Problema
Išbadėję beglobiai šunys ieško maisto gąsdindami gyventojus
Vasaros pradžioje dėl valkataujančių sulaukėjusių šunų kreipęsi į keletą valdžios institucijų Kalotės bei Kalnuvėnų gyventojai teigia nepastebėję realių veiksmų. Ieškodami maisto išbadėję šunys tebesiaučia apylinkėse, gąsdina gyventojus. Šie vėl kreipiasi į valdžios institucijas, prašo apsaugoti juos ir svarbiausia jų vaikus nuo galimos nelaimės. Vietos gyventojai pripažįsta, kad Sendvario seniūnijos seniūnas J. Lingis daug dėmesio skiria beglobiams šunims gaudyti, dažnai atvyksta ir „Nuaro“ automobilis, tačiau rezultatų nematyti.
Antradienį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos iniciatyva sukviesti kelių institucijų atstovai tarėsi, kaip apsaugoti gyventojus nuo grėsmės, o benamius gyvūnus – nuo bado kančių. Deja, džiuginančios išeities nerasta, kviesti pareigūnai ne itin įžvelgė problemos mastą, atsakomybė vėl gula ant Savivaldybės administracijos bei Sendvario seniūno pečių.
Sena istorija
Benamiai šunys Kalnuvėnų sąvartyne pradėjo veistis nuo pat jo veiklos pradžios. Mat iki pat sąvartyno uždarymo praėjusiais metais ten buvo pakankamai maisto atliekų. Sovietmečiu gyvūnai, kurių žmonės nebenorėjo laikyti ir nuveždavo į sąvartyną, būdavo naikinami elektros srove. Per keliasdešimt sąvartyno veiklos metų benamiai žmonės ir šunys gyveno pagal savo taisykles, niekam netrukdė. Problema kilo, kai sąvartyną uždarė, pradėjo rekultivuoti. Nebegaudami maisto šunys pasipylė į aplinkinius kaimus. Dėl to gyventojai pradėjo skambinti pavojaus varpais. Įsiklausydama į juos „Banga“ jau ne kartą rašė apie kilusią problemą ir galimą grėsmę, su kuria vienas Sendvario seniūnas nepajėgus susidoroti.
Antradienį į pasitarimą, kaip sustabdyti beglobių šunų grėsmę gyventojams ir apginti beglobių gyvūnų teises, susirinko Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus pakviesti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus pavaduotojas R. Gedrimas, Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas R. Lukauskas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas A. Vaitkus, Sendvario seniūnas J. Lingis, Savivaldybės administracijos direktorius Č. Banevičius, jo pavaduotoja L. Liutikienė, Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja L. Kaveckienė, Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas ekologas ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Gargždų skyriaus pirmininkas R. Alšauskas.
Supaprastino problemą
J. Lingis pasitarimo dalyviams teigė, jog problema hiperbolizuojama. „Nuaras“ pernai sugavo 25 šunis, šiemet – 8, – sakė jis. – Šunis globoja sąvartyne besilankantys benamiai, su jais tariamės, kad atiduotų savo globotinius už tam tikrą atlygį. Pinigų kol kas turime, manau, problemą išspręsime. Blogiausia, kad „Nuarui“ sunku pagauti niekieno neglobojamus šunis, nes jie pabėga. Būtų efektyviau, jei „Nuaras“ galėtų juos užmigdyti per atstumą, bet tam neturi įrangos. Šaudyti taip pat neleidžiama. Manau, jog sąvartyno teritorija nuo pat jo atsiradimo pradžios turėjo būti izoliuota, kad į ją nepatektų nei šunys, nei pašaliniai asmenys. Tada neturėtume ir šios problemos. Šiuo metu svarbiausia nebeleisti benamiams ten „dirbti“, – sakė seniūnas.
KRATC direktoriaus pavaduotojas R. Gedrimas patikino, jog sąvartynas uždarytas, rekultivuojamas, iki ateinančio pavasario bus uždengtas ir apželdintas, tad neliks galimybės ten kapstytis nei žmonėms, nei šunims. Jis taip pat patikino, kad sąvartyno teritorijoje nebėra nė vieno benamio būsto. Be to, jis informavo, jog nuo rugsėjo 15 d. pradedami net 7 sąvartynų rekultivacijos darbai.
Klaipėdos apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas R. Lukauskas pasidžiaugė, kad vakcinuojant laukinius gyvūnus oraliniu būdu nuo praėjusių metų liepos mėnesio rajone neužregistruota nė vieno pasiutligės atvejo. Tad, jo nuomone, grėsmė, jog sulaukėję gyvūnai užsikrės pasiutlige, nedidelė. Tarnautojas pritarė seniūno nuomonei surinkti šunis iš benamių globėjų.
Pokalbis pakrypo kiek kita linkme, kai Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas A. Vaitkus paaiškino, jog grėsmę kelia ne benamių prisijaukinti, o niekieno neglobojami sulaukėję šunys. Pasak vietinių gyventojų, jų buvo apie 80. Gyventojai teigia, kad šie gyvūnai iš bado ėda vieni kitus, todėl dabar jų gali būti apie 40. Sulaukėjusius šunis sunku pagauti.
Beglobiai gyvūnai nepriskiriami medžiojamų gyvūnų grupei, tad šaudyti jų negalima. „Medžiotojai medžioklės plotuose sunaikinti beglobį gyvūną gali tik tada, kai jis kelia pavojų gyvybei, – sakė aplinkosaugininkas. – Sąvartyno teritorija nėra medžioklės plotas, tad nušaudami beglobį gyvūną medžiotojai pažeistų įstatymą.“
Pasitarimui pirmininkavęs Savivaldybės administracijos direktorius Č. Banevičius suabejojo benamių pagalba. „Savo globojamo šuns jie neatiduos, sulaukėjusio nesugaus, tad greičiausiai į seniūniją atves iš gyventojų pavogtus šunelius ir pamėgins užsidirbti“, – pateikdamas vienos savivaldybės patirtį sakė direktorius.
Priekaištai gyventojams
Pasitarimo dalyviai akcentavo, jog gyventojai taip pat atsakingi už susidariusią situaciją. Iki šiol į sąvartyną atgabenami ir paliekami gyvūnai, kurių savininkai nori atsikratyti. Be to, sodybose daugelis gyventojų turi nedidelius atvirus sąvartynus, atliekų krūvas suverčia galudaržiuose. Ten patenka ir maisto produktų. Pasibaisėjimą kelia aplink Kalnuvėnų sąvartyną suversti kalnai šiukšlių. „Žinia, automobiliais šiukšles atveža iš Klaipėdos, statybviečių aplink ją, o šunis – ir iš kitų rajonų, tačiau savo atliekų tvarkymu turėtų susirūpinti ir vietiniai gyventojai. Gyvūnas ilgokai lankys vietą, kur rado maisto. O jei jo ten ras nuolat?“ – klausimu baigė išvadą J. Lingis.
Numatytos priemonės
„Beglobių šunų gaudymą savo teritorijoje organizuoja seniūnas. Beglobiai šunys gaudomi, bet norimo rezultato nėra. Kokios pagalbos seniūnijai reikia?“ – klausė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja L. Kaveckienė.
„Visos ietys vėl į seniūną, – kalbėjo J. Lingis. – Vieno šuns sugavimas kainuoja 200 Lt, tad papildomai reikėtų apie 8 tūkst. Lt. Būtų gerai, jei „Nuaras“ galėtų užmigdyti beglobius šunis per atstumą, kitaip jų neįmanoma pagauti.“
Savivaldybės administracija pažadėjo prireikus skirti papildomai lėšų ir siūlys UAB „Nuaras“ įsigyti priemones šunims užmigdyti. Tikimasi, jog į pagalbą ateis medžiotojai – aplink sąvartyną negyvenamos teritorijos, o beglobiai šunys kelia grėsmę.
Po pasitarimo Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja L. Kaveckienė atrodė nusivylusi.
– Gaila, kad kviestų institucijų atstovai neįvertino problemos ir paliko ją spręsti Savivaldybei ir seniūnui. Manau, jog tam reikalingos visų sutelktos pastangos, kad kiekviena institucija imtųsi veiklos pagal savo kompetenciją. VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas R. Lukauskas, išskyrus kasmet už ES lėšas vykdomą vakcinaciją nuo pasiutligės, daugiau nieko nepasiūlė. O juk ši tarnyba turi rūpintis gyvūnais. Skambinantys gyventojai ne vien grėsme skundžiasi, bet ir gailisi išbadėjusių, sužalotų šunų, kurių teisių niekas negina.
Rajone nėra įdiegta tinkama, efektyvi atliekų tvarkymo sistema, kaimuose daug nelegalių didesnių ar mažesnių sąvartynų, kur gyvūnai gali susirasti maisto. Manau, jog šiai problemai daugiau dėmesio turėtų skirti Savivaldybės ekologas ir Aplinkos apsaugos agentūra.
KRATC turėtų taip sutvarkyti sąvartynus, kad į juos nepatektų nei pašaliniai asmenys, nei gyvūnai.
Jadvyga SURPLIENĖ
