Prasidėjus liūtims, daugybė gyventojų skundžiasi kiaurais stogais. Ką daryti?
Kiauras, varvantis stogas ir dėl jo kylantys kaimynų konfliktai – amžina tema kalbant apie gyvenimą daugiabutyje. Dabar, prasidėjus vasaros liūtims bei artėjant rudens darganoms, gyvenantiems senesnės statybos namų viršutiniuose aukštuose ši problema tampa itin skausminga. Ką daryti, jei pastebėjote pro stogą lašantį vandenį?
„Remontuoti stogą – didelis darbas, kuriam reikia ir rangovų, ir parengto projekto, ir patalpų savininkų sutikimo. Visa tai gali užtrukti mėnesius. O pro stogą laša jau dabar. Lašėjimas ne tik erzina, bet gali ir sugadinti turtą: konstrukcijas, lubas, sienas, grindis ar net baldus.
Todėl labai suprantama, kodėl tai – itin skausmingas klausimas ir bet koks gaišinimas kelia didelį susierzinimą“, – teigia vienos iš didžiausių statinių priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupių Baltijos šalyse „Civinity“ vadovė Virgeda Jackaitė.
Ekspertės teigimu, pastebėjus varvėjimą ar drėkimą, svarbu iš karto apie tai pranešti namą administruojančiai bendrovei.
„Mūsų specialistai tokiais atvejais skubiai vyksta į įvykio vietą įvertinti situacijos. Itin dažnai randame tikrai labai prastos, avarinės būklės stogus. Tai – ypač aktualu senamiesčiuose, kur stogai – dengti čerpėmis.
Pritaikome laikinus sprendimus – kad bent kurį laiką mūsų klientai gyventų patogiau, be į namus varvančio vandens. Tačiau tuomet prasideda ilgoji procedūra: stogo remontas“, – teigia V. Jackaitė.
Jos teigimu, Vilniaus senamiestyje didelės dalies stogų būklė yra kritinė – čerpės senos, nekeistos dešimtmečiais ir suskilinėjusios. Ekspertė ragina gyventojus, saugant savo turtą, apie stogo remontą kalbėtis pradėti nelaukiant lietingojo sezono.
„Nuožulnius stogus turinčiuose senuose daugiabučiuose kiaurą stogą gyventojai gali pastebėti ne iš karto, nes vanduo visų pirma teka į negyvenamas, retai naudojamas palėpes. Nors gyventojams tai netrukdo, tačiau drėgmė pūdo medines konstrukcijas ir ilgainiui gali pakenkti visam pastatui bei kelti pavojų žmonių saugumui“, – sako V. Jackaitė.
Dažna kaimynų konfliktų priežastis
Pasak „Civinity“ grupės vadovės, norint greičiau spręsti tokias problemas, labai svarbu suprasti, kad stogas – ne tik viršutiniuose aukštuose gyvenančių žmonių rūpestis.
„Bendros namo konstrukcijos, balkonai, rūsiai, stogas – visa tai yra bendras visų savininkų turtas. Natūralu, kad kiauro stogo problemą labiausiai jaučia tiesiai po juo gyvenantieji, o kitiems savininkams nesinori mokėti už remontą. Tačiau dažnai tokie konfliktai tiesiog prailgina procesą ir priverčia dalį gyventojų patirti didelius nepatogumus“, – sako „Civinity“ grupės atstovė.
Remontas užtrukti gali ne tik dėl skaidrumui užtikrinti būtino rangovų konkurso organizavimo bei gyventojų sutikimo procedūrų, tačiau ir dėl sezono – lietinguoju sezonu dalies remonto darbų atlikti gali būti neįmanoma, nors kritiniais atvejais specialistai sprendimų ieško ir čia.
„Pilnavertį, kokybišką ir ilgalaikį stogo remontą įmanoma atlikti tik esant sausiems orams. Todėl butų savininkus, žinančius, kad jų namo stogas – senas, kviečiame atsižvelgti į raginimus imtis remonto dar vasarą, nesulaukus liūčių bei varvėjimo – taip pavyks apsaugoti asmeninį turtą“, – teigia V. Jackaitė.
Visgi, rudenį sulaukę gausybės avarinių iškvietimų, specialistai laikinų sprendimų ieško ir lietinguoju sezonu.
Ragina nelaukti
„Svarbu įvertinti ir tai, kad dalies stogo sutvarkymas – kur kas pigiau, nei remontuoti visą stogą bei jo konstrukcijas. Skirtumas gali būti net ir dešimtimis kartų. Tad nuolatinė priežiūra, savalaikis dalinis remontas ilguoju laikotarpiu kainuoja pigiau, nei darbų atidėliojimas.
Netvarkomas stogas ilgainiui sugadina ir jį laikančias konstrukcijas, tad remonto kainos išauga drastiškai. Jei jūsų name stogas nebuvo remontuotas tikrai ilgai ir yra labai prastos būklės, verta pagalvoti ir apie kapitalinį remontą – dalis Lietuvos savivaldybių turi specialias dalinių kompensacijų programas, kurios leidžia savininkams stogą atsinaujinti pigiau“, – sako „Civinity“ grupės vadovė.
