Problema

Pedagogo profesija tampa nebepopuliari

Šiandien prasidėjusius mokslo metus pedagoginė bendruomenė sutinka ne tik su džiaugsmu, bet ir su rūpesčiais. Daugumą rajono mokyklų kamuoja mokytojų trūkumo problema. Ji atsispindi ir mūsų laikraščio puslapiuose, kur nuolat šmėžuoja skelbimai, kad ieškoma vieno ar kito dalyko mokytojo. Apie šią situaciją kalbėjomės su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėju bei kelių mokyklų direktoriais.

Paieška rezultatų neduoda

Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius pripažino, kad kiekvienais metais mokyklų vadovams tampa vis sunkiau surinkti reikiamą mokytojų skaičių. Anot jo, mokytojų trūkumo problema kasmet aštrėja, nes pastaruoju metu jaunimas itin nenoriai renkasi pedagogo specialybę: „Mokyklose dirbančių mokytojų amžius sensta, kai kurie išeina, o likusių laisvų darbo vietų nebėra kam užimti. Nes itin mažai jaunų žmonių besirenka pedagogo kelią. Liūdna, bet pedagoginiai universitetai grupėse net nebesurenka numatyto studentų skaičiaus. Mokytojo specialybė tampa labai nepopuliari. Viena iš esminių tokios situacijos priežasčių – tenkamai atsakomybei nelygiavertis atlyginimas.“

Švietimo skyriaus vedėjas sakė, kad labiausiai rajono mokyklose trūksta anglų bei lietuvių kalbos mokytojų. Taip pat trūksta specialiųjų, socialinių pedagogų, psichologų. Pastaraisiais metais daugumoje mokyklų įsteigti nauji šių darbuotojų etatai, tačiau nėra kam juos užimti. Kai kurios mokyklos šią problemą bando spręsti siųsdamos savo mokytojus persikvalifikuoti. Pasak A. Petravičiaus, sunkiausia situacija šiuo metu yra Judrėnų Stepono Dariaus bei Pėžaičių pagrindinėse mokyklose. Jis teigė, kad mokyklų vadovai ieškodami mokytojų skelbimus bandė dėti ne tik į rajono laikraštį bei Klaipėdos dienraščius, bet ir į Šiaulių krašto, kuris yra pedagogų kalvė, laikraščius. Tačiau tai rezultatų nedavė.

Dirbs didesniu krūviu

Kai kurių mokyklų vadovams teks nusižengti galiojantiems teisės aktams ir tam tikrų specialybių mokytojams leisti dirbti didesniu krūviu nei numato Švietimo ir mokslo ministro įsakymas. „Kitos išeities nėra, juk nepasakysi mokiniui, kad mokytojas nebegali turėti daugiau valandų, todėl jam nebus fizikos, chemijos ar informatikos“, – teigė jis.

A. Petravičius pripažino, kad sunkesnė padėtis yra kaimo mokyklose. Į jas mokytojai dirbti dažniausiai važinėja iš Klaipėdos ar Gargždų. Tačiau kelionės išlaidų jiems niekas neapmoka, todėl atsiradus galimybei gauti darbą arčiau namų jos neatsisako.

Švietimo skyriaus vedėjas pabrėžė, kad mokytojų trūkumo problema aktuali ne tik mūsų rajone, bet ir visoje šalyje. Anot jo, pasikalbėjus su kolegomis iš kitų rajonų matyti, kad kai kur situacija dar prastesnė. „Mokytojų trūkumo problema ypač aktuali kaimiškuose rajonuose, nutolusiuose nuo didžiųjų miestų. Galima sakyti, kad mūsų rajone situacija dar yra valdoma ir kontroliuojama“, – sakė pašnekovas.

Kelionė neapmokama

Praėjusią savaitę kalbinta Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos direktorė Irena Račkauskienė sakė, kad mokyklai trūksta biologijos, chemijos mokytojų, logopedo bei psichologo. Pašnekovė tikino, kad mokytojų rasti itin sunku, nes Judrėnai yra labai nutolę tiek nuo Klaipėdos, tiek nuo Gargždų. „Kelionės išlaidos mokytojui nėra padengiamos, už jas jis turi mokėti iš savo algos. Tad logiška, kad Klaipėdoje gyvenantis žmogus tikrai nenori važinėti į darbą po 60 kilometrų į vieną pusę. Iš Gargždų atstumas irgi didelis – apie 40 kilometrų. Reikia paskaičiuoti, kiek belieka atlyginimo atmetus visas kelionės išlaidas“, – svarstė I. Račkauskienė. Ji įsitikinusi, kad, jei mokytojams būtų apmokama kelionė į darbą, rasti norinčių dirbti nebūtų taip sudėtinga: „Įdėję skelbimą, kad ieškome pedagogų, sulaukėme nemažai skambučių iš uostamiestyje gyvenančių pedagogų. Dauguma jų sakė, kad važinėtų pas mus dirbti, jei kelionė būtų apmokama.“ Pašnekovė įsitikinusi, kad rajono Taryba klausimą dėl mokytojų kelionės apmokėjimo turėtų spręsti skubos tvarka. „Juk jau prasideda mokslo metai. Bus labai sunku, jei greitu laiku nepavyks rasti trūkstamų mokytojų. Bandysime ieškoti sprendimų, kažkas turės dirbti didesniu krūviu, pavaduoti“, – svarstė mokyklos direktorė.

Per maži atlyginimai

Veiviržėnų gimnazijos direktorius Stasys Rameika džiaugėsi, kad pavyko užpildyti laisvus etatus: „Neseniai priėmėme logopedą. Taip pat trūko specialiojo pedagogo, tačiau nusprendėme, kad savo mokytojus siųsime į kursus Šiauliuose, kad jie galėtų įgyti šią kvalifikaciją.“ Pašnekovas teigė, kad mokyklai betrūksta tik psichologo, tačiau jo niekaip nepavyksta rasti. „Dėjome skelbimus į jūsų laikraštį, taip pat į Klaipėdos dienraščius, tačiau jokių rezultatų, atsiliepė vos vienas žmogus“, – sakė S. Rameika. Direktorius kaip vieną iš problemų, kodėl kaimo mokykloms sunku rasti pedagogų, taip pat įvardijo nepadengiamas važinėjimosi išlaidas. Anot jo, mokytojos, kurios dirbti į Veiviržėnų gimnaziją važinėjasi iš Gargždų, per mėnesį kelionės išlaidoms turi skirti apie 150 litų. Kita priežastis, kodėl didėja mokytojų trūkumas, pasak pašnekovo, yra nedidelis atlyginimas: „Niekada su tokiais atlyginimais, kokie yra dabar, nepriviliosime jaunimo dirbti mokyklose. Net ir įgiję pedagoginį išsilavinimą jie mieliau renkasi kitokį geriau apmokamą darbą. Kaip įmanoma rasti psichologą, jei jam siūlomas atlyginimas – 900 litų. Juk ir pardavėja uždirba daugiau.“

Žadama kompensuoti

Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius sakė, kad mokytojų kelionės išlaidų kompensavimo problema yra svarstoma valstybiniu lygmeniu. „Gegužės pabaigoje Vyriausybės strateginio planavimo komitetas savo posėdyje priėmė protokolinį sprendimą įvertinti galimybes taisyti Transporto lengvatų įstatymą. Buvo svarstoma, ar priimti pataisą, kuria būtų grąžintos lengvatos kaimo gyvenamosiose vietose dirbantiems mokytojams. Siūloma jiems kompensuoti kelionės išlaidas vykimo į ir iš mokyklos iki 80 kilometrų“, – pasakojo A. Petravičius. Jis teigė, kad po šio posėdžio Švietimo ir mokslo bei Susisiekimo ministerijos buvo įpareigotos įvertinti, kiek tai kainuotų. Todėl kaimiškų vietovių savivaldybės turėjo pateikti skaičiavimus. Suskaičiuota, kad mūsų rajone, norint padengti į kaimo mokyklas dirbti važinėjančių mokytojų išlaidas, per mokslo metus reikėtų 215 tūkstančių 300 litų. „Bet tai yra praėjusių metų duomenys. Šiemet skaičiavimus atliksime iš naujo, nes keitėsi važinėjančių mokytojų skaičius, jų darbo valandos“, – pridūrė pašnekovas. Visoms šalies savivaldybėms pateikus savo skaičiavimus, Vyriausybė juos įvertins ir svarstys, ar priimti minėto įstatymo pataisą. „Jei bus pritarta kompensuoti kaimo vietovėse dirbančių mokytojų kelionės išlaidas, Vyriausybė savivaldybėms šias lėšas skirs iš savo biudžeto. Jei ne, tada mes kreipsimės į rajono Tarybą ir prašysime, kad, planuodami kitų metų biudžetą, jie reikalingą sumą skirtų iš savo biudžeto. Tad, manau, kad vienu ar kitu būdu ši problema artimiausiu metu vis dėlto bus išspręsta“, – žadėjo A. Petravičius.

Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos švietimo, sporto ir kultūros komiteto pirmininko Albino Klizo pasiteiravus apie galimybę mokytojų kelionės išlaidas padengti iš Savivaldybės biudžeto, šis sakė: „Kiek žinau, ir meras, ir dauguma Tarybos narių pritartų, kad Savivaldybė skirtų lėšų mokytojų kelionės išlaidoms apmokėti. Tačiau Švietimo skyrius turėtų mums pateikti tokį siūlymą, tada mes jį svarstytume ir, manau, priimtume palankų sprendimą.“

Situacija prasta

Mokytojų trūkumo problema kamuoja ne tik kaimo, bet ir miesto mokyklas. Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos direktorius Antanas Jacikas sakė, kad trūksta anglų ir lietuvių kalbos mokytojų. „Lituanistę jau buvo pavykę rasti. Tačiau vos prieš kelias dienas ji paskambino ir atsisakė dirbti. Ji klaipėdiškė, tad radusi darbą vienoje uostamiesčio mokyklų nusprendė, kad ten dirbti jai bus patogiau nei važinėti į Gargždus“, – pasakojo direktorius. Jis sakė, jog neseniai ieškojo ir socialinio pedagogo, bet, laimei, bent šį pavyko rasti. „Išties situacija prasta. Jauni žmonės, baigę universitetus, nebeateina dirbti į mokyklas, o ieško geriau apmokamo darbo. Nežinau, kas bus, kai išeis dabartinė mokytojų karta. Nebebus kas juos pakeičia“, – liūdnas tendencijas mokyklos gyvenime įžvelgė pašnekovas. Anot A. Jaciko, pagrindinė priežastis, kodėl jauni žmonės vengia pedagogo profesijos, – tai nedidelis atlyginimas, kuris neatitinka įdedamo darbo ir atsakomybės laipsnio. Direktorius sakė, kad jau dabar įtemptai galvojama, kaip reikės pradėti mokslo metus. „Anglų kalbos pamokos vykdavo pogrupiais, jei nerasime mokytojo, teks bent laikinai tuos pogrupius sujungti. Taip pat bandome pridėti papildomų valandų kitiems mokytojams. Juk negalime vaikams pasakyti, kad jiems nebus pamokų, nes nerandame mokytojo. Sukamės kaip išmanome“, – teigė jis.

Milda JUDELYTĖ