Pramonės robotizacija Lietuvoje vyksta, bet nepakankamai sparčiai: trūksta kompleksinio požiūrio
Pastaruoju metu didžiosios pasaulio ir Europos industrinės valstybės vis aktyviau imasi pramonės robotizacijos ir automatizacijos, skirdamos tam daug dėmesio ir resursų. Lietuva šiame kontekste yra maža šalis, tačiau robotizacijos klausimai lygiai tokie pat aktualūs, kadangi jie stipriai susiję su šalies ir jos pramonės konkurencingumu. Ekspertai teigia, kad Lietuva atsilieka nuo kitų Rytų Europos šalių, kol kas gerokai per mažai investuodama į šią sritį valstybės lygiu.
„Eurostato duomenimis, Lietuvoje investicijų į automatizaciją ir įrengimus santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir nesiekia 8 proc. Reikėtų didesnio realaus valstybės dėmesio, nes neišvengiamai brangstant darbo jėgai, be technologijų, robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų, mes rizikuojame stipriai atsilikti nuo kitų panašių valstybių, o tai būtų smūgis ne tik pramonės konkurencingumui, bet ir visai valstybės gerovei“, – komentuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis.
Finansavimo priemonės stipriai vėluoja
Lietuvoje vieni pirmųjų robotizuoti ir automatizuoti savo veiklą pradėjo sektoriai, vykdantys masinę gamybą – baldų, maisto pramonės. Pastaruoju metu prie procesų robotizacijos pereina ir elektronikos produktų gamintojai, auga susidomėjimas ir poreikis iš mažų ir vidutinių įmonių, dirbančių metalo apdirbimo, mašinų įrengimų, plastiko ir kituose sektoriuose. Pasak pašnekovo, įmonės supranta robotizacijos, automatizacijos bei skaitmenizacijos svarbą ir pačios į tai investuoja nuolat, tačiau pasigendama kompleksinio požiūrio iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) finansinių paskatos instrumentų.
„Tiek didelėms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms robotizuotis, šiandien parama ir finansavimas nėra prieinamas, nes tokių priemonių paprasčiausiai nėra. 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu buvo galimybė pasinaudoti fondų investicijų programos priemonėmis „Regio invest LT“, „Pramonės skaitmeninimas LT“, „Intelektas LT“ ir kitomis, orientuotomis į veiklos procesų skaitmeninimą, pramonės modernizavimą, inovatyvių produktų diegimą ir kūrimą. Tačiau šis finansavimo laikotarpis jau pasibaigęs, o naujajame, prasidėjusiame 2021 m., nėra nė vienos priemonės, kuri skatintų įmonių transformaciją automatizacijos, robotizacijos ar inovacijų kūrimo link“, – sako LINPRA vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu kalbama apie 1 mlrd. eurų investicijų paketą pagal „Naujos kartos Lietuvos“ planą, tik ši suma bus skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms.
„Verslui nelabai aišku, kam tokia priemonė reikalinga, jei rinkos sąlygomis paskolą galima gauti ir banke. Tokia priemonė greičiausiai bus neefektyvi ir neturės reikiamo poveikio. Nesinori kritikuoti, tačiau, viena vertus, kalbama apie žaliųjų, inovatyvių, skaitmeninių technologijų bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos ir eksporto būtinybę, kita vertus – visur vėluojama ir nekuriamos jokios realios priemonės, leidžiančios investuoti čia ir dabar. Valdžia skelbia gražias deklaracijas, o skaitmeninimą, automatizaciją, robotizaciją kažkaip įgyvendinti paliekama verslui. Trūksta platesnio, kompleksinio požiūrio“, – kalba D. Lasionis.
Investuoti ne tik į įrangą, bet ir į žmones
Paklaustas, kokias priemones, skatinančias spartesnį pramonės skaitmeninimą ir robotizaciją, siūlytų pačios šioje srityje veikiančios įmonės, D. Lasionis pirmiausia akcentuoja tikslingumą ir kompleksiškumą.
„Vienas dalykas yra finansiniai instrumentai, kurie palengvintų verslo procesų robotizaciją ir automatizaciją, technologinės įrangos įsigijimą. Tačiau kita labai svarbi dedamoji yra žmonės, valdantys tuos automatizuotus įrenginius, turintys reikiamų kompetencijų. Tad lygiagrečiai turėtų būti dirbama ir su „sunkiąja“ dalimi, ir su specialistų pasiūlos užtikrinimu“, – teigia jis.
Kaip efektyviausią finansinį instrumentą, kaip teisingai įdarbinti žadamą 1 mlrd. eurų investicijų paketą pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą, pašnekovas įvardija dalines finansines valstybės subsidijas už įsipareigojimus. Jas skiriant, verslas įsipareigotų ne vien įsigyti naują, pvz. energetiškai efektyvią įrangą, skaitmenizuotis ir panašiai, bet ir tuo pačiu padidinti gamybos našumą, eksporto rodiklius, darbo užmokestį darbuotojams. Tokia priemonė būtų veiksminga, nes teiktų naudą ir visam pramonės sektoriui, ir jo darbuotojams, ir Lietuvos ekonomikai, visai regioninei ekosistemai.
„Finansiniai įrankiai galėtų būti skirti ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Įdiegus automatizuotus ir robotizuotus sprendimus, įmonės turi apmokyti savo darbuotojus. Efektyvus būdas tai padaryti būtų įgūdžių tobulinimas darbo vietoje. Pavyzdžiui, darbdavys susiranda vietinius ar užsienio konsultantus, kurie darbuotojus apmoko dirbti su įranga jų darbo vietoje, tad tokios žinios būtų ne teorinės, bet ir praktinės. Dalį investicijų į darbuotojų tobulėjimą skirtų pats darbdavys, dalį gautų iš specialių investicinių priemonių. Taip darbuotojas per trumpą laiką įgytų aukštesnę kompetenciją dirbti su naujausiais robotizuotais sprendimais“, – sako jis.
D. Lasionis pabrėžia, kad pačios įmonės skaitmenizavimo, robotizavimo ir automatizavimo klausimą laiko prioritetiniu ir ne tik investuoja į technologijas, bet ir ieško sprendimų, kaip visą procesą dar labiau „išjudinti“ šalies mastu. Tuo tikslu veikia LINPRA suburtas Robotikos ir pramonės automatizacijos paslaugas bei sprendimus teikiančių įmonių forumas, į kurį įsitraukė apie 80 proc. visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių robotikos sprendimus siūlančių įmonių.
„Robotikos forumas nekuria pramonės robotizavimo strategijos, už tai atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tačiau, matydami realią situaciją, šio forumo nariai planuoja veiksmus, kurie padėtų siekti užsibrėžtų tikslų. Aktualiausi šiai dienai uždaviniai yra sukurti kompetencijų ir paslaugų žemėlapį, maksimaliai skleisti informaciją apie robotizavimo naudą ne tik verslui, bet ir ekonomikai, atstovauti visai sektoriaus pozicijai susitikimuose su valdžios institucijomis“, – vardija LINPRA vadovas.
