Prieš 100 metų: mažiau sunkių ligų ir ligoninių
Dažnai mėgstame pasvarstyti, neva mūsų seneliai ir proseneliai kirto lašinius ir mirdavo ne nuo ligų, o nuo senatvės. Tačiau taip nebuvo – duomenys rodo, jog išties anuomet žmonės mirdavo palyginti jauni, tačiau dažniausiai nuo infekcinių ligų, o ne nuo infarktų ar vėžių kaip yra dabar.
Gyvename ilgiau
Lietuvos higienos instituto specialistai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga parengė trumpą demografijos, mirtingumo, sergamumo, sveikatos įstaigų veiklos bei sveikatos priežiūros išteklių palyginimą.
Duomenys labai iškalbingi ir ne vienam gali būti įdomūs. Štai 1922 m. Lietuvoje, neturinčioje Vilniaus ir Klaipėdos kraštų, gyveno 2,1 mln. gyventojų. 2016 m. – 2,9 mln. gyventojų.
1922 m. 10 tūkst. gyventojų per metus teko 27,3 gimimai, 2016 m. – 10,7. Taigi, gimimų sumažėjo daugiau nei perpus. Tačiau sumažėjo ir mirčių (10 tūkst. gyventojų): 1922 m. – 17,7, 2016 – 14,3 per metus. Milžiniški vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiai: 1918 m. – 34,5 metai, o štai 2016 m. – 75,4 metai. Tad ne veltui kalbama apie senstančios visuomenės poreikius, į kuriuos turėtų orientuotis sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos paslaugas teikiančios įstaigos ir, aišku, valstybės politika, nes vyresnio amžiaus gyventojų tik daugės.
Vėžys buvo retas svečias
Anais laikais daug vaikų gimdavo, bet daug kūdikių, taip pat ir gimdyvių, mirdavo, kas mūsų laikais yra retenybė. Statistika byloja, jog 1924 m. gimdyvių mirtingumas 1000-iui gimdymų siekė 5,1, o 2016 m. – 0,1. Kūdikių mirtingumas 1919 m. – net 188 naujagimiai 1000 gimusiųjų, o šiais laikais, 2016 m., – 4,5.
Per 100 metų iš esmės pasikeitė žmonių sergamumas tam tikromis ligomis. Štai 1926 m. pagrindinė mirties priežastis buvo infekcinės ligos (tuberkuliozė, gripas, tymai, skarlatina, difterija, kokliušas) – šios ligos sudarė net 23,4 proc. visų mirčių. Po to sekė kvėpavimo takų – 17,4 proc., virškinamojo trakto – 8,9 proc., kraujotakos sistemos ligos – 6,5 proc. ir tik sąrašo pabaigoje – piktybiniai navikai (2,8 proc.). Praėjo šimtmetis, ir, vertinant tas pačias ligų grupes, statistika apsivertė tarsi aukštyn kojomis. Higienos instituto 2016 m. duomenimis, į priekį išsiveržė širdies ir kraujotakos sistemos ligos – net 80,6 proc. visų mirties priežasčių, piktybiniai navikai – 28,6 proc., virškinamojo trakto – 7,6 proc., kvėpavimo takų – 4,5 proc. ir tik 0,7 proc. infekcinės ligos.
Nors mirtingumas nuo infekcinių ligų labai sumažintas, sergančiųjų šiomis ligomis yra palyginti daug. Rūpesčių po 100 metų tebekelia tuberkuliozė. Štai 1927 m. 10 tūkst. gyventojų sergamumas tuberkulioze siekė 9,8 proc., 2016 m. – 4,7 proc. Anuomet daugiausia žmonių ir mirdavo būtent nuo tuberkuliozės, taip pat ir gripo. Mirdavo daug ir nuo tymų, difterijos, skarlatinos, kokliušo – ligų, kurios per laiką buvo įveiktos skiepais. Tačiau sergančiųjų šiomis pavojingomis infekcinėmis ligomis pasitaiko iki šiol.
Gargždams užtektų 3 gydytojų?
Anuomet žmonėms užtekdavo žymiai mažiau gydytojų, ligoninių ir vaistinių. Pagal anuometinę statistiką Gargždams būtų turėję užtekti 3 gydytojų, nes 10 tūkst. gyventojų tekdavo tik 2. Sunku net įsivaizduoti, kaip verstumėmės su keliais gydytojais, nes pripratę prie žymiai geresnių sveikatos apsaugos paslaugų: 2016 m. 10 tūkst. gyventojų teko 48 gydytojai. 1925 m. Lietuvoje buvo 43 ligoninės, 2016 m. dvigubai daugiau – 84. Ligonių lovų skaičių skirtumai taip pat įspūdingi: 1925 m. – 1 733, 2016 m. –
247 585 lovos. Ligoninėse 1923 m. gulėjo 15 790 žmonės, o 2016 m. stacionare gydėsi jau net 767 456 pacientai. Stulbinamai pasikeitė ir vaistinių skaičius: 1926 m. jų buvo 287, o 2016 m. – 203 vaistinės ir net 1 152 vaistinių filialai.
Parengė Jolanta BENIUŠYTĖ
