Problema

Minijos pakrantės tampa šiukšlynu

Gargždiškių pamėgta pyla prie Minijos nė iš tolo nebeprimena malonios poilsio vietos. Upės pakrantė apleista, prišiukšlinta. Tokia netvarka skaudina ir šiurpina gamtos mylėtojus. Savivaldybės valdininkai teisinasi, jog šiukšlinimo problema nebeaprėpiama. Ji esą atsimuša į biurokratines kliūtis ir į žmonių abejingumą. Tačiau paskambinusio į redakciją laikraščio skaitytojo Vaclovo Grigalausko nuomone, gėda tokiai Savivaldybei, kuri nesugeba prižiūrėti miesto simboliu tapusios pylos.

Atsirado pastatų savininkas

Gargždiškių pamėgta vieta prie Minijos pylos skendi šiukšlėse. Pakrantėse mėtosi tušti buteliai, popieriai, skardinės. Šalia sukrautos krūvos senų, sulūžusių baldų, lentų, kuriuos paliko iš šalia pylos stovinčių pastatų besikraustantys gyventojai.

Šalia pylos esančiuose dviejuose gyvenamuosiuose namuose, kol jie priklausė Savivaldybei, gyveno aštuonios šeimos. Tačiau jau kuris laikas pastatai turi naują savininką. „Dėl šių pastatų nuosavybės teisių atkūrimo į mus kreipėsi Čikagoje gyvenanti Aniceta Disler, kurios mergautinė pavardė buvo Stončiutė. Jos prašymas buvo patenkintas, jai atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus Maciuičių kaime, Vėžaičių seniūnijoje. Ji parašė įgaliojimą savo giminaičiui Kęstučiui Stončiui, kad jis atstovautų priimdamas šį turtą. Taigi dabar pastatų prie pylos savininkas yra Kęstutis Stončius“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Girdžius.

Pašnekovas teigė, kad atgavęs nuosavybės teises į du gyvenamuosius namus Kęstutis Stončius ketina atsiimti ir 14 hektarų aplink pylą jo seneliui priklausiusios žemės. Naujasis savininkas ketina viską atstatyti taip, kaip buvo, kai čia gyveno jo senelis. „Jis nori atstatyti vandens malūną bei pastatyti elektrinę. Buvo atsivežęs net tų laikų dokumentus, tų laikų matininkų darytus planus. Manau, tai graži iniciatyva. Tik gali ilgai užtrukti. Vienas vėžaitiškis taip pat nori pasistatyti elektrinę, tai jau penkerius metus vargsta tvarkydamasis dokumentus“, – sakė J. Girdžius.

Paskambinus pastatų savininkui Kęstučiui Stončiui, jis patvirtino, kad išties nori restauruoti pastatus ir viską atkurti taip, kaip buvo anksčiau. „Šie pastatai ir žemė aplink pylą priklausė mano senelio broliui. Turiu visus 1922 metų statybos dokumentus ir labai noriu viską atstatyti taip pat, kaip buvo senovėje“, – kalbėjo jis.

Šiukšlina gyventojai, žvejai, poilsiautojai

Atsiradus prie pylos esančių pastatų savininkui iki tol ten gyvenę žmonės paprašyti išsikraustyti. „Įvertinus butus, kuriuose jie gyveno, kiekvienam iki 2006 metų pabaigos buvo sumokėtos kompensacijos. Gavę pinigines išmokas gyventojai įsipareigojo iš ten išsikraustyti per keturis mėnesius“, – teigė J. Girdžius. Tačiau, pasak jo, kai kurie to nėra padarę iki šiol. „Su Kęstučiu Stončiumi pasirašius pastatų perdavimo aktą, jie tapo jo nuosavybe. Tačiau tada dalis gyventojų dar nebuvo išsikraustę. Naujasis savininkas informavo Savivaldybę, kad pastatuose tebegyvena nuomininkai, kurių teises ir pareigas yra prisiėmusi Savivaldybė. Praėjusių metų rudenį buvome su juo kartu ten nuvažiavę, kalbėjomės su visais ten gyvenančiais žmonėmis, prašėme nurodyti terminus, kada jie išsikels“, – prisiminė pašnekovas. Turto valdymo skyriaus specialistas teigė, kad būdamas supratingas naujasis savininkas kai kuriems gyventojams leido pasilikti per žiemą.

Pavasarį jie pradėjo kraustytis, o visus nereikalingus daiktus, senus baldus verčia į krūvą visai šalia pylos. Tai patvirtino ir ten sutikta moteris. „Kraustomės, nes mus išvarė iš šio pastato. Liūdna, čia pragyvenau 50 metų, o dabar reikia išeiti. Bet jau radau kur, nusipirkau vagonėlį, vieni žmonės leido jį pasistatyti ant savo žemės, tad eisiu dabar ten gyventi. O šiukšles metame čia, nes aplink nėra konteinerių, neturime, kur jų dėti“, – sakė ji. Pašnekovė teigė, kad gyvendama šalia pylos nuolat matydavusi, kaip čia šiukšlina ir poilsiauti atvažiavę žmonės: „Šiukšlina ir žvejai, ir poilsiautojai. Pažiūrėkite, tuščių butelių pilnos pašalės. Vasarą čia laužai degdavo per naktis, jaunimas itin mėgsta šią vietą, atvažiuodavo dažnai čia, taip triukšmaudavo, leisdavo garsiai muziką, kad pagalvė naktimis kilnodavosi.“

Tvarka turi rūpintis Savivaldybė

Grįžtant prie šiukšlėse paskendusios pylos pakrantės, derėtų priminti, kad Kęstučiui Stončiui kol kas nuosavybės teisės atkurtos tik į ten stovinčius gyvenamuosius pastatus. Žemė ties Minija kol kas yra valstybinė, taigi pagal Atliekų tvarkymo įstatymą tvarka ten turi rūpintis Savivaldybė.

Klaipėdos rajono savivaldybės ekologo Remigijaus Alšausko pasiteiravus, ar žino, kokia situacija yra šioje vietoje, šis atsakė neigiamai: „Tikrai nežinau, kad ten tiek prišiukšlinta. Artimiausiu metu pats ten apsilankysiu ir pasižiūrėsiu, kokia situacija. Tada reikės galvoti, ką daryti.“

Teritorijos prie pylos tvarka lyg ir turėtų rūpintis Vėžaičių seniūnija, mat teritorija yra šios seniūnijos ribose, tačiau Vėžaičių seniūnas Vidas Laukaitis pripažino, kad ši vieta šiemet dar nebuvo tvarkyta: „Miestelyje po truputį vyksta pavasarinės talkos. Organizavome gyventojų talką prie Vėžaičių užtvankos, švarinome slėnį prie kultūros namų. Lapių bendruomenė labai padėjo tvarkyti prie Minijos esančias poilsiavietes, tačiau iki pylos dar nepriėjome.“ Pašnekovas teigė, kad šiukšlinimo problemą spręsti sekasi gana sunkiai. Anot jo, dvi darbuotojos, kurios Vėžaičių seniūnijoje dirba viešuosius darbus, vos spėja tvarkytis miestelyje ir yra nepajėgios rūpintis dar ir šalia esančių teritorijų švara. Seniūnas teigė, kad labai džiaugtųsi, jei atsirastų kokia nevyriausybinė organizacija, kuri imtųsi iniciatyvos sutvarkyti teritoriją prie pylos.

Atliekų tvarkymas vangus

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus teigė nuvažiavęs prie pylos ir įsitikinęs, jog ten išties daug netvarkos: „Grąžintinų pastatų gyventojai turėjo prisistatę visokių laikinų pašiūrių, kurias dabar nugriovė ir visas jų liekanas paliko ten. Šitas šiukšles turės sutvarkyti jie patys, mes jau įpareigojome juos tai padaryti.“

Pareigūnas teigė, kad blogai, jog žvejų pamėgtoje teritorijoje nėra nė vieno šiukšlių konteinerio. Jis pastebėjo, kad mūsų rajone atliekų tvarkymo klausimai sprendžiami gana vangiai. „Aplinkos ministerija savivaldybėms nemokamai duoda konteinerių. Praėjusį pavasarį mūsų rajono Savivaldybė gavo 33 konteinerius, šiemet dar 117. Neaišku, kodėl jie iki šiol nėra pastatyti“, – kalbėjo A. Vaitkus. Apie tai paklausus Savivaldybės ekologo Remigijaus Alšausko, šis pripažino, kad gautų konteinerių pastatymas išties vilkinamas dėl įvairių biurokratinių kliūčių: „Pripažįstu, kad konteineriai jau anksčiau galėjo būti pastatyti. Tačiau sutrukdė kai kurie biurokratiniai dalykai. Skelbėme konkursą įmonėms, kurios galėtų šiuos konteinerius išvežioti ir pastatyti numatytose vietose. Jį laimėjo AB „Gargždų statyba“. Tikimės, kad gegužės pradžioje konteineriai tikrai bus pastatyti.“ Tačiau R. Alšauskas teigė nemanantis, kad tai išspręs visas problemas. Mat į šiuos konteinerius bus galima mesti tik antrines atliekas: popierių, stiklą, plastmasę: „Jei gyventojai į šiuos tik antrinėms atliekoms skirtus konteinerius pradės mėtyti buitines atliekas, turėsime problemų, nes kažkam reikės išrūšiuoti jas.“ Savivaldybės ekologas sakė, kad kol kas dar neaišku, kokia įmonė šiuos konteinerius prižiūrės. „Dėl konteinerių priežiūros tariamės su UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“, bet jei ji nesutiks, tada šią paslaugą atlikti siūlysime uostamiesčio įmonėms“, – sakė jis.

Kita bėda, kurią paminėjo tiek A. Vaitkus, tiek R. Alšauskas, kad rajone nėra stambiagabaričių atliekų saugojimo aikštelių. Tokią aikštelę buvo planuojama įrengti prie Vėžaičių, tačiau visuomenei tam pasipriešinus jos įrengimas atidėtas.

Ragina informuoti aplinkosaugininkus

Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus pastebi dar daug su šiukšlėmis susijusių bėdų. Jo manymu, Savivaldybė turėtų labiau rūpintis poilsio zonomis, įrengti ten daugiau šiukšliadėžių, konteinerių. Anot A. Vaitkaus, sąmoningesni turėtų būti ir patys žmonės. „Stebina, kai vasarą važinėdami pakrantėmis matome poilsiaujančius tarp šiukšlių žmones. Neretas vaizdelis, jog žmogus sėdi prie laužo, kepa dešreles, o aplink kalnai šiukšlių. Paklausiame, kodėl nesusirenka, o jis atšauna, kodėl turįs rinkti, jei ne jis jas paliko. Gal ir ne jis, bet ar smagu poilsiauti šiukšlinoje aplinkoje?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Pareigūnas teigė, kad šiukšlintojai yra baudžiami. Baudos diferencijuojamos pagal išmetamų atliekų kiekį ir pavojingumą. Išmetęs iki vieno kubinio metro šiukšlių pilietis gali būti nubaustas bauda nuo 100 iki 200 litų, pareigūnas nuo 200 iki 600 litų. Rekreacinėse teritorijose išmetęs iki 1 kub. m šiukšlių pilietis baudžiamas nuo 200 iki 400 litų, pareigūnas nuo 400 iki 800 litų. Išmetus didesnį nei 1 kub. m šiukšlių skiriamos baudos nuo 600 iki 4 tūkstančių litų.

Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus prašo žmonių, pastebėjusių, kad kažkas šiukšlina aplinką, paskambinti į Klaipėdos rajono agentūrą telefonu 420323 ir informuoti inspektorius: „Visada reaguojame į žmonių skambučius. Tik bėda, kad kartais nuvažiavę į vietą šiukšlintojo jau neberandame. Žmonių prašome, jei turi fotoaparatą, kad būtinai nupaveiksluotų, tarkime, šiukšlintojo mašinos numerius. Vėliau mes bendradarbiaudami su policija galime tokį pažeidėją rasti ir nubausti.“

Pareigūnas teigė, kad 2007 metais už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus buvo nubausta 60 asmenų.

Milda JUDELYTĖ