Problema

Lizdo netekę gandrai „okupavo“ kaminą

Praėjusio antradienio rytą „Bangos“ redakcijoje sulaukėme susirūpinusio Priekulės seniūnijos Stragnų II kaimo gyventojo Jono Striaukos skambučio. Stragniškis papasakojo apie kaimynę Ritą Stonkienę ištikusią bėdą, kai UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ darbininkai kartu su vandens bokštu nuvertė ant jo sukrautą gandralizdį. Nelaimėliai gandrai pradėjo krauti naująjį lizdą – įsikūrė ant R. Stonkienės namo kamino. Garbaus amžiaus senolė nebežinanti, kaip reikės išgyventi nekūrus krosnies, kol gandrai išskris.

Sulaukė kandžių replikų

„Skambiname į „Bangą“, nes esate paskutinė viltis, nebežinome, kur kreiptis, – pokalbį pradėjo Jonas Striauka. – Pas mane atėjo mūsų kaimelio gyventoja R. Stonkienė. Moteris pasiguodė, kad gandrai iš nuversto nuo vandentiekio bokšto gandralizdžio susisuko naują lizdą ant jos namo kamino. Senutė skundėsi, kad šąla kojos, o krosnies kurti negali, niekas nenori spręsti jos problemos. R. Stonkienės sūnus buvo nuvažiavęs į Priekulės seniūniją, skambino gamtosaugininkams, bet sulaukė ne pažado padėti, o kandžių replikų.“

Jautrus kaimynas sakė, jog kaimynės nelaimė jį labai sujaudino: „Man skaudu, kad niekam paprastas žmogus nerūpi. Turbūt valdžia laukia, kad senutė numirs ir nereiks mokėti pensijos.“ J. Striauka sakė nesuprantąs, kaip galima buvo nugriauti vandens bokštą ir nepasirūpinti nauja vieta gandralizdžiui.

Rūpinosi vandens kokybe

UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktorius Vidmantas Buivydas nustebo išgirdęs, kad Lietuvoje yra Laukinės gyvūnijos įstatymas, kuris draudžia savavališkai ardyti paukščių lizdus. Jeigu gandralizdį būtina nukelti, vienintelė išeitis – jį perkelti į kitą vietą. Geriausia – arba į medį, arba ant atokiau stovinčio pastato stogo, arba ant tam pastatyto tvirto stulpo. Tokį lizdo išardymą privalu suderinti su rajonų aplinkos apsaugos agentūromis.

Net savo sodyboje draudžiama griauti gandralizdžius. Kad paukščiai negrįžtų į senojo lizdo vietą, būtina įruošti apsaugas, trukdančias ten iš naujo sukti lizdą. Tokie pat reikalavimai – lizdą perkelti į naują vietą ir įrengti apsaugas – taikomi ir vandentiekio bokštų savininkams, norintiems gandrus „iškraustyti“ nuo bokštų.

V. Buivydas „Bangai“ sakė, kad rajone nuo visų vandens bokštų yra nukelti gandralizdžiai, nes bendrovė paiso sanitarinių reikalavimų užtikrinti vandens kokybę. Į klausimą, kodėl nepasirūpino nauja vieta gandrams Stragnų II kaime, atsakymo direktorius neturėjo. Ketvirtadienį V. Buivydas „Bangą“ informavo, kad iškėlė ant netoliese esančio elektros stulpo naują gandralizdį. „Mes turime ką veikti. Gandras – laisvas paukštis ir suka lizdą, kur jam patinka. Gal kas norėtų, kad mes dar ir varlių gandrams prigaudytumėme“, – piktinosi sugaištu laiku UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktorius V. Buivydas, tikinęs, kad bokštą nugriovė iki gandrams parskrendant.

Jei tas lizdas būtų buvęs pastatytas laiku, kas žino, gal būtent ten gandrai būtų apsigyvenę, o ne ant senolės kamino.

Aplinkosaugininkai žada bausti

Ar pažeidė „Klaipėdos rajono vandenys“ įstatymus? Ar už sunaikintą nuo seniausių laikų lietuvių taip garbinamų gandrų lizdavietę bus nubausta bendrovė? Atsakymo ieškojome Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūroje. Vedėjas Algirdas Vaitkus pažadėjo pasidomėti nugriautu gandralizdžiu.

A. Vaitkus patvirtino, kad maisto ir veterinarinės tarnybos rūpinasi geriamo vandens kokybe, todėl mano, kad gandralizdžiams ant vandens bokštų – ne vieta. Tačiau vedėjas sakė, kad toks rajono vandentiekininkų elgesys neleistinas. Pasak vedėjo, būtina buvo pasirūpinti nauja vieta gandrams.

Apsilankę Stragnų II kaime aplinkosaugininkai nustatė, kad UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 89 straipsnį „Gyvūnų gyvenamosios aplinkos, dauginimosi sąlygų ir migracijos kelių apsaugos reikalavimų pažeidimas“. „Administracinė atsakomybė už savavališkai nugriautą gandralizdį užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų, o pareigūnams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ bus paskirta bauda. Taip pat būtume nurodę, kad iškeltų naują gandralizdį, bet jie po redakcijos įsikišimo tai jau padarė“, – „Bangą“ su tyrimo rezultatais supažindino A. Vaitkus. Vedėjas taip pat sakė nesuprantąs, kodėl šįkart vandentiekininkai nepasirūpino nauju gandralizdžiu, nes yra nukėlę ne vieną gandralizdį nuo vandens bokštų ir žinojo, kad privalu iškelti naują lizdą.

Močiutė įnamių pasigailėjo

Pasidomėjome ir Savivaldybės ekologo Remigijaus Alšausko nuomone. Ekologas sakė nesuprantąs, kodėl nepasirūpinta parskrisiančiais gandrais: „Tai yra blogai, galėjo bent stulpą iškelti. Bet šitas klausimas yra Aplinkos apsaugos agentūros reikalas. Skambinkite jiems.“

Rajono Savivaldybės tarybos narys, Vietos ūkio, gamtosaugos ir plėtros komiteto pirmininkas Algirdas Liaudanskis, išgirdęs, kokiu klausimu skambiname, nustebo tokiu poelgiu: „Taip negalima! Tuoj paskambinsiu merui.“ Apie lengva ranka kartu su bokštu nugriautą gandralizdį sužinojęs rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, pasak A. Liaudanskio, pasiūlė Vidmantui Buivydui nedelsiant išspręsti problemą. Apie skundą UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktorių informavo ir Priekulės seniūnas V. Velkas, į kurį kreipėsi nesugebėję naujakurių nubaidyti Stonkai.

Ar dabar įrengtą naują vietą gandrams, kai jau seniai sugrįžę gandrai ir sudėti kiaušiniai, galime vadinti problemos sprendimu?

Aplinkosaugininkai „Bangai“ teigė, kad pasikalbėjo su R. Stonkiene ir jos sūnumi. Naujoji gandrų šeimininkė, pasak A. Vaitkaus, sutiko palaukti, kol gandrai išperės jauniklius ir išskris: „Gamtą mylinčiai močiutei pagailo gandrų. Lizde jau sudėti kiaušiniai. Jeigu nebūtų sutikusi, būtume turėję lizdą nuo kamino patraukti ant stogo. Nežinia, ar gandrai toliau ten būtų perėję. Močiutė sakė, kad, kai griovė vandens bokštą, gandrai jau buvo parskridę.“

Visą savaitę narplioję painią gandrų istoriją pasigedome žmoniškumo, ne tik R. Stonkienės, bet ir gandrų atžvilgiu.

Vida VALAITYTĖ