Priekulėje – istorijos pažinimas per šiupinį
Priekulė praėjusį šeštadienį viliojo gardžiausiais kvapais, sklidusiais iš senamiesčio, Turgaus aikštės. Priekulės meno ir kultūros centras čia subūrė vietines bendruomenes į Mažosios Lietuvos etnografinio regiono tradicinio šiupinio virimo šventę. „Tai ne tik bendrystės šventė, bet ir mūsų krašto istorijos pažinimas “, – „Bangai“ kalbėjo mokslininkė doc. dr. Silva Pocytė.
Kulinarinio palikimo puoselėjimas
Saulėtą šeštadienį Priekulės centre sukosi galva nuo skanių kvapų, dūmų, kurie lyg širma bandė paslėpti susikaupusius šiupinio virėjus. Aplinkui klegėjo vaikai, besistengiantys išmokti žaisti su senoviniais žaislais, kuriuos pasiūlė etnologas Jonas Kavaliauskas. Suaugusieji stebėjosi išvydę senovinius buities įrankius – „arklio klumpes“ ir „žąsies kojas“, pritaikytas arkliams ir žmonėms saugiau vaikščioti pelkėtomis vietomis.
Šiemet susirinko rekordiškai daug šiupinio virimo komandų – net trylika jų varžėsi šiame konkurse. Virėjus stebėjo gausiai susirinkę žiūrovai, pasiruošę skanauti tradicinį lietuvininkų patiekalą – kulinarinį palikimą.
Skurdžiais pokario metais užaugusi priekuliškė kraštotyrininkė, rašytoja Edita Barauskienė patikino, jog šiame krašte niekas nevirė šiupinio – apie jį išgirdusi Lietuvininkų bendrijoje. „Sužinojau, kad šiupinys buvo tinkamas Užgavėnėms – didelei šeimynai sočiai pavalgydinti“, – šypsojosi ji.
„Tiek dalyvių šventėje nebuvo nuo mažosios kultūros sostinės renginio Priekulėje“, – neslėpė džiaugsmo Priekulės meno ir kultūros centro direktorė Rūta Steponavičienė. Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė susirinkusiesiems palinkėjo šiltos bendrystės.
Vienijo bendruomeniškumas
„Visada stengiamės įsijungti į mūsų miesto šventes – šią irgi, – patikino Priekulės bendruomenės pirmininkė Sigutė Puplesienė. – Kiekvienas narys prisideda – kas verda mėsą, kruopas, o kas daržoves, ir viską sudėję į bendrą katilą, troškinam. Šiupinį verdame pagal tradicinį receptą ir jo nekeičiame“.
Šiemet šventinį marių dvelksmą į tradicinį renginį atvežė Drevernos bendruomenė. „Šiai šventei pavyko suvienyti mūsų kaime, mažojoje kultūros sostinėje gyvenančius žmones – išvirėme išskirtinį šiupinį su mėsa, grybais ir ypatingais prieskoniais“, – dėstė Drevernos bendruomenės pirmininkė Lina Strumylienė.
„Bendruomeniškumas mus vienija“, – šypsojosi bendruomenės „Priekulės ainiai“ narė Daiva Kačinskienė. Ši komanda ne tik virė šiupinį, bet ir vaišino čirviniais blynais, kurie ypač viliojo mažuosius, sveikuoliams siūlė ragauti pušų spyglių limonado.
Agluonėnų komandos šiupinio puodą greitai ištuštino valgytojai. „Tikimės prizinės vietos“, – neslėpė bendruomenės pirmininkė Alina Žilienė.
Lietuvos šaulių sąjungos Priekulės Vėtros kuopos šauliai ne tik vaišino savo šiupiniu, bet ir demonstravo asmeninę šaulio ekipuotę. Tai traukė vaikų ir suaugusiųjų dėmesį. „Esame Priekulės bendruomenės dalis, todėl dalyvaujame miesto renginiuose“, – kalbėjo kuopos vadas Algimantas Poška.
Priekulės Ernsto Vicherto teatro aktoriai šiupinio virimo konkurse nedalyvavo, tačiau pasipuošę Užgavėnių akcentais, skleidė gerą nuotaiką, palaikė kolegų komandas – šokėjų „Gintarą“, folkloro „Vėlingį“. „Smagu dalyvauti gražioje bendruomenių šventėje, bičiuliautis – būti kartu tokią gražią dieną“, – šypsojosi režisierius Donatas Savickis.
Sotu kūnui ir sielai
Šiupinio vertinimo komisijos – garbioms kultūros, istorijos, politikos atstovėms nebuvo lengva išrinkti skaniausią. „Vienas už kitą skanesnis“, – paskelbė vicemerė. „Gintaro“ komanda šoko iš džiaugsmo, išgirdusi, jog atiteko pirmoji vieta. Antrąja džiaugėsi Priekulės Vėtros kuopos šauliai. Patenkintos prizininkėmis tapusios Gropiškės, Agluonėnų bendruomenės, „Vėlingio“ komanda. Betgi dėl skonio verta pasiginčyti – gal žiūrovai būtų kitokį verdiktą paskelbę.
Priekulės meno ir kultūros centro direktorei Rūtai Steponavičienei džiugu, kad į kvietimą dalyvauti šiupinio virimo konkurse atsiliepė daug komandų. „Mažoji Lietuva nešvenčia Užgavėnių, bet pavasarį pasitinka su šiupinio virimo čėsniu ir lygiuojasi į tradicinę Užgavėnių šventę“, – pastebėjo ji.
KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos doc. dr. Silvos Pocytės pastebėjimu, Šiupinio šventė įtraukė bendruomenes, kurios išradingai įsikūrė aikštėje. „Šiupinys – Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kulinarinis paveldas. Smagu, kad dalyviai gerai žino ingriedientus, kuriuos į jį dėjo lietuvininkai, – „Bangai“ kalbėjo mokslininkė. Ir pridūrė: Tai ne tik bendrystės šventė, bet ir mūsų krašto istorijos pažinimas“.
Priekuliškė Toma Beržonskienė sėkmingai pasimatavo Šiupinio šventės vedėjos rūbą, o jai padėjo muzikantas vyras Andrius. Lietuvių folkloro muzikos grupė „Kūjeliai“, derinantys tradiciją ir šiuolaikinės muzikos elementus, pakylėjo susirinkusiųjų nuotaiką.
Renginyje buvo sotu ne tik kūnui, bet ir sielai.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
