemas gyventojų, o ne savo labui.

Matyt, kol Lietuvoje nebus viskas parduota, tol ir valdžios požiūris nesikeis. Kad ir tų nelaimingų “Lietuvos dujų” privatizavimas. Prieš metus parduota už 200 mln. litų, o dabar po įvertinimo, pasirodo, tikra kaina – 2 milijardai litų. Bet čia “kažkas”, matyt, netyčia “apsiriko”, ir tie 1,8 milijardo litų kažkur išgaravo, tiek pat, kaip ir nuo “Mažeikių naftos” padovanota. Du objektai ir beveik ketvirtis viso Lietuvos metinio biudžeto, o kaltų ir atsakingų nėra. Va, čia tai būtų buvęs milžiniškas rezervas ir atlyginimams didinti, ir švietimui, ir kitoms būtiniausioms reikmėms, bet…

Lietuvos turtas – ne masiniam naudojimui, o išrinktiesiems.

Algirdas LIAUDANSKIS