Problema

Kas pasakys, ar viešųjų konkursų dirvonuose veši korupcija

Ar norėtumėte gauti dovanų per 100 tūkst. Lt kainuojantį automobilį, buitinės technikos, prabangių baldų? Netikite, kad taip gali būti? Gali, ypač, jei sėdi minkštame valdininko krėsle. Tik tuo atveju tai jau nebe dovanos, o kyšiai. Ir, kas blogiausia, vėliau ar anksčiau yla išlenda iš maišo. Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Alfonsas Šimkus įkliuvo. Jam pareikšti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, reikalavimo duoti kyšį bei kt. Manoma, kad A. Šimkus padėjo kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus, o už tai nesidrovėdamas imdavo kyšius.

Ar į kyšininkavimo, korupcijos liūną yra įklimpusi ir mūsų rajono Savivaldybė?

Reikia kontrolės mechanizmo

„Tikrinti Savivaldybes, viešųjų pirkimų procedūras reikėjo jau seniai. Man tenka bendrauti su daugeliu mūsų rajono gyventojų, kurie dažnai stebisi, kodėl įvairius konkursus laimi vis tos pačios bendrovės. Jie nesupranta, kodėl tik išasfaltuotą kelio dangą reikia vėl ardyti. Gal kad laimėjusi konkursą bendrovė daugiau darbo turėtų?“ – svarstė Tarybos narė Genovaitė Sinskienė.

Gargžduose įsikūrusios atestuotos statybų bendrovės „Vlastona“ direktorius Vladas Stonys teigia, jog nedalyvauja Klaipėdos rajono savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose konkursuose dėl kelių priežasčių: „Visų pirma informacijos stoka. Be to, praktika rodo, kad rajono įmonės konkursų nelaimi. Konkursuose laimi savi… Todėl ir nedalyvaujame.“ Pašnekovas pripažino, kad galbūt laimėtojų pasiūlyta kaina ir yra mažiausia, tačiau kol objektas yra atiduodamas vertinti, kaina išauga kelis kartus. Pasak V. Stonio, „Vlastona“, kuri atlieka statybos, apdailos darbus, dalyvauja Palangos, Klaipėdos miesto savivaldybių organizuojamuose viešuosiuose konkursuose.

UAB „Palva“ direktorius Algirdas Laugalys sakė, jog jam neteko dalyvauti rajono Savivaldybės skelbtuose viešųjų pirkimų konkursuose, todėl konstatuoti, kad šioje srityje yra korupcija, jis negalįs. „Kita vertus, visi žinome, kad viešieji pirkimai yra viena iš tų sričių, kurioje gali būti korupcija. Ypač tais atvejais, kai valdininkai nori pasipelnyti. Tada yra samdomos pažįstamos įmonės arba dirbama tiesiog per tarpines kompanijas, bendroves“, – kalbėjo A. Laugalys. Anot jo, svarbiausia, kad savivaldybėse būtų kontrolės mechanizmas, kad mūsų išrinkti Tarybos nariai domėtųsi, kaip vyksta viešieji pirkimai, juos aptartų. „Turi būti pateikiamos viešųjų pirkimų konkursų išvados“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kas laimi?

Klaipėdos miesto valdininko likimas privertė sunerimti daugelį. Juk visuomenės informavimo priemonių duomenimis, įtarimai pareikšti ir bendrovių „Klaipėdos keliai“, „Hidrostatyba“ (pastarajai mūsų rajone buvo patikėti vykdyti du stambūs projektai – Klaipėdos gatvės rekonstrukcija bei Nemuno žemupio – aut. past.), „Klaipėdos želdiniai“, „Parama“ vadovams. Šios bendrovės laimėjo Klaipėdos savivaldybės konkursus atlikti darbus, už kuriuos gaudavo dešimtis milijonų litų, o valdininkui už tai kaskart dosniai atsidėkodavo. Kilęs skandalas sudrumstė šiltus valdininkų vandenis ir į paviršių iškėlė opią bei įsisenėjusią korupcijos problemą.

Pasidomėjome, kokios bendrovės laimi konkursus Klaipėdos rajono savivaldybėje. Viešųjų pirkimų koordinatorė Ramutė Bučnienė informavo, kad 2008 metais iki šiol yra surengti 6 atviri konkursai. Paskolos pirkimo konkursą laimėjo AB SEB bankas. Pastato-poliklinikos rekonstravimo į administracines patalpas techninio projekto rengimo, projekto vykdymo ir techninės priežiūros konkurse dalyvavo 7 dalyviai: UAB „Statybos projektų valdymas“, UAB „Optimum projektai“, AB „Miestprojektas“, UAB „Klaipėdos komprojektas“, UAB „Statybos strategija“, VšĮ „NPR“, UAB „Klaipėdos projektas“. Pasirašytos dvi sutartys: pirmoji su „Klaipėdos projektas“ (78 tūkst. 92 Lt vertės), antroji – su „Statybos projektų valdymas“ (17 tūkst. 700 Lt vertės). Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos pastatų rekonstravimo techninio projekto rengimo ir projekto vykdymo priežiūros konkursą laimėjo UAB „Šiltas namas“ (sutarties vertė – 176 tūkst. 200 Lt). Kitų atvirų konkursų laimėtojai – UAB „PRIE LĖVENS“, VšĮ „NPR“, UAB „Pamario krašto projektai“, UAB „Šilutės hidroprojektas“.

Pagrindinis kriterijus – kaina

Viešųjų pirkimų koordinatorės pateiktoje medžiagoje, nors dalyvių pavadinimai kartojasi, tačiau laimi vis skirtingos bendrovės, įstaigos. Žinoma, domėjomės tik atvirais konkursais, o kur dar apie 50 supaprastintų atvirų konkursų ir įprasta komercinė praktika. Tačiau, anot R. Bučnienės, laimėtojų pavadinimai ir kituose konkursuose nesikartoja.

Sutapimas tik toks, kad rajone dviejų stambiausių projektų – Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos ir Nemuno žemupio – vykdytojas yra UAB „Hidrostatyba“. Rekonstrukcijos užsakovas yra rajono Savivaldybė, Nemuno žemupio projekto – taip pat, tačiau šiuo atveju užsakovo funkcijos yra perduotos AB „Klaipėdos vanduo“. Tikėkimės, kad tai tik sutapimas… Anot rajono Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjo Vytauto Buivydo, dar vienas stambus projektas – Drevernos prieplaukos statybos, kurias vykdo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“.

Pakalbintas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius akcentavo, kad pagrindinis konkurso dalyvių vertinimo kriterijus yra kaina. „Jei dalyvis atitinka visas konkurso sąlygas ir pasiūlo mažiausią kainą, jis ir laimi. Žinoma, jei konkurso sąlygos nėra tenkinamos, pasiūlymas atmetamas“, – sakė Č. Banevičius. Jis patikino, kad kaina numatytiems darbams atlikti negali keistis: „Tik jei atsiranda papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti iš anksto, kaina gali padidėti. Pavyzdžiui, Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos atveju nebuvo numatę fontano, ir kaina išaugo. Visais kitais atvejais kaina turi išlikti ta pati.“ Administracijos direktorius džiaugėsi, kad šiais metais nė vienas vykdytas viešųjų pirkimų konkursas nebuvo apskųstas.

Tvarką sergi STT

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas „Bangos“ korespondentę informavo, kad negali suteikti informacijos, kokie patikrinimai atliekami mūsų rajono Savivaldybėje, nes tai valstybės ir tarnybos paslaptis. „Tačiau aš visada sakau: nedarykite blogų darbų – mes taip pat dirbame. Kitu atveju ateis mano draugai su antrankiais“, – sakė L. Barišauskas. Pasak jo, pagrindą atlikti vieną ar kitą tyrimą suteikia ir žmonių skambučiai, ir visuomenės informavimo priemonių paskelbta informacija.

Lietuvos savivaldybėse dėmesys korupcijos prevencijai nėra itin didelis. Pagal įstatymų reikalavimus savivaldybės turi kiekvienais metais trečią ketvirtį pateikti korupcijos pasireiškimo tikimybės išvadas (tai prielaidos, kad dėl kokių nors priežasčių (pvz., nepakankamo teisinio reglamentavimo, neaiškių procedūrų, nepakankamo viešumo, per menkos kontrolės ir nepakankamos darbuotojų atsiskaitomybės) gali susidaryti sąlygos neteisėtam pelnymuisi, naudojantis tarnybinėmis pareigomis). 2007 m. tikimybės išvadas iš 60 savivaldybių pateikė tik 14. Tarp nepateikusiųjų buvo ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Anot rajono Savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos vyriausiosios specialistės Jolantos Zavackytės, taip atsitiko, nes nebuvo išsiaiškinta, ar reikia pateikti visos Savivaldybės ar tik konkrečių sričių korupcijos pasireiškimo tikimybės išvadas. „Manau, dėl šios priežasties daugelis Savivaldybių ir nepateikė išvadų. Nebuvo žmogaus, kuris galėtų paaiškinti, ką tiksliai reikia padaryti. Šiais metais tikimybės išvadas pateiksime. Atlikome analizę, kurioje išskyrėme rizikingiausias sritis“, – pasakojo J. Zavackytė. Kol kas po Klaipėdos rajono savivaldybės korupcijos pasireiškimo tikimybės išvadomis rajono meras Vaclovas Dačkauskas dar nepasirašė, todėl Administracijos darbuotojai jų nekomentuoja.

Skambučių nesulaukia

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, Korupcijos prevencijos komisijos pirmininkė Ligita Liutikienė priminė, kad Savivaldybėje yra anoniminio pasitikėjimo linijos telefono numeris 400 008. Paskambinus juo galima pranešti apie korupciją Savivaldybės institucijose ir jai pavaldžiose įstaigose. Anot L. Liutikienės, sulaukta tik keleto skambučių, kurių daugelis buvo net nesusiję su korupcija. „Paskutiniu metu jų nėra“, – sakė pašnekovė. Jos nuomone, korupcija gali būti visur, tačiau jos išvengti padeda kvalifikuoti, kompetentingi specialistai. „Patys žmonės, piliečiai taip pat turi būti sąmoningi ir nesiūlyti kyšių dėl jiems reikalingų paslaugų“, – pridūrė L. Liutikienė.

Į klausimą, „Kas kaltas dėl esamo korupcijos lygio“, 2007 m. 1 000 apklaustų atsitiktinių respondentų atsakė taip (šaltinis – „Transperency International“ Lietuvos skyrius): 80 proc. – politikai; 70 proc. – valstybės tarnautojai arba pareigūnai; 50 proc. – verslininkai; 25 proc. – gyventojai; 10 proc. – aš pats; 9 proc. – mano aplinka.

STT Klaipėdos valdybos korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas L. Barišauskas informavo, jog labiausiai korupcijai neatsparios yra šios vietos savivaldos sritys: viešieji pirkimai, leidimų statyboms išdavimas ir statybų priežiūra, infrastruktūros kūrimas ir gerinimas, žemėtvarkos klausimų derinimas, privatizavimas, priėmimas į darbą. Taip pat dažnai kyla problemų dėl sveikatos priežiūros paslaugų, norint gauti siuntimą į reabilitacijos įstaigas, neįgalumo ir nedarbingumo pažymėjimą, dėl švietimo įstaigų veiklos apskaitos ir kontrolės (priėmimas į vaikų darželius-lopšelius, egzaminų laikymas mokyklose).

Agnė ADOMAITĖ