Prekybininkai: brangs ar ne – pirkėjai maistą pirks
Brangstantys maisto produktai – daugelį jaudinanti tema, kuri dažnai šmėžuoja visose medijose. Pasidomėjome, kaip tai atsilieps smulkiajam verslui – nedidelėms parduotuvėms ir įvairių socialinių grupių pirkėjams.
Brangesni pigiausi produktai
Žiniasklaidoje triukšmingai nubangavo žinia, kad, brangstant žaliavoms, šiemet maisto produktų kainos kils sparčiau negu pernai. Žemės ūkio ministras prognozavo, kad jos augs nuo 1 iki 2 proc. Betgi sausį teko išgirsti smulkios ūkininkės skundą, kad mažėja pieno supirkimo kainos, nors išlaidos jam pagaminti didėja. Paprastam žmogui nelengva suprasti keistų kainų šuolių peripetijas.
Neseniai kainas stebintis portalas pricer.lt paskelbė, kad sausį pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvoje kainavo 3,1 proc. (2,13 euro) brangiau nei gruodį, o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 7,9 proc. (5,16 euro). Populiarių ir žinomų produktų vidutinio krepšelio kainos per mėnesį augo 6,2 proc. (3,76 euro), per metus – 7,7 proc. (4,59 euro). Iš portalo pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 38 prekės, o pigo 11. Brango pigiausi obuoliai, pigiausias jogurtas, pigiausi ryžiai.
Per 4 metus maisto produktai pabrango 50 proc.
Lietuvos banko duomenimis, tarp Baltijos valstybių maistas Lietuvoje kol kas kainuoja pigiausiai, tačiau bendras maisto prekių kainų lygis Lietuvoje pasiekė Europos Sąjungos vidurkį.
Vargina neigiama informacija
Gargžduose apie tris dešimtmečius veikiančios parduotuvės „Vasara“ savininkė Jadvyga Skuodienė „Bangai“ kalbėjo, jog nėra buvę, kad taip brangtų cigaretės: dabar už pakelį 40 centų daugiau mokantys rūkaliai dėl to labai pyksta. Brango ir alkoholiniai gėrimai (Vyriausybė rūkalams ir alkoholiui padidino akcizą), kaip antai degtinės butelis – apie 1,30 euro, alaus – apie 20 centų. Dvigubai pabrango ir natūralios apelsinų sultys, o kitų gaiviųjų gėrimų kainos nepasikeitė. „Bet nėra taip blogai, kaip skelbiama žiniasklaidoje – pas mus dar nebrango nei mėsa, nei žuvis, nei kava, – patikino J. Skuodienė. – Dirbame su devyniomis mėsos perdirbimo įmonėmis, kurios kol kas nežada didinti savo produkcijos kainų. Tačiau jau sulaukėme pranešimo apie brangsiančią duoną. Mes kainų drastiškai nedidinsime.“
Mažos parduotuvės savininkė džiaugėsi nebloga apyvarta sausio mėnesį, kad čia lankosi nuolatiniai pirkėjai, kitokių produktų randa ir užsukę prašalaičiai. Pasak verslininkės, daug mėsos produktų nuperka atostogų sugrįžę emigrantai. Tačiau J. Skuodienė prisipažino, kad žiniasklaidoje skleidžiama neigiama informacija apie kainų šuolius nepadeda gerinti psichologinės būsenos nei pardavėjų, nei pirkėjų. Pašnekovei nejauku, kai pastarieji perka po kelis gabalus sviesto, baimindamiesi, kad šis brangs.
Žiemą taupo labiau
Pasak Lapių kaime esančios parduotuvės „Žvelsa“ savininkės Lilijos Šarapnickienės, kasmet vis nauji kainų šuoliai – kyla pragyvenimo lygis, nes didėja atlyginimai, pensijos. „Vėl pabrango maisto produktai – pirkėjai pirkdami paniurna. Valgyti juk reikia. Nebūtinai pirkti brangiausią grietinę ar duoną – galima rinktis mažiau kainuojančias. Kiti ir nesuka dėl to galvos, – kalbėjo verslininkė. – Stipriai pabrangus cigaretėms, kai kas nustojo rūkyti – tikrai žinau tokių žmonių. Sakau, geriau taupykit atostogoms.“
Lapiuose nuo praėjusio rudens pirkėjams pasirinkimo neliko: užsidarius Rusteikų parduotuvėlei, kelias veda į vienintelę „Žvelsą“. Jos savininkė L. Šarapnickienė pastebėjo padidėjusį pirkėjų srautą, tačiau žiemą išgyventi nelengva, nes žmonės priversti taupyti. Vasaros laukimu gyvena pardavėja Jovita, nes tada netenka nuobodžiaujant laukti pirkėjų – į kaimą atvyksta turistų, poilsiautojų – daugiau visko nuperka. Septintus metus veikiančią savo parduotuvę „Žvelsa“ verslininkė L. Šarapnickienė juokais vadina ne pelno siekiančia įmone. Bet verslininkė nusiteikusi optimistiškai, nes, jos manymu, kol bus pasiūla, bus ir pirkėjų. Taigi savo parduotuvėje stengsis plėsti prekių asortimentą, kad kaimo žmonės rastų to, ko pageidauja.
Kaltina prekybininkus
Į Dituvos sodininkų bendrijos pakraštyje esančią maisto prekių parduotuvėlę „Paslaugų orbita“ dažniausiai suka vyrai. „Nesumažėjo pirkėjų šiemet – visi vietiniai. Jie pastebi, kad pabrango alkoholiniai gėrimai, bet kai reikia, tai perka, – kalbėjo pardavėja Irena. – Visko perka tiek pat, kas rūkė, tas ir rūko.“
Vienas vyriškis atsinešė maišą butelių, kuriuos grąžinęs į taromatą, nusipirko „bambalį“ alaus. Kitas už glėbį jų mokėjo grynaisiais, o paklaustas, ar nepabrango alus, sumurmėjo nežinantis.
„Jau atkeliauja į parduotuvę brangesni maisto produktai. Perka kaip ir anksčiau, pirkėjai neverkšlena, nes supranta, kad kasmet brangsta – infliacija, – dėstė Daukšaičių parduotuvės, priklausančios „Aibės“ tinklui, bendrasavininkis Algis Šliaužys. – Gavome pranešimą, kad nuo vasario vidurio duona brangs 7–12 proc. Kepėjai paaiškino, jog padidėjo atlyginimai, mokesčiai, logistikos kaštai. Mes stengiamės išlaikyti subalansuotas kainas.“
Verslininkas sakė galvojantis, kaip teks išgyventi – tik apie minimalų pelną sukasi mintys. „Ūkininkai skundžiasi, kad jie mažai gauna, prekybininkai kaltinami, jog dėl kainų kilimo kalčiausi jie. Betgi šioje grandinėje visi pasiima savo dalį – ir ūkininkai, ir perdirbėjai, ir prekybininkai“, – kalbėjo A. Šliaužys.
Kainų šuolį pastebi ne visi
Dirbanti priekuliškė Jurgita prisipažino, jog su šeima stebi maisto produktų kainų kilimą ir juos pirkdama skaičiuoja. „Renkuosi prekybos centrus, į kuriuos einu dėl to, kad ten žymiai pigiau. Maisto, išskyrus pieno produktus, nusiperkame visam mėnesiui. Perku prekes, kurioms yra nuolaidos, bet vien dėl jų parduotuvėse nesilankau“, – kalbėjo Jurgita. Jos maisto produktų krepšelis šiemet 30 eurų brangesnis nei ankstesniais metais.
„Kadaise išgyvenome iš nedidelių algų, o dabar iš menkų pensijų. Nesišvaistai ir išgyveni: renkiesi pigesnę žuvį ar sūrį“, – šypsodamasi ištarė gargždiškė Regina, viena iš 400 tūkst. šalies pensininkų, kurių pensija nesiekia 650 eurų. – Pabrango mūsų pagrindiniai maisto produktai – pienas, varškė, sviestas, jogurtas. Daugiau sumoki, bet mažiau nusiperki. Negaunu jokių kompensacijų – visus mokesčius mokame. Dalyvaudama „Vilmorus“ apklausoje sužinojau, kad priklausau viduriniajai klasei, ir tai prajuokino.“ Jos nuomone, sunkiausia šeimoms, auginančioms vaikus, o pensininkams lengviau kai ko atsisakyti.
Gargžduose gyvenanti Kazimiera sakė nepajutusi maisto produktų brangimo, juolab kad ir pensija padidėjusi. „Iš ūkininko perkame pieną, sviestą, grietinę už tą pačią kainą, kaip ir anksčiau. Daržovių užsiauginame patys, bet dabar parduotuvėse jos tokios pigios, kad neapsimoka pensininkui kapstytis darže – verčiau pailsėti“, – dėstė pašnekovė. Ji patikino, kad dažniausiai prekybos centre perka maisto produktus, kuriems yra nuolaidos, o šių būna daug. Kazimiera siūlo tai daryti ir kitiems. „Neverkšlenti, nesiskųsti, bet domėtis kainomis parduotuvėse ir naudotis galimybėmis nebrangiai ir sveikai maitintis“, – patarė pensininkė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
