Problema
Vyriškis pasirinko gyvenimą be taisyklių
Gailestis, pasipiktinimas, užuojauta, neapykanta, abejingumas – tokie jausmai grumiasi pamačius vežimėlyje sėdintį bekojį vyrą, dažnai apsvaigusį nuo alkoholio ir keikiantį praeivius, valdžią ir visą pasaulį. Jį galima sutikti ir Gargžduose, ir Priekulėje, ir Kretingoje, ir Palangoje, ir Šventojoje, ir Klaipėdoje. Į redakciją skambinę žmonės teiravosi, kas turėtų pasirūpinti neįgaliu pusamžiu vyriškiu, kuris dažnai kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Visur, kur tik jis pasirodo, atsiranda neabejingų žmonių, tačiau padėti V. J. V. nėra paprasta – pagalbos jis nenori.
Paslaugos teikiamos
„Tokie sudėtingi per 17 mano darbo metų buvo tik du atvejai, – sakė rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalija Šeporaitienė. – V. J. V. norime padėti, kaip žmogaus jo gaila, tačiau jis nepriima jokios pagalbos.“
„Kaip socialinės paramos specialistai esame padarę viską, ką galėjome. Visos visų socialinių paslaugų įstaigų durys fizinę negalią turinčiam ir mėgstančiam alkoholį V. J. V. buvo atvertos. Jis buvo priimtas, pamaitintas, slaugomas ir prižiūrimas. Medikai pakančiai, atlaidžiai žiūrėjo į, švelniai tariant, jo charakterio keistumus. Tuo žmogum buvo ne sykį patikėta. Kartą jis pripažino, kad vis dėlto degtinė stipresnė už jį patį. Nors jis visose įstaigose yra palikęs blogus prisiminimus, slaugos įstaigų durys ir dabar jam atvertos“, – patikino Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Dalia Gumuliauskienė.
Mažiausias trumpalaikės slaugos paros įkainis yra 57 Lt. Tai moka Savivaldybė. 80 proc. pajamų moka pats socialinių paslaugų gavėjas. Tačiau šios paslaugos vidurkis yra daugiau kaip 1700 Lt, tad daugiau kaip 1000 Lt kiekvieną mėnesį turėtų sumokėti Savivaldybė. Tokios paslaugos V. J. V. buvo teikiamos ir Gargždų ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, ir Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro Plikių palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. „Jis buvo turbūt visose Klaipėdos apskrities ir vienoje Šiaulių apskrities slaugos įstaigoje, tačiau visur elgėsi taip, kad būtų pašalintas iš jų, – apgailestavo D. Gumuliauskienė, apie 10 metų pažįstanti V. J. V. – Žmogus turi norėti socialinių paslaugų, prievarta jų negalima suteikti.“ Pasak specialistės, vyriškis turi galimybę šiek tiek vaikščioti, judėti, todėl galėtų būti labiau prisitaikęs gyvenime. Pametęs kojų protezus V. J. V. liepė juos surasti socialiniams darbuotojams, bet spėjama, kad protezų jis vėl nebeturi.
Socialinės paslaugos galėtų būti jam teikiamos namuose, globos ir slaugos įstaigose, tačiau jis nepaiso įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. „Ko jis nori, mes nežinome. Mūsų nuomone, gyventi taip, kaip jis nori, kaip jam patogu. Savo elgesiu jis suformavo tokią mūsų nuomonę“, – sakė D. Gumuliauskienė.
Nemaloni kaimynystė
Vyriškis nėra benamis. Sesuo jam paliko savo butą Priekulėje. Jį, pasak D. Gumuliauskienės, būtų galima pritaikyti neįgaliam žmogui, tačiau, kaip tvirtino kaimynai, gyvendamas sesers bute V. J. V. parsivesdavo draugų, su kuriais girtaudavo ir keldavo triukšmą. „Šiuo metu jo Priekulėje nėra, matėme Klaipėdoje prie „Vėtrungės“, tačiau jei sugrįš namo, vėl mama neturės ramybės. Ne kartą naktį esu ėjusi pas ją, kvietusi policiją dėl V. J. V., – pasakojo priekuliškė (pavardė redakcijai žinoma – aut. pastaba). – Jis girtas agresyvus, grasina kaimynams, kad padegs. Kreipėmės ir į seniūniją, ir į policiją – visur, kur įmanoma. Kas gali norėti tokio žmogaus kaimynystės?“
Kėlė grėsmę
Š. m. kovo 15 d. V. J. V. atvyko į Viliaus Gaigalaičio globos namus trumpalaikei socialinei globai (dviem mėnesiams). Tačiau tą pačią dieną jis išėjo į kiemą ir grįžo neblaivus, atsisakė susipažinti su vidaus tvarkos taisyklėmis ir pasirašyti. Vakare išvažiavęs į kiemą parūkyti dingo. Globos namų darbuotojos jį pasivijo važiuojantį į Gargždus ir parvežė į globos įstaigą. Kitą dieną vyriškis atvažiavęs į Gargždus prie „Iki“ prekybos centro prašė išmaldos, nedavusius keikė, vadino išgamomis. Į globos namus tądien V. J. V. sugrįžo, tačiau bandė įsivežti alkoholinių gėrimų. Tai prieštarauja vidaus tvarkos taisyklėms. Tad vėl plūdo darbuotojas, gąsdino ir grasino, kad visus „sutvarkys“. Tą pačią dieną viena darbuotoja rado jį girtą ir apsišlapinusį miegantį invalido vežimėlyje netoli Moksleivių namų, parvežė į globos namus. Ryte vyriškis vėl elgėsi įžūliai, girtavo, keikė darbuotojus ir gyventojus, grasino susidorosiąs. „Pareiškęs, jog „invalidams“ nėra ko žiūrėti televizoriaus, nustūmė į kampą kitus gyventojus, pagriebė, išmetė į koridorių ir sudaužė gyventojo Ž.S. televizorių, išmėtė patalynę, indus, rūbus… – rašo Socialinės paramos skyriui skirtame rašte V. Gaigalaičio globos namų direktorius Rimantas Ramanauskas. – Buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Nustatytas 2,58 prom. girtumas.“ Iš priėmimo skyriaus grįžęs V. J. V. elgėsi agresyviai, kėlė grėsmę aplinkiniams, tad pakartotinai buvo iškviesta policija.
Kitą dieną, kai socialinė darbuotoja Virginija Gaidienė pasakė vyriškiui, kad jį supažindins su Globos namų vidaus tvarkos taisyklėmis, dvišale sutartimi, šis pareiškė, jog jam neegzistuoja jokios taisyklės, elgsis kaip norės. Kad tai tiesa, tuoj pat patvirtino – išvažiavo iš globos namų ir toliau girtavo.
V. Gaigalaičio globos namai informavo Socialinės paramos skyrių, kad dėl apsigyvenimo globos namuose su V. J. V. Trumpalaikės socialinės globos paslaugų teikimo ir lėšų kompensavimo sutartis nutraukiama nuo kovo 18 d. Tai buvo paskutinė vieta, kurioje neįgaliam vyriškiui buvo sudarytos sąlygos gyventi, gauti socialines paslaugas. Jis pasirinko gyvenimą be taisyklių. Vieni matę girtą prie „Maximos“, kiti – sodelyje prie J. Lankučio viešosios bibliotekos, dar kiti bandė padėti, kai šis gulėjo gatvėje netoli „Vaivorykštės“ gimnazijos.
„Kaip padėti žmogui, kuris pats sau nenori padėti?“ – retoriškai klausė Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja D. Gumuliauskienė. Tą patį klausimą pakartojo dar keli pašnekovai.
Artimieji išsižadėjo
„Jis visą gyvenimą parazitavo, kenkė kitiems, už sunkų nusikaltimą sėdėjo kalėjime, nuolat girtavo. 58-erių metų vyras turi tik 2 metų darbo stažą. Juk jis ne nuo gimimo neįgalus. Kojas prarado per alkoholį, – negailėjo karčių žodžių vienas giminaitis (redakcijai pavardė žinoma – aut. pastaba). – Matyt, girtą kažkas pervažiavo, teko amputuoti vieną koją, vėliau antrąją girtas nušalo. Turėjo protezus, bet pametė. Jis piktas ant viso pasaulio, visi kalti, visos valdžios blogos, nors daug kas jam norėjo padėti. Sesuo atidavė Priekulėje savo butą, tačiau ten jis nepagyveno, norėjo išsikelti gyventi į sodus.“ Pasak giminaičio, V. J. V. turi sūnų, kuris gyvena Baltarusijoje. Giminaičiai ne kartą davę pinigų kelionei, kad aplankytų sūnų, tačiau iš Vilniaus sugrįždavęs sumuštas, girtas ir be pinigų. „Ko norėti iš žmogaus, kuris nei tėvo, nei motinos kapo nežino?“ – liūdnai klausė giminaitis, apgailestaudamas, kad dėl vyriškio gyvenimo būdo prisikentėjo patys artimiausi žmonės, kurie, nebeturėdami jėgų ką nors pakeisti, jo tiesiog išsižadėjo. „Prašau, kad jis būtų izoliuotas nuo žmonių. Pas mus jam vietos nėra. Aš jo tokio nenoriu daugiau matyti“, – prašyme Socialinės paramos skyriui parašė viena sesuo.
Kietas riešutas
Kur šiuo metu V. J. V.? „Prieš du mėnesius kažkas matė „Akropolyje“, – sakė Priekulės seniūnijos socialinė darbuotoja Virginija Šiaulytienė. – Priekulėje jam per maža erdvė, parduotuvių savininkai veja nuo savo parduotuvių. Iš pradžių miestelio žmonės vyriškio gailėjo, ir vaikai centų duodavo, tačiau savo elgesiu jis visus gąsdino ir nuo savęs atstūmė.“ Vyriškis mėgsta išvažiuoti invalido vežimėliu į gatvę, į kelią priešais atvažiuojančias mašinas. „Jis nesaugo nei savęs, nei kitų. Dėl jo tokio elgesio gali nukentėti niekuo nekaltas žmogus“, – sakė V. Šiaulytienė, kuri norėdama padėti šiam žmogui įsteigė anoniminių alkoholikų klubą. Deja, V. J. V., kuris tada turėjęs noro keistis, atėjęs tik į vieną susirinkimą. Pernai pagalbą jam pasiūlė viename Priekulės seniūnijos vienkiemyje gyvenantys du broliai, bandantys išbristi iš narkomanijos. Tačiau už blogą elgesį ir jie išprašė V. J. V. iš savo namų. „Jis nepagyveno niekur: nei Priekulės socialinių paslaugų centre, nei Kretingoje Motinos Teresės seserų vienuolyne, nei Laugaliuose, nei Kelmėje, nei Klaipėdoje nakvynės namuose. Visur jam buvo blogai, nes nepaisė tų įstaigų taisyklių. Gaila žmogaus. Daug žmonių pakėliau ant kojų, o šis kietas riešutėlis. Jei norės pagalbos, mes jam padėsime, bet prievarta negalime jo apgyvendinti, nes yra veiksnus, nors ar sveikas žmogus žalotų save?“ – sakė V. Šiaulytienė.
Pakalbinti V. J. V. nepavyko. Pašnekovai jį matė šiuo metu elgetaujantį Klaipėdoje.
Susirūpino bendruomenė
Norėdami padėti V. J. V. ir garantuoti visuomenės saugumą, neseniai Priekulėje susitiko rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalija Šeporaitienė, pavaduotoja Dalia Gumuliauskienė, Gargždų paramos šeimai centro direktorė Jurinda Jasevičienė, Priekulės seniūnijos socialinė darbuotoja Virginija Šiaulytienė, seniūnas Valerijus Velkas, Socialinės paramos centro direktorė Vilija Lingienė, VšĮ „Gyvenimo gija“ direktorė Ala Auškelienė, Policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Gediminas Radzevičius. „V. J. V. nenori mūsų pagalbos, įžeidinėja visus žmones, kurie nori jam padėti, o juk turėtų būti jiems dėkingas. Jis nenusipelnė tokios pagalbos. Nusprendėme rinkti medžiagą, kaip jis kenkia sau ir kitiems, o tada perduoti teismui. Prievarta mes jo niekur neišvešime – žmogaus teisė būti laisvam“, – sakė Priekulės seniūnas Valerijus Velkas.
V. J. V., pasirinkęs gyvenimą be pastogės, įskaudinęs daugybę žmonių, nėra paliktas likimo valiai, visi pasiruošę jam padėti, bet kaip tai padaryti, jei atsisako pagalbos ir nenori padėti pats sau?
Laima ŠVEISTRYTĖ
