Priekulės civilinėse kapinėse – žadėti pokyčiai
Priekulės seniūnija, kuriai rajono Savivaldybė skyrė 71 tūkst. 411 Lt sutvarkyti Civilinėms kapinėms, darbus nudirbti spėjo iki Vėlinių. Aplankę savo artimųjų amžinojo poilsio vietą, žmonės patenkinti, matydami gerus pokyčius. Gražiai atrodo atnaujinta dalis tvoros, nauji vartai ir varteliai. Rūpintis tvarka kapinėse lankytojus įpareigoja naujoje pastoginėje sustatyti konteineriai komunalinėms atliekoms, maišai – organinėms.
Nebetelkšo vanduo
Prieš Vėlines Priekulės civilinėse kapinėse pilna žmonių: jie stengėsi sutvarkyti artimųjų kapavietes. Dabar jas saugo nauji vartai – senieji perkelti į kitą pusę ir įstatyti į žiojėjusią kiaurymę. Pakeista 77,5 metro senos tvoros. Tačiau svarbiausia – atlikti sausinimo darbai. Nejauku būdavo žmonėms, kai pavasarį ar rudenį po liūčių kapo duobė prisisunkdavo vandens, į kurį buvo leidžiamas karstas su artimojo palaikais. Dabar, atrodo, šios bėdos neliko. „Kapinių teritorijoje tarp takų įrengtas paviršinio lietaus vandens drenažas, o trasos žemiausiose vietose – surinkimo šuliniai. Bendras drenažo linijų ilgis – 744 m“, – dėstė Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė.
Kapinių prižiūrėtoja Nijolė Viršilienė teigė, jog šį rudenį po gausaus lietaus vanduo nebeapsėmė kapinių – netelkšojo pelkės. „Vadinasi, darbai efektyvūs“, – įsitikinusi ji.
Seniūnė parodė kapinių teritorijoje tarp kapaviečių suformuotą naują taką, senieji pabarstyti skalda – iš viso 144 m.
Tikisi lankytojų supratingumo
D. Bliūdžiuvienė džiaugėsi, kad pavyko atlikti daugiau darbų nei buvo numatyta sutartyje su rangovais UAB „Metvora“. „Įrengiant pastoginę šiukšlių konteineriams, rangovai paruošė karkasą, seniūnija parūpino čerpių. Perdažėme cisterną vandeniui kapinių viduryje, o plyteles prie jos paklojo „Metvora“. Šulinį restauravo seniūnijoje dirbantys darbininkai“, – kalbėjo seniūnė, dėkodama rajono Savivaldybei už skirtas lėšas, o UAB „Metvora“ – už gražią
Priekulės seniūnijoje yra 48 senosios liuteroniškosios kapinaitės. Iš jų veikiančios – Elniškės, Svencelės II bei Drevernos.
bendrystę ir geranoriškumą atliekant neplanuotus darbus.
„Gera matyti gražėjančias kapines. Šaunuoliai seniūnijos darbuotojai, pasirūpinę tvarka jose“, – kalbėjo buvusi priekuliškė Barbora, kuriai pritarė miestelio gyventoja Zita.
„Gal dabar bus mažiau šiukšlinama – sudarėme sąlygas tvarkytis kapinėse. Norime, jog kapinių lankytojai laikytųsi taisyklių ir būtų tvarkingi“, – kalbėjo seniūnė ir kapinių prižiūrėtoja.
N. Viršilienė stebėjosi, jog kai kas sutvarkę kapą šiukšles palieka prie kaimyninio. „Noriu, kad dabar jas rūšiuotų – į konteinerius nemestų augalų, prie jų nepaliktų jokių šiukšlių“, – kalbėjo ji.
Keičiasi tradicijos
D. Bliūdžiuvienė pastebėjo, jog kasmet palaidojama daugiau mirusiųjų. Antai 2007 m. tik 30, o pernai – apie 70, šiemet jau 60. Pasak seniūnės, čia laidojami ne tik seniūnijos gyventojai: kitur gyvenantys buvę šio krašto žmonės amžino poilsio sugrįžta į Priekulės civilines kapines. Pasak N. Viršilienės, ne tik karste, bet ir urnose. „Šiemet palaidotos 4 urnos su mirusiųjų pelenais. Ne tik emigracijoje mirusiųjų palaikai kremuojami, bet ir vyresnių žmonių valią vykdo vaikai“, – pasakojo ji.
Kapinių prižiūrėtoja pastebėjo, jog pastaraisiais metais daugėja kapaviečių, kurios užklojamos plytelėmis, trinkelėmis ar užpilamos skaldelėmis. Ant jų gėlės neauga. „Vadinasi, nebėra kam prižiūrėti kapų – artimieji emigravę arba išėję anapusybėn, – samprotavo N. Viršilienė. – Yra neprižiūrimų kapų, kuriuos tvarkau nuo savo darbo pradžios, bet per 8 metus niekas prie jų neatėjo.“ Seniūnė gyrė stropią kapinių prižiūrėtoją.
Pasak D. Bliūdžiuvienės, Priekulės civilinių kapinių techninės apskaitos byloje įrašyti 423 kapai. „Archyvų medžiaga byloja, kad seniausia kapavietė – iš 1946 m., tačiau aptiktas kapas, kuriame 1945 m. palaidotas vaikelis. Taigi šiuos metus reikia laikyti kapinių atidarymo data. Jų teritorija – 3 hektarai: yra senųjų ir naujųjų kapinių kvartalai, taip pat laisva žemė, numatyta laidojimui“, – kalbėjo seniūnė.
