Problema

Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukciją lydi skundai

Pagal Nemuno žemupio programą pradėjus Gargždų gatvėse tiesti ir rekonstruoti magistralinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, gyventojai sunerimo. Aukštosios, Vyturių gatvių gyventojai skambino į redakciją, piktinosi esą jie nebuvo informuoti, jų nuomonės dėl rekonstrukcijos niekas neklausė. Savivaldybė taip pat gavo skundų ir prašymų. Jie aptarti išplėstiniame Savivaldybės administracijos, projekto užsakovų ir rangovų atstovų pasitarime. Užsakovai (AB “Klaipėdos vanduo”) aiškina, jog projektas aplinkosauginis, tad į kiekvienus namus tinklai nebus nutiesti. Darbų vykdytojų UAB “Hidrostatyba” patikinimu, įmonė dirba pagal techninį projektą, o už papildomus darbus reikalingi papildomi pinigai. Tik Savivaldybės atstovai įtikinėja, jog ieškos galimybių patenkinti gyventojų prašymus.

Techninis projektas – įstatymas

Daugiausia problemų dėl prisijungimo prie naujai statomų ir rekonstruojamų tinklų kyla seniau statytų privačių gyvenamųjų namų kvartalų gyventojams. Vyturių gatvės kai kurie gyventojai skundžiasi, kad trasa gatvėje tiesiama gerokai aukščiau jų turimų įvadų, todėl neįmanoma prie jos prisijungti. Aukštosios ir Gėlių gatvių gyventojai susirūpinę, ar tinklai pasieks toliau nuo gatvės (antroje eilėje, įvažiavimuose) esančius namus. Problemų kyla ir dėl pačių gyventojų įsirengtų privačių tinklų.

Darbų vykdytojos UAB “Hidrostatyba” generalinis direktorius Pranas Šidiškis “Bangos” korespondentę patikino, jog įmonė vadovaujasi užsakovo AB “Klaipėdos vanduo” pateiktu techniniu projektu. “Neturime teisės nei nukrypti nuo jo, nei savavališkai koreguoti”, – teigė generalinis direktorius. Jo nuomone, problemos gali būti išspręstos, tačiau tik su užsakovo žinia ir palaiminimu. P. Šidiškis neslėpė, jog, koreguojant projektą, gali atsirasti papildomų darbų ir medžiagų sąnaudų, todėl gali keistis ir užsakymo kaina.

Tikslas – aplinkosauga

Skaitytojams priminsime, jog laimėjus Nemuno žemupio konkursą ir gavus lėšų vandentiekio ir kanalizacijos tinklams Priekulėje, Gargžduose, o vėliau ir kai kuriose seniūnijose rengti, rajono Savivaldybė užsakovo teises delegavo rajone vandenvietes ir tinklus eksploatuojančiai AB “Klaipėdos vanduo”. Šios įmonės atstovė Dalia Venckūnienė paaiškino, jog Nemuno žemupio projektas – aplinkosauginis, vandentiekio ir nuotekų tinklai rengiami aplinkos taršai mažinti. Gargždų gatvių techninis projektas parengtas vadovaujantis statybos techniniais reglamentais. “Negalima projektuoti vien pagal gyventojų pageidavimus, tada gali paaiškėti, jog vandeniui reikia liepti tekėti į kalną. Ir į kiekvieną namą tinklų nenutiesime, mūsų užduotis – nutiesti juos gatvėse”, – sakė “Bangai” D. Venckūnienė.

Privalo laikytis normatyvų

Problemų kils tik senuosiuose miesto kvartaluose, kur žmonės prieš kelis dešimtmečius statėsi, kaip išmanė. “Kad sistema gerai veiktų, privalome laikytis normatyvų, kurie ir nurodyti techniniame projekte” – sakė specialistė. Įvadais į namus turi rūpintis patys gyventojai. Tam galima panaudoti įvairias technines galimybes. D. Venckuvienė įsitikinusi, kad projektą teks koreguoti, tačiau jis kardinaliai nesikeis. Darbai pagal korekcijas bus atliekami vėliau, radus papildomų lėšų iš vietinių šaltinių. “Pirmiausia turime tiksliai pagal paskirtį įsisavinti ES lėšas”, – akcentavo ji. Rangovų atstovė konstatavo, jog kai kurie Vyturių gatvės gyventojai buitinių nuotekų išleidėjus įsijungė į lietaus nuotekų tinklus. Tokiems vartotojams specialistė pataria niekam nebesiskųsti, o kuo greičiau prisijungti prie nutiesiamos magistralinės linijos.

Aukščiai ir gyliai – skirtingi

„Vieni kasėsi į žemę, rengė rūsius, juose – katilines, vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklus, kiti pylėsi pylimus, ant jų pamatus klojo, dėl to dabar tiek problemų dėl aukščių ir gylių”, – apibendrindamas gyventojų skundus sakė Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas Vytautas Buivydas. Jis paaiškino, jog pagal galiojančius normatyvus įvadai į namus turi būti ne žemiau 1,2 m pirmojo aukšto grindų lygio (nulinės altitudės). Valdininko nuomone, rūsyje įvadus įsirengusiems gyventojams pigiausia išeitis – įrengti papildomą šulinį, nuotekas į jį iki reikiamo aukščio pakelti siurbliu. “Tai kainuos pigiau nei giliai kastis ir tiesti storą vamzdį”, – aiškino technines galimybes vedėjas.

Prireiks papildomų lėšų

V. Buivydas priminė, jog Aukštojoje gatvėje gyventojai turi vandentiekį, tad rengiama tik nuotekų trasa. Tariamasi, jog trasa bus pasukta ir į įvažiavimus gatvėse, kad į ją galėtų įsijungti toliau nuo gatvės esančių namų gyventojai. Pušų skersgatvio 7, 10 12 namų gyventojams bus sudaryta galimybė įsijungti į tinklus Vingio gatvėje. Problemų kelia gyventojų įsirengti privatūs vandentiekiai, kurių be savininkų sutikimo negalima liesti. Jei su gyventojais nepasiseks susitarti, apeisime juos, kaip jau tai vienoje vietoje padarėme”, – sakė V. Buivydas.

Savivaldybės administracijos atstovas taip pat neslepia, jog projektą teks koreguoti ir prireiks papildomų lėšų. Panašu, kad ne itin sklandžiai prasidėjęs projekto įgyvendinimas ne visiems sklandžiai ir užsibaigs. Vadinasi, prireiks daugiau pastangų ir rangovams, ir užsakovams, ir rajono valdžiai.

ES direktyva – visiems

Ankstesniuose „Bangos“ numeriuose jau rašėme, kad pagal Europos Sąjungos reikalavimus iki 2010 metų didžioji gyventojų dalis , o vėliau – ir visi gyventojai, turės būti prisijungę prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Tuo tarpu paklaidžiojusi Gargždų gatvelėmis šių eilučių autorė ne viename kieme išgirdo, kad jų gyventojams naujovės nereikalingos. „Kaip gyvenome, taip ir gyvensime, mums nerūpi, ką jie ten daro“, – sakė pagyvenusi moteris.

Jadvyga SURPLIENĖ