Problema
”Pienas pirkėjui prašant”
Pieno perdirbimo įmonės mažai moka už superkamą pieną, todėl priemiesčio kaimų žmonės parduoda pieną turguose arba atveža į miestus prie daugiabučių namų.
Registruotis privaloma
Žalio pieno, skirto tiesiogiai vartoti, pardavimo reikalavimai, kuriuos dar 2003 m. gruodžio 15 d. patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas, skelbia, kad pirkėjui prašant žalias pienas gali būti jam atvežamas. Pardavėjas turi sudaryti tinkamas pieno transportavimo sąlygas, užtikrinti tinkamą cisternų plovimą ir dezinfekciją.
Atvežantis pieną pardavėjas, jei pirkėjas prašo, privalo turėti savo ir gyvulio sveikatingumo pažymėjimus, gyvūninio produkto žaliavos veterinarinį pažymėjimą. Pastarąjį žmogus gaus, kai kartą per ketvirtį bus atlikti jo karvių pieno sudėties ir kokybės tyrimai: nustatytas riebumas, baltymingumas, somatinių ląstelių kiekis, bakterinio užterštumo rodikliai, ištirta, ar nėra inhibitorinių medžiagų ir kt. Taip pat ruošdamasis parduoti pieną, jei pirkėjas prašo, ūkininkas privalo kas ketvirtį turėti žalio pieno enteropatogeninių tyrimų rodiklius (ar piene nėra ligų sukėlėjų). Turėdamas visa tai, ūkininkas, ketinąs pardavinėti pieną, jei pirkėjas pageidauja, privalo užsiregistruoti Maisto ir veterinarijos tarnyboje Kalniškių kaime pas tarnybos inspektorę Reginą Butkienę (tel. 472015).
Griežti reikalavimai
Turėdamas visus čia paminėtus tyrimus ir netgi pateikdamas pieno pirkėjui specialų lipduką su savo pavarde, užrašu, kad vartoti pieną galima tik virintą, ir kitais duomenimis, ūkininkas negali svajoti apie laisvą pieno pardavimą penkiaaukščio namo kieme. Kaip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas, valstybinis veterinarijos inspektorius Egidijus Simonis, frazė, kad “Pirkėjui prašant, žalias pienas gali būti atvežamas pirkėjui” taikytina tik ūkininkui, panorusiam parduoti pieną specialiai įrengtose parduotuvėse, paviljonuose ar kitose su Maisto ir veterinarijos tarnyba suderintose vietose. Etiketėse ant talpyklų turi būti nurodytas veterinarinės priežiūros numeris ir kt. Pardavinėti žalią pieną iš cisternų galima tik turgavietėse. Cisternose turi būti įrengtas čiaupas, stoginė, o pardavimo metu pieno temperatūra negali būti aukštesnė kaip plius 6 laipsniai.
Pardavėjų kiemuose laukiama
Tačiau gyvenimo praktika rodo ką kita. Ir Gargžduose, ir Klaipėdoje žalias ūkininkų karvių pienas parduodamas tiesiai gyventojams be jokių tarpininkų. Kartais ir čia pat kiemuose pilstomas į atsineštas gyventojų talpas arba parduodamas išpilstytas, pažymėtas ūkininkų firminiais lipdukais.
“Prekybos ir paslaugų teikimo viešose vietose taisyklėse”, kurias dar 2001 m. sprendimu Nr. 198 patvirtino rajono Savivaldybė, nėra paminėta, kad žaliu pienu galima prekiauti prie gyvenamųjų namų. Tai būtų pažeidimas. Tačiau žalio pieno pardavėjų miestuose apstu.
Saulažoliuose gyvenanti P.J. sako, kad ji bijo ne kokių nors draudimų, o savo pirkėjų. “Neduok Dieve, kokį vakarą neatvežčiau, – sako ji, – kitą dieną žmonės būtų labai nepatenkinti. Parduodu pieną jau ne pirmi metai. Negirdėjau, kad kas būtų pasiskundęs, kad atvežiau blogą pieną”. Kitas doviliškis sakė: “Tegul moka perdirbimo įmonės daugiau, nelakstysiu kasdien su bidonais. Ūkyje yra ir kitų darbų”. Žmogus iš Šiūparių prisipažino, kad Klaipėdoje pieną prie penkiaaukščių pardavinėja 12 metų!
Šviežas produktas – retenybė
Žmonės visada vienas iš kito pirko pieną. Todėl ir kelia dviprasmybę žalio pieno reikalavimų 23 punktas, kuriame parašyta, kad pirkėjui prašant žalias pienas gali būti atvežamas pirkėjui. O kodėl pirkėjas negali būti ir penkiaaukščio gyventojas? Atsakingi valdininkai bijo masinių susirgimų. Kažkas suviduriavo, berods, Kėdainiuose. Įtarė, kad nuo žalio pieno, pirkto gatvėje iš ūkininko. Betgi pažiūrėkime į kitus kasdienius maisto produktus, kuriuose gausu įvairių konservantų ir kitų priedų. O kas žino, kokiam maisto priedui gali būti alergiškas žmogus? Ūkininkas, parduodantis žalią pieną, verčiamas informuoti vartotoją, kada pamelžė, kaip laikė pieną iki pardavimo, dargi įspėti vartotoją, kad šis virintų pieną, praneštų tinkamumo vartoti laiką ir kt. O daugelio perdirbimo įmonių maisto produktai parduodami su kodu (E-210, E-202 ir pan.). Žinok, žmogau, ką rinktis: katę maiše ar tikrai šviežią, skanų vos prieš valandą kitą pamelžtą pieną?
Antanas SAKALAUSKAS
