Prezidento apdovanotai kretingališkei didžiausia dovana – 5 dukros
„Su vyru užauginome 5 dukras, džiaugiuosi pasirinkta savo profesija. Mano gyvenimas teisingas ir prasmingas. Esu laimingas žmogus“, – „Bangai“ kalbėjo kretingališkė, buvusi pedagogė, daugiavaikė mama Genovaitė Gražutė Kripienė, kuriai Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.
Apdovanojimas pakylėjo
„Labai netikėtas įvykis. Gyvenau, dirbau – mylėjau darbą, vaikučius auginau ir jokios minties nebuvo, kad mane galėtų apdovanoti. Mūsų giminėje buvo didelės šeimos, po 5–6 vaikus augino, bet tokį apdovanojimą gavusiųjų nėra“, – atskleidė kretingališkė, 5 dukrų mama, buvusi pedagogė G. G. Kripienė.
Nuo mažens šaukiama Genovaite, apie antrą savo vardą ji sužinojo tik atkūrus nepriklausomybę, kai buvo atidžiau skaitomi dokumentai. „Mane, pirmagimę, tėvelis norėjo pakrikštyti Gražina, o mama – Genovaite. Tai ir padovanojo dvigubą vardą, dėl kurio patyriau nepatogumų – neišvykau į savo organizuotą ekskursiją į užsienį, nes man nesutvarkė dvigubų dokumentų“, – šypsojosi G. G. Kripienė.
Nuo Skriaudžių kilusią Genovaitę Gražutę Marčiulionytę, uostamiestyje mokslus baigusią jauną pedagogę, į Kretingalę parsiviliojo mylimasis Adomas Kripas, už kurio ištekėjo po trijų mėnesių draugystės ir poroje gyvena 52 metus. Jai patiko anuomet mėlynomis našlaitėmis išpuošta Klaipėda su mėlyna jūra, bet pagalvojo, kad mažame miestelyje šeimą kurti patogiau. Nesvarbu, kad iš pradžių vaikus teko auginti bute be patogumų – vanduo kieme, iš ten ir malkų reikėjo parsinešti. Vėliau daugiavaikė šeima persikėlė į „alytnamį“ – tarsi rojuje pasijuto.
„Prie namų buvo 25 arų sklypas – turėjome daržą, auginome paukščių, gyvulių – dirbome visi kartu. Dukros mokėjo visus darbus – ir karvę melžti, jos augo savarankiškos“, – atskleidė G. G. Kripienė.
Daugiavaikės mamos išbandymai
Paklausus, ar valstybės apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalio įteikimas yra didžiausias įvykis G. G. Kripienės gyvenime, ji nesudvejojusi atsakė, kad svarbiau buvo dukrų gimimas, iš kurių vyriausiai – 52-eji, o jauniausiai – 42-eji metai.
„Mūsų šeimyna didelė, bet draugiška, – šypsojosi daugiavaikė mama, kuriai užteko dvasinės stiprybės oriai įveikti gyvenimo išbandymus. – Mūsų šeimoje augo dvi dukrelės Alina ir Adelė – aš labai norėjau Andriuko. Laukėme jo, bet atėjo dvynės Ieva ir Giedrė. Užauginome ir Eglę. Geros mūsų dukros užaugo.“
Kretingališkė neslėpė, kad jos su gausia šeima niekam nereikėjo – nei valdžiai, nei giminėms. „Į svečius niekada nekvietė su visais vaikais. Mažai kas atvažiuodavo į svečius – manau, kad dėl to, jog daug lauktuvių reikėjo. Ir svetimi pasišaipydavo, – atskleidė G. G. Kripienė. – Namuose mes viską patys pasidarydavome – padėjo ūgtelėjusios mergaitės, turėjome gerų draugų, kurie padėjo šienauti, bulviakasio šventę kartu surengdavome. Gudrūs giminaičiai pradėjo mus kviesti į talką.“
Pašnekovė prisiminė, kad jai, Kretingalės vaikų darželyje dirbusiai auklėtojai, paskyrė ravėti burokus: daugiavaikei šeimai – tris normas! Juos reikėjo ne tik nuravėti, bet ir išretinti, rudenį nurauti. „Paklausiau ūkio direktorių, kodėl man tiek paskyrė – aš juk dirbu darželyje… Vyras pastatė traktorių, pasiėmė įrankį ir nuėjo ravėti burokų normų. Štai koks požiūris buvo į šeimą“, – dalijosi prisiminimais G. G. Kripienė.
Ji džiaugėsi savo tėvų palaikymu: mama dukrelėms parveždavo iš Rygos gražių drabužėlių, batelių ir numegzdavo originalių rūbelių, o tėvelis suremontavo vaikų kambarius. „Esu dėkinga buvusiam Kretingalės pagrindinės mokyklos direktoriui Stanislovui Vasiliauskui, su kuriuo kaimynystėje draugiškai gyvenome. Jis mūsų dukroms dovanodavo triušiukų – kokios laimingos jos buvo, – kalbėjo G. G. Kripienė. – Turiu gerą draugę – buvusią matematikos mokytoją Anitą, kuri prireikus pasaugodavo dukras, nors pati augino dvi atžalas. Jos vyrą, šviesaus atminimo dėdę Praną, mūsų mergaitės labai mylėjo. Mes kartu vaikus auginome, vestuves iškėlėme, krikštynas šventėme.“
Teisingas pasirinkimas
G. G. Kripienė 20 metų dirbo Kretingalės vaikų darželyje auklėtoja, o vėliau beveik tiek pat – pradinių klasių mokytoja ir auklėtoja pagrindinėje mokykloje. Kretingalės seniūnijos Prezidentūrai pateiktame apdovanojimo pristatyme rašoma, kad Genovaitė Gražutė šiose ugdymo įstaigose buvo mylima ir vertinama vaikų, mokinių, tėvelių, kolegų. Ji pelnė vadovų padėkas už kūrybiškumą, vasaros stovyklų organizavimą, įvairių projektų vykdymą, visuomeninę veiklą. Ir su vyru Adomu užaugino, dorai išauklėjo 5 dukras, kurios iki šiol randa mamos meilę, šilumą, supratimą. „G. G. Kripienė savo patirtį, išmintį, meilę ir rūpestį dabar perteikia 9 anūkams ir 3 proanūkiams. Visi vaikai, anūkai užaugo darbščiais žmonėmis, kurie myli savo kraštą“, – rašoma pristatyme Prezidentūrai.
„Didžiuojuosi, kad teisingai pasirinkau profesiją, – šypsojosi pašnekovė. – Stengiausi dirbti taip, kaip man atrodė teisinga, pasitaikė ir klaidų, bet mes nesame tobuli. Vaidinau piktą, nors niekada nesu ant vaikų supykusi, tik balsą pakeldavau. Mane suerzindavo ir iš pusiausvyros išvesdavo jų tėvai.“
Ji prisiminė, kai mokykloje dirbdama pailgintos dienos grupės auklėtoja parengė projektą ir į ekskursiją išsivežė sunkaus elgesio mokinius. „Buvo įprasta, kad važiuodavo pirmūnai, o aš išvyką surengiau šiems vaikams. Nuvažiavome į Pakutuvėnus, kur jie susitiko su pranciškonų kunigu Gediminu. Nežinau, kokią šventąją dvasią jiems įpūtė, kad mokiniai grįžo ramūs ir tylūs“, – dėstė buvusi pedagogė.
Meilės užteko ir svetimiems
G. G. Kripienę mama vadino ir mokiniai, kurie neturėjo savo mamos ar jiems trūko motiniškos meilės, šilumos ir palaikymo. „Reikia būti paprastam, nuoširdžiam, išgirsti ir suprasti vaiką, kad jį patrauktum,– sakė ji. – Buvę mokiniai iki šiol manęs nepamiršo – parašo žinutę, pasveikina su šventėmis.“
Kaip reikėjo suderinti sunkų pedagogo darbą ir dukrų auginimą, auklėjimą? „Jos man padėdavo – reikėdavo pasigaminti daug mokymo priemonių, tai jos karpė, klijavo. Bet yra priekaištavusios, kad svetimiems vaikams daugiau meilės skiriu, – prasitarė pašnekovė. – Aiškinau joms, kad turiu dirbti – pinigėlių uždirbti, nes tėvelio uždarbio visų poreikiams neužtenka, kad reikia pensiją užsidirbti.“
G. G. Kripienė džiaugėsi, kad jos gyvenimas teisingas ir prasmingas. Gražiai sutvarkytoje sodyboje šalia tėvų gyvena dukros Adelės šeima ir Giedrė, kitos dukros įsikūrusios irgi netoliese – Klaipėdoje ir Kretingos rajone. Gimtinė – dukrų susibūrimo vieta: čia švenčiamos krikštynos, gimtadieniai. Ir bėdoje seserys susivienija. Jos globoja pasiligojusį savo tėvelį. „Esu laiminga“, – šypsojosi Genovaitė Gražutė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
