Problema
Suniokota melioracija nedrumsčia valdininkų ramybės
Gerduvėnų kaimo gyventojo žemė lietingomis dienomis skendi vandenyje iš kaimyninio sklypo, kuriame pradedama statyba. Žmogus prašo „Bangos“ korespondentus pagelbėti surasti specialistus, kurie patikrintų, ar vanduo atsirado dėl to, kad pažeisti melioracijos statiniai.
„Aliarmo“ signalai
Slūgstanti statybų karštinė iki pirmųjų krizės požymių spėjo visą vakarinę Klaipėdos rajono dalį paversti didžiulėmis statybų aikštelėmis. Susigrąžinę ar nusipirkę žemės ūkio paskirties žemės jos savininkai detaliaisiais planais keitė jos paskirtį, dalijo mažais sklypeliais ir pardavinėjo. Nusipirkusieji stato namus. Turbūt sunku rajone rasti nemelioruotos žemės ūkio paskirties žemės, tad pakeitus jos paskirtį, melioracijos statiniai atsidūrė statyboms skirtoje žemėje. Statytojai, nekreipdami į juos dėmesio, kasė duobes, klojo pamatus. Tokių darbų rezultatai netruko pasirodyti – statybų ir aplinkiniai sklypai paskendo vandenyje. Jau senokai „aliarmo“ signalus siunčia Sendvario seniūnas. Jis teigia, kad „skęstantiesiems“ (iš tiesų – „skandinamiesiems“ – aut. pastaba) sunku įrodyti, kad patys kalti dėl susidariusios padėties, jie kaltina seniūną ir prašo pagalbos.
Įstatymas saugo
2004 m. redakcijos Melioracijos įstatyme melioruotos žemės savininkai ar jos naudotojai įpareigojami jiems priklausančius melioracijos statinius naudoti pagal paskirtį ir skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai. Žemės savininkai įpareigojami leisti valstybinę priežiūrą atliekančioms bei pasitikėjimo teise juos valdančioms institucijoms tikrinti jų sklypuose esančius melioracijos statinius, be to, derinti žemės kasimo darbus ir atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą valstybei ar kitam savininkui nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams.
Nustatyta tvarka
Šiais metais Lietuvos žemės ūkio ministerijos patvirtintos melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės draudžia kasti melioruotą žemę be savininko žinios ir suderinimo su atitinkamomis institucijomis giliau kaip 0,7 m, taip pat „Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus, o galimiems taršos šaltiniams (fermoms, mėšlidėms ir kt.) – po 20 m į abi puses.
Prieš rengiant statybai numatyto žemės ūkio paskirties žemės sklypo pakeitimo į statybos detalųjį planą, jo rengėjui išduodamose techninėse sąlygose Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai nurodo konkrečius reikalavimus melioracijos statiniams išsaugoti, o jei tai neįmanoma – atstatyti juos.
Žemės ūkio ministerijos 2007 m birželio 27 d. išaiškinime apskričių administracijoms ir savivaldybėms nurodoma, jog esant būtinybei rekonstruoti melioracijos statinius, kartu su detaliuoju planu turi būti parengtas ir įrenginių rekonstrukcijos projektas. Atrodo, kad įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose numatyti visi melioracijos įrenginių apsaugos būdai. Tad kodėl skęsta statybų rajonai?
Ne visi paiso
„Bangos“ korespondentai ilgokai įvairiais kanalais ieškojo iš rankų į rankas perėjusio patvinusio sklypo Gerduvėnų kaime savininko, kad kartu su specialistais išsiaiškintų, kodėl jis atsidūrė vandenyje. Surastas savininkas, ne Klaipėdos rajono gyventojas, paaiškino, jog į statybas nesikiša, darbus atlieka UAB „Baltijos finansų korporacija“. Šios vadovas Arūnas Daugėla (bent jau taip prisistatė „Bangos“ korespondentei – aut. pastaba) pareiškė nuostabą, kad į statybos problemas kišasi žurnalistai. „Ko jums reikia, gal kyšio norite?“ – suglumino korespondentę savo klausimu pašnekovas. Kalbėjo jis kategoriškai, į pasiūlymą išsiaiškinti aplinkybes pareiškė neturįs ką pasakyti. „Jei jums reikia, aiškinkitės, aš nebraidysiu po vandenį ir neieškosiu, kur kas pažeista“, – tarsi kirviu nukirto. Priminus, kad už melioracijos statinių išardymą gali būti taikomos sankcijos, A. Daugėla nesutriko. „Suraskite, tada ir žiūrėsime“, – sakė jis.
Kaip matome, nei žemės savininkui, kuris tiesiogiai atsakingas už melioracijos statinių išsaugojimą, nei statytojui net neįdomu, ar jie nusižengė įstatymui. Kaip priversti juos susidomėti? Miname Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų slenksčius.
Taisyklės įpareigoja
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Roaldas Žiūra sutinka apžiūrėti patvinusį ir kaimynus tvindantį sklypą Gerduvėnuose. „Ko gero, nukabino surinktuvą, – svarsto jis, žiūrėdamas į tyvuliuojantį vandenį. – O gal ir ne, tiesiog išrausė duobę, užvertė griovius, vanduo neturi kur nubėgti.“ Jau minėtose Melioracijos statinių priežiūros taisyklėse yra paaiškinta, kaip nustatyti požeminio sausinimo tinklo gedimus ar pažeidimus. Vienas iš požymių, kai dirbamos žemės paviršiuje daugiau nei dvi paras, o pievoje – 3 laikosi vanduo. Minėtoje vietoje (čia žemė taip pat visai neseniai buvo dirbama – aut. pastaba) vanduo atsirado ir telkšo ilgiau nei mėnesį. Pasak kaimo gyventojų, jo ten niekada nebūdavo. A. Žiūra išvadų nedaro. Klausiame jį, kaip galima sudrausminti statytojus. „Mes prižiūrime valstybei priklausančius melioracijos statinius. Tačiau kai žemės paskirtis iš žemės ūkio pereina į statyboms skirtą, ne kažin kiek įtakos beturime“, – porina vyresnysis specialistas. Jis priduria, kad problema Gerduvėnų kaime nekelia didesnių rūpesčių. „Yra ir žymiai blogesnių situacijų“, – sako jis. Atsakingų už melioraciją Savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pavyzdiniuose nuostatuose nurodyta, kad tarnautojas išduoda technines sąlygas detaliajam planui rengti, dalyvauja išduodant leidimą statybai, kontroliuoja, kad statant nebūtų pažeisti melioracijos statiniai, perspėja statytojus, teikia informaciją, nagrinėja skundus. R. Žiūra pasiūlo kreiptis į apskrities administraciją, kuri vykdo melioracijos statinių valstybinę priežiūrą.
Nė vieno akto
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų ir melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas Alfonsas Paulauskas (beje, vienintelis darbuotojas visame skyriuje – aut. pastaba) „Bangos“ korespondentei paaiškina, kad, gavęs informaciją apie melioracijos statinių pažeidimus, surašo atitinkamą aktą ir perduoda jį rajono Savivaldybei. „Kadangi rajono savivaldybėse yra sukauptas melioracijos statinių archyvas, brėžiniai, atsakingi savivaldybės tarnautojai ir turi kontroliuoti, kad jie nebūtų pažeisti, kad būtų vykdomas statinių rekonstrukcijos projektas, jei statinius reikia perkelti.“ Specialisto nuomone, Klaipėdos rajone, kur tiek daug statybų, šį darbą reikėtų pavesti vienam darbuotojui, kuris ne tik išduotų technines sąlygas, bet ir dalyvautų išduodant leidimą statybai, prižiūrėtų statybos eigą ir pateiktų savo išvadas priimant pastatus eksploatuoti. Apie tai ne kartą esu kalbėjęs su Klaipėdos rajono savivaldybės vadovais. „Mano nuomone, kai tiek daug statybų, šiam darbui reikalingas papildomas etatas“, – sako jis.
Beje, A. Paulauskas paaiškina, jog iki šiol nė vienam statytojui Klaipėdos rajone nėra surašęs akto dėl melioracijos statinių pažeidimo. „Negavau tokių signalų“, – tvirtina jis.
Belieka atsidusti ir priminti šventą taisyklę, kad „Skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas“.
Jadvyga SURPLIENĖ
