Priekulės ateitininkai ragina nebijoti ir pasitikėti jaunimu

Autorės nuotr.: Priekulės Šv. Antano Paduviečio ateitininkų kuopai vadovaujanti L. Klimovaitė ir ateitininkai E. Galimulinas, J. G. Pociūtė, G. Benetis bei M. Gaidys sakė, kad kuopa nuo jos įkūrimo praėjusiais metais visada laukia naujų narių.

Neseniai vykusiame Gedulo ir vilties dienos minėjime Priekulės geležinkelio stotyje dalyvavo ir keli Priekulės Šv. Antano Paduviečio ateitininkų kuopos ateitininkai. Jie pasidalijo mintimis, kaip pritraukti jaunimą į tokius renginius.
Ateitininkai – seniausia Lietuvoje, nenutrūkstamai nuo 1910 m. veikianti lietuviška jaunimo organizacija, vienijanti kelis tūkstančius narių Lietuvoje ir išeivijoje. Tai krikščioniškomis vertybėmis besiremianti organizacija, ugdanti jaunimą kritiškai mąstančiomis, jautriomis ir veikliomis asmenybėmis, kurios gerbia savo šeimos ir tautos tradicijas, aktyviai dalyvauja Katalikų Bažnyčios gyvenime, kuriant visuomenę ir valstybę. Ateitininkai remiasi katalikiškumo, tautiškumo, visuomeniškumo, inteligentiškumo ir šeimyniškumo principais. Jų šūkis – „Visa atnaujinti Kristuje!“
„Ateitininkų organizacija – puiki terpė jaunam žmogui augti kaip visapusiškai asmenybei. Čia galima stiprinti savo tikėjimą Dievu ir meilę Lietuvai, skleistis lyderio bei komandos nario savybėms“, – sakė Priekulės Šv. Antano Paduviečio ateitininkų kuopos narė Julija Gertrūda Pociūtė. Ateitininkai kviečiami mokytis, skaityti, domėtis supančiu pasauliu, rūpintis savo šeima ir būti aktyvia visuomenės dalimi.
„Mes kartu meldžiamės, diskutuojame, žaidžiame, iškylaujame, minime šventes, bendraujame, mąstome, stovyklaujame, dalyvaujame renginiuose, savanoriaujame. Kiekvieną savaitę vyksta kuopos susitikimai“, – katalikiškos organizacijos veiklą apibūdino Priekulės Šv. Antano Paduviečio ateitininkų kuopos, kuriai šiuo metu priklauso devyni nariai, globėja Lina Klimovaitė. Ji prisipažino kasdien ieškanti atsakymo, kaip sudominti jaunimą.
Priekulės Šv. Antano Paduviečio ateitininkų kuopos ateitininkai Eimantas Galimulinas, J. G. Pociūtė, Gabrielius Benetis ir Mykolas Gaidys, dalyvavę Gedulo ir vilties dienos minėjime, akcentavo, kad pirmiausia reikia jaunimui sudaryti sąlygas susirinkti, nes jiems svarbi bend­rystė.
Pritraukti į istorinių datų minėjimus, pasak jų, gali padėti koncertai, diskusijos, glaustai ir aiškiai pateikta informacija apie renginį. Pasak jaunuolių, renginyje gali pakakti kelių frazių, kurios priverstų vėliau jaunimą kuria nors tema pasidomėti giliau ir taip būtų pasiektas organizatorių tikslas.
Julija Gertrūda prisipažino, kad į šį minėjimą pirmiausia ją viliojo mėgstamos grupės „Voiceless“ koncertas, violončelių muzika, tačiau sudomino ir vykusi diskusija apie žmogiškumą, kurioje dalyvavo ir ateitininkų grupės dvasios vadas klebonas kan. Viktoras Ačas. „Aš tas, kuris draugams pasakys: gailėkitės, kad neatėjote. Nereikia bijoti kviesti jaunų žmonių į tokius renginius. Visuomenėje susidariusi nuomonė, kad jaunas žmogus paviršutiniškas, praradęs žmogiškumą, tačiau tai netiesa“, – sakė ateitininkas Eimantas.
Laima ŠVEISTRYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Skip to content