Priekuliškiui medicinos pagalba per aplinkui nebuvo greičiau

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį išplatino žinią, kad sėkmingai įgyvendinama greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarka. Sveikatos apsaugos ministerijoje šešiolikos GMP pagalbos stočių vadovai oficialiai pasirašė reorganizavimo sąlygas. Tai reiškia, kad stotys galutinai perėjo iš savivaldybių į valstybės rankas ir jos prijungiamos prie VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties. Pastaroji po reorganizavimo veiks nauju pavadinimu – kaip Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Gargždų greitoji medicinos pagalba taip pat pereina šios įstaigos žinion.

Kol sukasi GMP pertvarkos krumpliaračiai, nuo dilemų sukasi ir pacientų, ir medikų galvos, kaip išlaviruoti suteikiant greitąją pagalbą. Redakcijai atsiųstame laiške pasakojama, kad naktį pablogėjus sveikatai pacientas buvo vežamas į gydymo įstaigą ne pagal jo pageidavimą, o pagal kažkokias instrukcijas. Taip atsitiko dėl kraujotakos sutrikimų sunegalavusiam priekuliškiui, kuriam ne savo valia teko „pasivažinėti“ maršrutu Priekulė–Gargždai–Klaipėda–Priekulė.

Ilga nakties kelionė
Kaip tik antradienį, kai SAM džiaugėsi dar vienu svarbiu žingsniu įgyvendinant Greitosios pagalbos pertvarką, „Bangos“ redakciją pasiekė priekuliškės V. E. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. pastaba) laiškas, kuriame ji iškėlė problemą, kas nusprendžia, į kurią ligoninę naktį pacientą turėtų vežti greitoji pagalba. Sunegalavusiojo žmona prašiusi, kad jos vyras būtų vežamas ne į Gargždų ligoninę, kurioje stinga atitinkamos srities specialistų, bet tiesiai į Klaipėdos ligoninę. Tačiau dėl kraujotakos sutrikimų blogai pasijutęs pacientas greitąja pirmiausia buvo išvežtas į Gargždų ligoninę, o tik po to – į Klaipėdos universiteto ligoninę, čia jam suteikta reikiama specializuota pagalba ir jis tą pačią naktį išleistas gydytis namo ambulatoriškai.
„Sausio 30-osios naktį, apie 1 val., mano vyrui pasireiškė ryškūs kraujotakos sutrikimo požymiai. Nesame medikai, išsikvietėme greitąją pagalbą. Esame Priekulės miesto gyventojai. Greitoji atvyko iš Gargždų. Paklausus, į kokią ligoninę veš, buvo atsakyta, kad į Gargždų. Paprašiau, kad vežtų į Klaipėdos ligoninę. Gavau atsakymą, kad yra nurodymas Klaipėdos rajono gyventojus vežti į Gargždų ligoninę, nes reikia gauti siuntimą vežt į Klaipėdos gydymo įstaigą.
Naktinė kelionė su apžiūromis tęsėsi iki 6 ryto. Gargždų ligoninėje buvo paskirta viena tabletė nuo galvos svaigimo ir suleisti vaistai nuo pykinimo (vėmė). Išbuvome veik 3 val., kol galiausiai buvom išvežti į… Klaipėdą! Per šiek tiek daugiau nei pusantros val. Klaipėdos ligoninėje atlikti visi tyrimai: kardiograma, galvos tomografija.
Klausimas: kas pasirašo tokius absurdiškus sprendimus/įsakymus? Kokiu tikslu ligonį (nakties metu!) tįsti po ligonines? Koks tikslas vežti pacientą į Gargždų ligoninę, jei ten trūksta gydytojų specialistų?
Norėčiau, kad šis laiškas būtų viešas, nes viešumas didelė jėga! Juolab kad situacija yra žinoma aukštesnio lygio institucijose, tačiau sprendimų nesulaukiama“, – savo laiške redakcijai rašo priekuliškė V. E.

Buvo nukreiptas ištirti
Gargždų ligoninės vyr. gydytoja Virgina Ruškienė „Bangai“ komentavo, kad priekuliškis sausio 30 d. 02.08 val. GMP mašina (Priekulės brigada) buvo atvežtas į Gargždų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Pacientas buvo apžiūrėtas budinčio vidaus ligų gydytojo. „Įtarus ūmų kraujotakos sutrikimą galvos smegenyse, vestibuliopatiją, suleidus medikamentus, jis buvo nukreiptas tolimesniam ištyrimui ir gydymui į specializuotą Klaipėdos ligoninės skyrių. Iškviesta GMP 03.15 val. ir pacientas pervežtas į Klaipėdos ligoninę. Vadovaujantis teisės aktais, Gargždų ligoninės skubios pagalbos skyriuje budi tik vidaus ligų gydytojas, gydytojai specialistai nedirba. Gargždų ligoninė teisės reguliuoti GMP darbo neturi“, – skaitytojos laiške minimas aplinkybes paaiškino vyr. gydytoja.
Jau minėjome, kad šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarka, kurios esmė yra GMP centralizacija. Iki šiol GMP priklausė savivaldybėms. Klaipėdos rajone GMP administravo Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras.

Sulaukdavo nepelnytų priekaištų
Gargždų PSPC vyr. gydytojui P. Serapinui uždavus klausimą, kas nusprendžia, į kurią ligoninę – Gargždų ar Klaipėdos – vežti ligonį, jis redakcijai komentavo, kad sprendimą, atsižvelgęs į ligonio būklę, vietoje priima greitosios pagalbos slaugos specialistas. Pasak vyr. gydytojo, neretu atveju arčiau ir racionaliau būtų vežti tiesiai į kurią nors Klaipėdos ligoninę. Tačiau P. Serapinas atskleidė ir kitą aštrią problemą. Gargždų greitosios pagalbos slaugos specialistai kai kurių Klaipėdos ligoninių priėmimo skyriuose yra patyrę nepelnytų priekaištų iš tuo metu priėmime dirbančių gydytojų. Buvo atvejų, kai jie esą piktinosi, kodėl pacientas iš Gargždų ligoninės atvežtas į Klaipėdą: esą trūksta tam tikrų tyrimų, nėra rimtų indikacijų ir t. t. Vyr. gydytojas samprotavo, kad galbūt slaugos specialistai kartais net psichologiškai bijo priimti savarankišką sprendimą iškart vežti į Klaipėdą. Pasitaiko, kad ligonis gyvena Klaipėdos priemiestyje, tačiau kaip rajono gyventojas vis tiek yra vežamas į Gargždų ligoninę, o tik paskui į Klaipėdos. Todėl vyr. gydytojas pripažino, kad pacientams galimai sudėtinga suprasti tokią tvarką, kai specia­lizuotą pagalbą gauna praėjus kelioms valandoms.

Būklę vertina vietoje
Gargždų greitosios medicinos pagalbos vyresnioji bendruomenės slaugytoja Genovaitė Kubilienė „Bangai“ akcentavo, kad greitosios pagalbos brigada vietoje kvalifikuotai vertina ligonio būklę pagal atitinkamus parametrus. „Atpažinus insulto, infarkto požymius pagalba yra teikiama nedelsiant ir ligonis be jokių trikdžių gabenamas tiesiai į specializuotą Klaipėdos ligoninę, ten medikai jau pasitinka tarpduryje. Laiške minimu atveju pagal turimus duomenis tokios būtinybės nebuvo“, – sakė G. Kubilienė. Tačiau ji pritarė nuomonei, kad būtų racionaliau ligonius gabenti į artimiausią gydymo įstaigą, o ne per aplinkui.
„Per parą mes gauname vidutiniškai apie 20 iškvietimų, nuvažiuojame apie 700–800 kilometrų. Patikėkite, medikams tai yra didžiulis krūvis. Deja, kartais ne visi iškvietimai būna pagrįsti. Yra gudraujančių žmonių, kurie iškviesdami greitąją papasakoja labai sunkius ligos požymius, o atvažiavus brigadai įsitikinama, kad žmogus pats suplanavęs ir tikslingai susiruošęs į ligoninę“, – apie nelengvą greitosios pagalbos slaugos specialistų kasdienybę pasakojo vyr. slaugytoja G. Kubilienė. Ji neslėpė, kad greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistai, atvežę pacientą iš Gargždų tuometinės Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriuje iš kolegų kartais yra sulaukę nepelnytų priekaištų net paciento artimųjų akivaizdoje. „Tai žemino mūsų brigados slaugos specialistų savivertę“, – samprotavo G. Kubilienė.

Vadovai sprendė problemą
Gargždų PSPC vyr. gydytojas P. Serapinas „Bangai“ sakė, kad, jo žiniomis, neseniai buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų ir Klaipėdos universiteto ligoninės atstovų pokalbis ir esą po to rajono pacientų priėmimo sąlygos dabar jau sujungtoje Klaipėdos universiteto ligoninėje pagerėjusios. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova „Bangai“ patvirtino, kad praėjusią savaitę Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ir vicemerė Ligita Liutikienė buvo susitikę su Klaipėdos universiteto ligoninės laikinuoju vadovu pasikalbėti dėl esamos situacijos. „L. e. vadovo pareigas Jonas Sąlyga susitikime patikino, kad problemos kildavo dėl žmogiškųjų aspektų, tad su personalu buvo pasikalbėta ir ligoniai ligoninėje turėtų būti priimami be nusiskundimų“, – komentare „Bangai“ rašo Savivaldybės atstovė. Pasak mero B. Markausko, gyventojams turi būti suteikiamos visos būtinos paslaugos, nesvarbu, kur jis gyvena. Svarbiausia, kad apžiūra, gydymas būtų suteikiami kuo greičiau ir kvalifikuotai. „Žinoma, priekuliškės laiške papasakota istorija parodė, kad vis dar kyla probleminių situacijų, tad laukia dar ne vienas susitikimas su Klaipėdos ligoninių vadovais, siekiant užtikrinti kuo kokybiškesnes medicinos paslaugas mūsų rajono gyventojams“, – teigiama Savivaldybės komentare. Klaipėdos universiteto ligoninės Komunikacijos tarnybos komentare „Bangai“ taip pat akcentuojama, kad Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybė neseniai buvo susitikusi su Klaipėdos rajono meru ir vicemere. Aptarti aktualūs klausimai dėl Gargždų ir Klaipėdos universiteto ligoninių Priėmimo-skubios pagalbos skyrių darbo. Ateityje tikimasi sklandesnio bendradarbiavimo.
Primename, kad po Greitosios medicinos pagalbos reorganizavimo Lietuvos gyventojams GMP paslaugų iškvietimas nesikeis – skubiąją pagalbą galima bus išsikviesti tuo pačiu bendrosios pagalbos numeriu – 112.

KOMENTARAS
Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Skubios pagalbos ir hospitalizacijos klinikos vadovas dr. Gintautas VIRKETIS:
– Priekuliškės laiške minimas pacientas į Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo atvežtas iš Gargždų ligoninės sausio 30 d. 3.31 val. Medikai pacientą apžiūrėjo 3.50 val. 4 val. jam atlikta kompiuterinė tomografija. Taip pat pacientas apžiūrėtas neurochirurgo. Atlikus reikalingus tyrimus, suteikus pagalbą ir gydytojo konsultaciją, pacientas išvyko gydytis ambulatoriškai.
Jei greitoji medicinos pagalba būtų įtarusi ūmų kraujotakos sutrikimą, t. y. insultą, būtų vežusi tiesiai į klasterinę ligoninę – Klaipėdos universiteto ligoninę. Šiuo atveju tokio įtarimo nebuvo, tad pacientas buvo nuvežtas ten, kur reikia – Gargždų ligoninę.
Į kurią ligoninę vežti pacientą, sprendimą pagal individualų atvejį priima greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie privalo remtis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais.
Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-1073 („Dėl specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui aprašo patvirtinimo“), (..) „Jei įstaiga neteikia pacientui būtinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, skubiosios medicinos pagalbos skyriaus ar teritorinio skubiosios medicinos pagalbos skyriaus gydytojas, stabilizavęs paciento būklę, organizuoja jo gabenimą į kitą įstaigą, kurioje teikiamos reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, ir telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis apie tai informuoja priimančios įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Už paciento būklės ir transportabilumo įvertinimą atsako siunčiančio skubiosios medicinos pagalbos skyriaus gydytojas.“
Kalbant apie skubios medicinos pagalbos paslaugų teikimą, didžioji dalis pacientų, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba, yra klasteriniai pacientai – sergantys insultu, miokardo infarktu ar patyrę politraumą. Tokie pacientai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka iš karto vežami į klasterių centrus, t. y. sergantis insultu ar miokardo infarktu – į Klaipėdos universiteto ligoninės filialą „Jūrininkų ligoninė“, hemoraginiu insultu ar patyrus politraumą – į Klaipėdos universiteto ligoninės filialą „Klaipėdos ligoninė“. Filiale „Klaipėdos ligoninė“ yra traumų centras. Jame priimami viso regiono politrauminiai pacientai visomis savaitės dienomis, 24 val. per parą. Atmetus šias susirgimų grupes, kai sunkiausios būklės pacientai vežami ne tiesiai į klasterių centrus, skubios medicinos pagalbos teikimą, savo kompetencijos (asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencijoje nurodyta veikla) ribose, šiuo atveju turėtų užtikrinti Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė.

Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.