Priklausomybė knygoms kasmet mažėja

Apie neabejotiną literatūros naudą diskutuoti nereikia. Mokslo metai jau baigiasi, tad galbūt gimnazistų dienotvarkėje atsiranda daugiau laiko skaityti neprivalomus, sau patinkančius kūrinius. Taigi, „Jaunik­lių pastogė“ nusprendė pasidomėti, kokį santykį su knyga šiuo metu palaiko gimnazistai.

Skaitymo tendencijos kinta

XXI amžius – technologijų amžius, todėl mūsų buityje įsitvirtina ne tik nauji ir naudingi prietaisai, bet ir keičiasi skaitymo platformos. Kaip pasakojo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos bibliotekos vedėja Barbora Dotienė, į mūsų gyvenimus vis greičiau ateina elektroninės versijos. „Kūriniai kompiuteryje, planšetėje, telefone – patogu, nebrangu. Nors mes, vyresnio amžiaus skaitytojai, labiau mylime tradicinę knygą“, – pasakojo ji. Bibliotekininkė teigė, jog gimnazistai labiausiai domisi naujienomis, skaito paaugliams skirtų serijas („Beveik suaugę“, „Paribio istorijos“), taip pat analizuoja kūrinius, kuriuose glūdi saviugdos, asmeninio tobulėjimo klausimai. Moksleiviai, siekdami lavinti užsienio kalbos įgūdžius, skaito knygas ir anglų kalba.

B. Dotienė pastebėjo, jog šiuolaikinės pramogos telefone atitolina mus nuo literatūros. Paklausta, kaip galėtume didinti paauglių skaitomumą, specialistė pasakojo, kad tam didelę įtaką turi mokytojo pavyzdys: „Jeigu mokytojas skaito, žavisi, dalijasi skaitymo džiaugsmu su mokiniais, savo emocijomis dažnai užkrečia ir mokinius. Ir tuomet daugeliui reikia „to“ kūrinio.“ Mokslininkų tyrimais paremta nuomonė, kad vaikų skaitymo įgūdžius formuoja tėvų pavyzdys: mažiau skaito neskaitančių tėvų vaikai, todėl skursta kalba, komunikaciniai sugebėjimai, lėčiau įsisavinama informacija.

Privalomoji literatūra „nulinčiuoja“ jaunimą

Apie savo skaitymo patirtis sutiko pasikalbėti ir trečiokas Matas Vilimas. Vaikinas teigė, kad privalomos literatūros neskaito, tačiau mėgsta filosofines, psichologines, motyvacines knygas apie tikrus žmones, jų sėkmę gyvenime (Paulo Coelho „Alchemikas“, Robin Sharma „Vienuolis, kuris pardavė Ferrari“, Anthony Robbins „Patarimai draugams“, Michio Kaku „Ateities fizika“). Abiturientė Gintautė Rusteikaitė dalijosi savo mėgstamais žanrais – jai labiausiai patinka detektyvai ir istoriniai romanai, poezija ir proza, tačiau dėl artėjančių egzaminų mėgstamiems kūriniams savo laiko skirti negali. Kita ketvirtokė Lėja Ruseckaitė šiuo metu ruošiasi abitūrai ir turi nemažai darbo, todėl kol kas apsiriboja tik privaloma literatūra.

Gimnazistas Matas pasakojo, kad elektroniniu formatu knygų neskaito, verčiau renkasi popierinį variantą. Jam antrino ir Lėja – dažniausiai ji skaito spausdintus kūrinius, nes su elektroniniais susiduria gana retai. Paklaustas, ar skaitančiųjų mažėja, vaikinas tam pritarė. „Tai, mano nuomone, yra naujų technologijų padarinys ir privalomojo sąrašo nuobodumas“, – konstatavo jis. Ypač trečioje gimnazijos klasėje skaitome klasikinę literatūrą, kuri kartais gali atgrasyti moksleivius nuo kitokių žanrų. Lėja taip pat pritarė, kad skaitančiųjų mažėja. „Dauguma yra linkę laiką praleisti prie telefonų ir kompiuterių, todėl kūriniams laiko lieka mažiau“. Tačiau Gintautė teigė, jog sumažėjo tik skaitančiųjų popierinius, bet ne elektroninius variantus.

Matas pritaria, kad dėl knygų skaitymo palengvėja užduočių ruoša, pavyksta greičiau sugalvoti įvairesnių idėjų, dėl to turtėja žodynas, tampa lengviau kalbėti, pasakoti. Nors Lėjai šiuo metu literatūra suteikia tik mokslinę informaciją, tačiau kalbant apie neprivalomąją, kurią renkasi pati, tai ji suteikia minčių apmąstymams, kartais atsako į rūpimus gyvenimo klausimus, tačiau taip pat jos yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Na, o Gintautė mano, jog literatūra brandina žmogų ir kuo daugiau jis žino, tuo daugiau jis gali.

Robertas MACIUS

„Jauniklių pastogės“ korespondentas