Problema

Gargždų šviesoforams nelemta šviesti

Ilgai buvo šaipomasi iš Gargždų, esą kaip toks miestas galįs be šviesoforų gyventi. Europos Sąjungos pinigėliams pasibeldus į duris, vairuotojų ir pėsčiųjų džiaugsmui už pusę milijono Klaipėdos gatvėje buvo įrengti trys šviesoforų komplektai. Deja, juos įjungus problemos pasipylė kaip iš gausybės rago. Sankryžoje prie Gargždų ligoninės šviesoforai buvo netinkamai sureguliuoti, susidarydavo spūstys, tad gyventojai ėmė rėkti „Išjunkit tą nesąmonę!“. Vienintelis pasiteisinęs šviesoforų komplektas – prie Gargždų autobusų stoties. Tačiau ir tas sugedo… Norom nenorom peršasi mintis, kad Gargžduose net europiniams šviesoforams tiesiog nelemta šviesti.

Atitinka europinius reikalavimus?

Priminsime, kad šviesoforus buvo nuspręsta įrengti atliekant Klaipėdos gatvės rekonstrukciją. Tuomet garsiai trimituota, kad šviesoforai bus itin aukštos kokybės ir atitiks visus europinius reikalavimus. Pasirinkti ne lempiniai, o diodiniai įrenginiai, kurie jau 5-6 metus naudojami Europos Sąjungos valstybėse bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kalbėta, esą pastarieji sueikvoja mažiau elektros energijos, tad ir jų eksploatacija būsianti pigesnė. Skelbta, kad klojant ištisinę dangą bus įmontuoti specialūs sensoriniai davikliai, kurie reguliuos mašinų srautus, tarkim, jei prie šviesoforo susikaups daugiau mašinų, automatiškai įsijungs žalia šviesa. Tai dar ne viskas. Teigta, kad šviesoforai bus sureguliuoti „žalios bangos“ principu. Tai reiškia, kad žmogus, važiuodamas 50 km/h greičiu, turėtų galimybę be sustojimo pervažiuoti visą gatvę.

Pargabenti iš Vokietijos

„Banga“ nusprendė pasidomėti, ar išties visi privalumai yra realūs. Šviesoforus įrengusios bendrovės „Sankryža“ direktorius Antanas Garjonas sakė, kad Lietuvoje šviesoforų niekas negamina. Beveik prieš dvejus metus pastatytieji Gargžduose yra iš Vokietijos. Jis patikino, kad įrengti šviesoforai galėtų veikti „žalios bangos“ principu, bet… „Yra per daug nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų. Vairuotojai yra priversti dažnai sustoti, tad „žalios bangos“ principas tampa neefektyvus“, – teigė A. Garjonas. Jis patikino, kad prie šviesoforų, važiuojamojoje dalyje, yra įrengti specialūs laidai, kurie prijungti prie valdiklio. Tai eismo detektoriai, fiksuojantys važiuojamosios dalies zoną. Jei ji užpildyta transporto priemonėmis, automatiškai įsijungia žalia šviesa. Kad žadėti sensoriniai davikliai įrengti, patikino ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Rimantas Bogdžiūnas: „Kalbėjau su bendrovės „Hidrostatyba“ (Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos rangos darbus atliekanti bendrovė – aut. past.) statybos darbų direktoriumi Algimantu Gailiumi. Anot jo, šie davikliai tikrai įrengti.“

Daugiau nesusipratimų nei naudos

Deja, žmonės, išgirdę minėtus privalumus, dažniausiai tik gūžčioja pečiais. Anot jų, vos tik šviesoforus spėjo įjungti, prasidėjo bėdos. Iš pradžių daugiausiai nepasitenkinimo kėlė sankryža prie Gargždų ligoninės. Vairuotojai skundėsi, kad važiuojant J. Basanavičiaus gatve neįmanoma pasukti į kairę, žalia šviesa dega per trumpai. O atvažiuojant plentu nuo Vėžaičių galą galima gauti, mat įkalnėje, kurioje žiemą dažnas reiškinys – plikledis, tenka sustoti. Vairuotojų laimei minėta sankryža šiuo metu nėra reguliuojama šviesoforų, pastarieji išjungti.

Neišvengta bėdų su šviesoforais ir J. Janonio ir Klaipėdos gatvių sankryžoje. Čia buvo pasitaikęs gamyklinis brokas, vieno šviesoforo valdiklis buvo brokuotas. Gedimus pašalino bendrovė „Sankryža“.

Žaibas trinktelėjo už 6000 Lt

Daugelis vairuotojų tvirtina, kad vienintelė sankryža, kurioje šviesoforai buvo išties reikalingi, yra prie Gargždų autobusų stoties (Klaipėdos g.- Kretingos pl.- Dariaus ir Girėno g.). Bėda ta, kad būtent čia šviesoforai sugedo, o lėšų gedimui pašalinti sunkmečiu itin stinga. Net įspėjamasis geltonas mirksintis signalas ilgą laiką nebuvo įjungtas.

Anot A. Garjono, šviesoforai šioje sankryžoje sugedo dėl elektros srovės viršijimo, kurį birželio 13 d. sukėlė žaibas – perdegė dvi išėjimo plokštės. Viena jų kainuoja apie 2500 Lt. Preliminariais skaičiavimais, anot „Sankryža“ direktoriaus, iš viso šviesoforams sutvarkyti reikėtų apie 6000 Lt. Garantinis laikotarpis, trukęs 10 000 valandų, t. y. metus ir nepilnus du mėnesius, jau pasibaigęs. Dabar visas išlaidas, deja, teks padengti Savivaldybei. „Artimiausiu metu organizuosime pirkimą plokščių remontavimo darbams atlikti. Lėšų prašysime skirti iš Administracijos direktoriaus rezervo fondo“, – sakė Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas. Pasak jo, kiek tiksliai kainuos gedimo pašalinimas, bus galima pasakyti tik po konkurso, kurį planuojama vykdyti apklausos būdu.

A. Garjonas, paklaustas, kodėl itin aukštos kokybės šviesoforai taip genda, atsakė: „Tokius pat šviesoforus prižiūrime Klaipėdoje. Būta tik nedidelių gedimų. Juk ir mašinos, lėktuvai, kompiuteriai kasdien genda.“

Avarinės situacijos – kasdienybė

Kol šviesoforai minėtoje sankryžoje nefunkcionuoja, avarinės situacijos tapo kasdienybe. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio Remigijaus Kundroto, itin skaudžių avarijų šioje sankryžoje neužfiksuota. Kita vertus, neatmetama galimybė, kad susitrenkimų galėjo būti, tačiau žmonės užpildė deklaracijas vietoje.

Perduos seniūnijai

Klaipėdos gatvė ilgą laiką dėl ją lydėjusių nesusipratimų nebuvo pripažinta tinkama naudoti. Tai pavyko padaryti tik gegužės 22 d. Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjo Audriaus Kampo, birželio 8 d. Klaipėdos gatvė be važiuojamosios dalies su priklausiniais ir įrenginiais (vandentiekis, drenažas, nuotekų linija, šaligatviai, šviesoforai, kelio ženklai, suoliukai, šiukšlių dėžės) buvo įregistruota Registrų centre kaip Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teise valdomas turtas, kurio balansinė vertė – per 9 milijonus litų. Visą šį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti artimiausiu metu tikimasi perduoti Gargždų seniūnijai. Anot R. Bogdžiūno, kai visa tai bus padaryta, Gargždų seniūnija turėtų skelbti konkursą šviesoforų eksploatacijai. Tada šviesoforai būtų nuolat prižiūrimi.

Komentaras

Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis: „Nors Klaipėdos rajono savivaldybės taryba birželį vykusiame posėdyje nusprendė Gargždų seniūnijai perduoti patikėjimo teise valdyti Klaipėdos gatvę, kol kas tai nėra padaryta. Matydamas, kad fontanas prie Gargždų kultūros centro neveikia, kai kurie šviesoforai – taip pat, paprašiau Administracijos direktoriaus Česlovo Banevičiaus, kad šis sudarytų komisiją, kuri įvertintų esamą turtą. Juk vėliau visos kritikos strėlės bus adresuojamos seniūnijai. Ateityje ši gatvė bus perimta. Žinoma, tai bus papildomas galvos skausmas. Juk reikės viską prižiūrėti. Tikiuosi, kad atsiras tam lėšų. Juk kas nors nuolat sugenda. Anksčiau buvome kone vienintelis miestas, kuris neturi šviesoforų, o dabar esame išskirtiniai tuo, kad šviesoforų gedimą sukėlė žaibas. Tai, kiek girdėjau, antras atvejis Lietuvoje.“

Klaipėdos gatvės rekonstrukcija kainavo per 9,3 mln. Lt. ES skyrė 7,2 mln. Lt, Susisiekimo ministerija iš Kelių priežiūros ir plėtros programos – 1,1 mln. Lt, rajono Savivaldybė – apie 1 mln. Lt.

Fontanas su upeliu prie Klaipėdos g. kainavo 125 tūkst. Lt

Šviesoforai – 593 tūkst. Lt

Kelio ženklai (239 vnt.), pastatyti Klaipėdos g., – 124 tūkst. Lt

Suoliukai „Zenit“ (27 vnt.) prie Klaipėdos g. – 173 tūkst. Lt

Šiukšlių dėžės (23 vnt.) – 26 tūkst. Lt

Agnė ADOMAITĖ