Priekulėje – naujas Lietuvos valstybės 100-metį žymintis paminklas
Kompozicijos-paminklo atidengimas Priekulės istorinėje alėjoje.
1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje susirinkę Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos 24 nariai paskelbė atsiskyrimo Deklaraciją nuo Vokietijos ir prisijungimo prie lietuvių tautos kamieno – atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos valstybės, kitaip vadinamą Tilžės aktą. Kaip ir Vasario 16-osios akto, jo tekstas trumpas, bet politiškai ir tautiškai prasmingas.
Minime reikšmingą istorinę sukaktį
Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ iniciatyva šiomis dienomis šalyje vyksta konferencijos, minėjimai, atidengtos atminimo lentos Tilžės akto signatarams. Minėjimuose aktyviai dalyvauja Lietuvos šaulių sąjunga, jos skyriai šalyje ir išeivijoje. Propaguojantieji Mažosios Lietuvos istoriją apdovanoti Tilžės akto atminties medaliais. Pirmuoju numeriu pažymėtas medalis teks tam, kas suras 1918 m. lapkričio 30-ąją Tilžėje, spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose, pasirašyto teksto originalą, nes iki šiol jo neturime.
Priekulėje įžanginiame konferencijos žodyje seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė pažymėjo, jog, palaikydama lietuvininkų iniciatyvą, seniūnijos bendruomenė pritaria, kad mieste atsirastų paminklas šiai Lietuvos istorijai reikšmingai sukakčiai atminti. Ne vienas Tilžės akto signataras vienaip ar kitaip yra susijęs su Priekule ar aplinkinėmis jos vietovėmis.
Pakiliai susitelkę konferencijos dalyviai klausėsi Mažosios Lietuvos himno „Lietuviais esame mes gimę“, Vydūno dainos „Lietuva brangi šalelė“, kunigo L. Fetingio skaitomų psalmių.
Šia proga „Tilžės akto 100-mečio“ atminimo medaliais apdovanota šešiolika aktyviausių Mažosios Lietuvos etninės kultūros tradicijų ir krašto istorijos paveldo puoselėtojų. Tarp kitų apdovanotųjų – evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis, šio krašto tautinio kostiumo puoselėtoja Ilona Tulabienė, lietuvininkų ąžuolyno Agluonėnuose iniciatorius Jonas Čepas, Mažosios Lietuvos etnokultūros tradicijų tęsėjas Helmutas Lotužis, keleto knygų šio krašto tema autorė rašytoja Edita Barauskienė, Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis, Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis, etnokultūrinės veiklos organizatorė Virgina Asnauskienė, Klaipėdos universiteto docentė dr. Silva Pocytė.
Konferencijos pradžioje viena jos iniciatorių E. Barauskienė kalbėjo apie Mažosios Lietuvos rašytojų, kunigų, mokytojų, spaustuvininkų ir kitų šviesuolių įnašą į visos mūsų tautos kultūrą, švietimą, leidybą. Lietuvius abiejose Nemuno pusėse jungė kultūrinis ir tautinis bendrumas, tą artimumą ypač skatino knygnešystė ir lietuviškos spaudos leidimas Tilžėje, Ragainėje, Karaliaučiuje, Bitėnuose. Dėl to visuomenė, jos elitas virto politine tauta. Neginčytini nuopelnai priklauso spaustuvininkui Martynui Jankui, kultūrininkams Jurgiui Arnašiui, Kristupui Lekšui, Jurgiui Lėbartui, „Aušros“ leidėjui Jurgiui Mikšui, Enzio Jagomasto šeimai ir daugeliui kitų.
E. Barauskienė pristatė atvykusį iš Australijos Tilžės akto signataro Valterio Didžio vaikaitį Tomą Arą, kuris papasakojo, kaip jo senelis gydytojas, visuomenės veikėjas, aistringas buriuotojas, po karo atsidūręs toli nuo Lietuvos, skiepijo savo palikuonims meilę gimtinei, kalbai, tradicijoms. V. Didžio palaikai perlaidoti Bitėnų lietuvininkų panteone, jo garbei atminimo lenta atidengta Klaipėdoje.
Pernai uostamiestyje atminimo lenta atidengta kitam Tilžės akto signatarui – J. Arnašiui, kilusiam iš Vanagų. Jo vaikaitis Klaipėdos universiteto profesorius Helmutas Arnašius kalbėjo apie jį, kaip susipratusį lietuvį, siekusį išsaugoti gimtąją kalbą, Lietuvos kariuomenės rėmėjų draugijos narį, „Tilžės keleivio“ redaktorių. Tautiškumo dvasią įdiegė savo sūnui teisininkui Valteriui. J. Arnašius palaidotas Vanaguose.
Klaipėdietė Virginija Jurgilevičienė pasakojo apie mažiau žinomą signatarą, Derceklių kaime gimusį Klaipėdos krašto visuomenės veikėją Kristupą Paurą. Jis buvo vienas lietuvininkų jaunimo draugijų Priekulėje ir Vanaguose organizatorių, darbininkų ir amatininkų susivienijimo steigėjas, raginęs vietos gyventojus būti vieningus, nepasiduoti hitlerininkų provokacijoms. Dercekliuose tebestovi mokykla, kurioje K. Paura mokėsi. Čia lietuvių vaikams buvo skiepijamas tautinio pasididžiavimo jausmas.
Prisiminėme Vasario 16-osios signatarus
„Viena giminė, viena kalba, viena žemė, viena valdžia – toks turi būti mūsų reikalavimas“. Tokie žodžiai dar prieš pasirašant Tilžės aktą skambėjo Prūsų Lietuvos tautinės komisijos kreipimesi. Švęsdami atkurtos Lietuvos 100-metį, prisimename tuos, kas 1918-aisiais savo parašais patvirtino laisvos Lietuvos idėją: vasario 16-ąją Vilniuje ir lapkričio 30-ąją Tilžėje. Konferencijoje prisiminti iš Žemaitijos pasienio kilę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai diplomatas Jurgis Šaulys iš Balsėnų ir kunigas Kazimieras Steponas Šaulys iš Stemplių.
Mažai kam žinoma, kad ilgametis Priekulės vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytojas Pranas Lomsargis yra signataro prelato K. S. Šaulio giminaitis. Dar daugiau – okupacijos metais su juo, gyvenusiu tada Šveicarijoje, mokytojas susirašinėjo, klausėsi jo kalbančio per Vatikano radiją. Dėdė yra jam atsiuntęs šveicarišką laikrodį. P. Lomsargis neabejoja, kad sovietų saugumas puikiai žinojo, kas yra jo giminaitis, bet dėl to smarkiai nenukentėjo. Iš savo motinos pasakojimų mokytojas žino Šaulių giminės istoriją, kunigo nuopelnus Lietuvos valstybei, jo geraširdiškumą ir paramą brolio šeimai, kurioje be tėvų našlaičiais buvo likę aštuoni vaikai. Praėjusiais metais šios giminės palikuonių iniciatyva ir lėšomis prelatui K. S. Šauliui Švėkšnoje pastatytas paminklas.
Apie kito Vasario 16-osios akto signataro Jurgio Šaulio politinę veiklą ir diplomatinę tarnybą kalbėjo jo sūnėnas Česlovas Tarvydas. J. Šaulys artimai yra bendravęs su Vydūnu, lietuviškos spaudos leidėjais Tilžėje. Šveicarijos mieste Lugane, kur po karo gyveno, mirė ir buvo palaidoti abu Šauliai, Šveicarijos lietuvių draugijos rūpesčiu miesto kapinėse yra abiejų Šaulių atminimo kampelis.
Prieš 30 metų kultūros paveldo puoselėtojo Jono Čepo iniciatyva pradėtas kurti lietuvininkų parkas – Agluonėnai tapo šio krašto praeities paminkline vietove. Ąžuolyne krikštais įamžintas žymių krašto žmonių atminimas. J. Čepas papasakojo apie pasodintus ąžuoliukus pagal jo sumanytą laiko spiralę ir pasidžiaugė, kad visi medeliai, skirti Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui ir jos kūrėjams, prigijo.
Priekulės kultūros centre šia proga surengta buvusio „Klaipėdos“ laikraščio fotokorespondento Albino Stubros nuotraukų paroda, pasakojanti apie Klaipėdos kraštą ir jo žmones. Jose atsispindi kelių dešimtmečių miesto kasdienybė, jos urbanistiniai pokyčiai. Mums dabar įdomiausia sustoti ties nemažos dalies žinomų priekuliškių portretais.
Istorijos alėja Priekulėje
Konferencijai pasibaigus iškilminga eisena, vedama priekuliškių jaunųjų šaulių, nužygiavo į būsimą istorinį miesto skverą. Čia, Klaipėdos gatvėje, prie geležinkelio stoties miškelio, projektuojamoje alėjoje numatoma komponuoti istoriškai atmintinus skulptūrinius kūrinius. Pirmasis akcentas – skulptūrinė kompozicija Tilžės akto 100-mečiui atminti. Joje skelbiamas akto tekstas ir jį pasirašiusių asmenų pavardės. Kompozicijos autorius – kalvis Darius Vilius. Paminklą pašventino evangelikų liuteronų kunigas L. Fetingis ir Priekulės katalikų bažnyčios klebonas V. Ačas.
Mažosios Lietuvos istorijos reliktų Priekulėje nemažai išlikę. Didelį dėmesį, ypač pastaruoju metu, miesto bendruomenė, kultūros, švietimo darbuotojai skiria krašto etnokultūros propagavimui. Šia proga seniūnė D. Bliūdžiuvienė kreipėsi su prašymu teikti pasiūlymus, kokie istoriniai faktai ar įvykiai šioje miesto istorijos alėjoje pirmiausia turėtų būti įamžinti.
Atsiliepdama į kvietimą, šio teksto autorė siūlo tinkamu akcentu pažymėti XIX a. Priekulėje veikusias F. Šrėderio ir J. Traušio spaustuves, kuriose ilgą laiką buvo spausdinami lietuviški laikraščiai, knygos, giesmynai, kalendoriai. Čia buvo knygynėliai, o prieglaudos vaikai mokomi spaustuvininko amato.
Aldona VAREIKIENĖ
