Problema

Ne smėlio kalnelin, o šaltan vandenėlin

Kai kuriose rajono kapinėse palydintiems savo artimuosius į amžino poilsio vietą be netekties skausmo tenka iškęsti ir moralinį slogutį, nes karstas su palaikais nuleidžiamas į vandenį.

Moralinė trauma

Raudose minimas smėlio kalnelis neretai būdavo pačių žmonių supiltas. Toks kalnelis Priekulėje (uždarytos kapinės miestelio centre), Drevernoje, rasime dar ne vieną. Klaipėdos krašto žmonės tokius kalnelius šeimos kapinaitėms savo žemėje pildavo. Turime ir kitokių kapinių – senų, su teberymančiais šimtamečiais ir dar senesniais paminklais. Ne visose artimųjų palaikai į smėlį guldomi. Ypač daug problemų greta senųjų įrengtose naujose kapinėse. Skęsta dar sovietmečiu praplėstos Priekulės, kiek vėliau – Veiviržėnų ir Vėžaičių kapinės. Žmonės apsiprato, guodžiasi, kad ir kitur ne geriau. Neseniai laidotuvėse Priekulėje dalyvavęs rajono Savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Albinas Klizas akcentavo, jog karsto nuleidimas į vandenį – trauma artimiesiems, su kuria sunku taikstytis. „Nejaugi neturime jokių galimybių brangų žmogų laidojantiems artimiesiems apsaugoti nuo papildomų neigiamų emocijų“, – retoriškai klausia Tarybos narys.

Siurbliu – į viršų

Kartu su Tarybos nariu A. Klizu ir Priekulės seniūnu Valeriju Velku Priekulės kapinėse stebėjome, kaip kasama duobė. Duobkasiai siurbliu traukia besitelkiantį vandenį, meta iš duobės šlapio molio gabalus. Ištrauktas vanduo renkasi į balą apie kapą ir, susimaišęs su išmestu moliu, virsta klampyne. Tuoj turi atvažiuoti laidotuvių procesija. Netoliese esantis naujai supiltas kapas dar tebeskendi gėlėse. A. Klizas prisimena, jog laidojant jame garbaus amžiaus pedagogę ir jam ruošiantis sakyti atsisveikinimo žodį, vienas iš duobkasių perspėjęs: „Ilgai neplepėk, kitaip teks karstą į vandenį nuleisti“. Tokia situacija Priekulėje.

Greit neliks vietos

Visos trejos paminėtos kapinės vadinamos naujosiomis – tai greta senųjų išplėstos teritorijos pritrūkus vietų laidoti. Jose ir kyla problemų. Priekulės seniūnas V. Velkas teigia, jog naujosios kalnelio šlaite įrengtos apie 1978 metus. „Tada dirbau Priekulės vykdomojo komiteto pirmininku. Buvo parengtas projektas, už jį sumokėta 300 tūkst. rub. Liko pinigų tik tvorai užtverti“, – mena V. Velkas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Roaldas Žiūra „Bangos“ korespondentę patikino, jog laukas, kur šiuo metu kapinės, buvo numelioruotas, tačiau tik paviršiuje. „Įrengiant kapines, turi būti atliekama giluminė melioracija, – sakė specialistas. – Įprastinė 80 cm gylyje tik dar labiau komplikuoja padėtį – kasant duobę iš vamzdelių vanduo kliokia į duobės gilumą.“

Ką šiandien būtų galima padaryti? Pasak seniūno V. Velko, jei atsirastų lėšų, kapinių teritorijoje gal ir būtų galima surinkti vandenį, tačiau kur jį nuleisti, jei aplink privačios žemės. Be to, apie nusausinimą reikėjo galvoti įrengiant kapines. „Dabar visą plotą baigiame užlaidoti, jau laikas galvoti apie naujus plotus“, – sakė seniūnas.

Žemyn, šlapyn

Vėžaičių seniūnas Liudas Laukaitis paaiškino, jog naujas kapines šalia senųjų rengė LŽMTI Vėžaičių eksperimentinis ūkis. „Jokio projekto nebuvo, rengė ūkio būdu. Buvo aišku, kad į duobes rinksis vanduo, tad ūkis pylė gruntą, aukštino paviršių. Matyt, to nepakako. Naujų kapinių plotai dar tušti, tad verta galvoti apie nusausinimą. Šalia kapinių – melioracijos kanalas, tik abejoju, ar į jį galima nuleisti vandenį iš kapinių“, – svarstė seniūnas neslėpdamas, kad lėšų tam rasti bus nelengva.

Kol kas, pasak seniūno, laidojama aukštesnėje vietoje. Žinia, žmonės savo ir artimųjų kapams stengiasi užsiimti kiek įmanoma didesnius plotus, tad tuščia kapinių teritorija tirpte tirpsta.

Neskyrė lėšų

Veiviržėnų kapinės didintos palyginti neseniai. Buvo parengtas ir patvirtintas projektas, sklypo būklę vertino specialistai. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojos Aldonos Balčikonienės, ekspertizė patvirtino, kad projektuojamame plote aukštai laikosi paviršiniai vandenys, buvo numatyta rengti drenažą. „Deja, Savivaldybės taryba tam nepritarė, lėšos nebuvo paskirtos“, – apgailestavo valdininkė. Dabar mėginama ieškoti kitokios išeities iš bėdos – pakelti kapavietes pilant gruntą. Veiviržėnų seniūnė Jadvyga Radžienė teigė, jog po truputį žemesnes kapinių vietas mėginama užpilti žeme, tačiau tam galimybės labai menkos.

Reikia kompetencijos

Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė teigia, jog pirmiausia kapinėms numatomą teritoriją tyrinėja specialistai. Jie nustato, koks gruntas, kur laikosi vanduo ir kt. Vadinasi, numatomos sąlygos projektui rengti. Faktai rodo, jog klaidų padaryta, jų pasekmės jaučiamos dešimtmečiais. Pavaduotojos nuomone, seniūnai, kurių teritorijose kyla problemų, turėtų kreiptis į rajono Savivaldybę. „Manau, jog turėdami reikiamą medžiagą galėtume sudaryti kompetentingų asmenų komisiją, kuri išnagrinėtų problemas ir siūlytų būdus joms spręsti. Jei padėties ištaisyti neįmanoma, reikėtų galvoti apie kitos, tinkamos kapinėms vietos parinkimą“, – sakė R. Cirtautaitė.

Jadvyga SURPLIENĖ