Problema
Nelengvos pastatų grąžinimo savininkams pabaigtuvės
Klaipėdos rajono savivaldybė šiemet gavo 1,5 mln. Lt iš grąžintinų teisėtiems savininkams būstų iškeliamiems asmenims apgyvendinti. 1,3 mln. Lt iki šiol nepanaudota, pasibaigus metams juos teks grąžinti valstybei. Neįsisavinus skirtų lėšų, kitais metais jų gali būti paskirta mažiau, o gal ir iš viso nepaskirta. Neišsikėlus nuomininkams, namų savininkai negali naudotis savo turtu.
Palankios sąlygos
Rajone dar 19 šeimų gyvena teisėtiems savininkams grąžinamuose namuose. Aštuonioms iš jų šiemet suteikti būstai arba išmokėti pinigai, su 11, pasak Savivaldybės tarnautojų, neįmanoma susitarti, o su kai kuriais – net susikalbėti.
Priimant Nekilnojamojo turto grąžinimo jo teisėtiems savininkams įstatymą, numatytos garantijos iš grąžintinų namų iškeldinamiems nuomininkams gyvenamuoju plotu aprūpinti. Įstatyme numatyta, jog nuomininkas, valstybės garantijų turėtojas, nepriklausomam vertintojui rinkos kaina įvertinus jo nuomojamą būstą, gali susirasti tolygų ar brangesnį, arba jo vertę gauti grynais pinigais. Jei garantijas turintis nuomininkas susiranda brangesnį būstą, su Savivaldybe sudaroma notariškai patvirtinta trišalė sutartis. Pagal ją Savivaldybė nuperka būstą, pasirašydamas sutartį nuomininkas sumoka ne mažiau kaip 10 proc. jo vertės skirtumo, o likusią sumą įsipareigoja sumokėti per 10 metų sutartu būdu. Taip iš blogos būklės patalpų iškeliamam nuomininkui sudaroma galimybė apsigyventi geresnėse. Jei susirastas būstas yra pigesnis už iki tol nuomotą, Savivaldybė iš karto grąžina nuomininkui skirtumą. Jei nuomininkas sutinka nuomotis tolygų būstą, jo vertę Savivaldybė atsiima per nuomos mokestį.
Nuomininkai neskuba
Rajono Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Girdžius turi sukaupęs storokus aplankus, kuriuose sudėti ne tik pastatų nuosavybę liudijantys dokumentai, bet ir pasiūlymų nuomininkams nuorašai. Valdininkas bejėgiškai skėsčioja rankomis – dalis nuomininkų neskuba palaisvinti grąžintų savininkams patalpų. Šiemet pasisekė susitarti su aštuoniomis šeimomis. Pasirašytos sutartys, visiems išmokėtos sumos, tolygios nuomotų butų vertei, iš viso per 200 tūkst. Lt. Nuomininkai per keturis mėnesius įsipareigojo išsikelti iš užimamų patalpų. Pasak J. Girdžiaus, niekas nevers kraustytis žiemą, palauks pavasario. Jokios garantijos, jog kai kuriuos iš jų neprireiks prievarta iškeldinti. Viena moteris pinigus pasiėmė ir žada apsigyventi vagonėlyje. Po 7,3 tūkst. Lt, 9,2 tūkst. Lt ir 16 tūkst. Lt gavę iš grąžinamų namų Maciuičiuose žadantys išsikelti nuomininkai taip pat nežinia, kur susiras pastogę. Liko viena neįgali senutė, kuriai priklausančių pinigų, pasak J. Girdžiaus, itin gviešiasi išgerti mėgstanti dukra, tikinanti, kad motiną išgabens į senelių namus. „Negalime jai atiduoti pinigų, kol motinai nesurasta pastogė“, – teigia Savivaldybės atstovas.
Moteriai su būreliu vaikų ir sugyventiniu iš Sendvario seniūnijos J. Girdžius teigia senokai suradęs būstą. „Nupirkome jį, siūliau keltis, nė cento nebūtų reikėję primokėti, tačiau į mano raginimus atsiliepė tik po kelių mėnesių. Per tą laiką butas kitiems atiteko, – apmaudžiai apie nerūpestingus gyventojus kalbėjo valdininkas. – Apmaudu, jog ne vien su degradavusiais asmenimis negalime susitarti. Seniai sau būstą galėjo susirasti Artūras Kura. Nei pats ieškosi, nei kartu apžiūrėti galimų įsigyti važiuoja. Atseit suraskite, o jei surandi, jam netinka“.
“Kilpa ant kaklo“
Sodyboje Saulažolių kaime gimęs ir tik prieš keliolika metų sužinojęs, jog ją reikės palikti, Artūras Kura teigia esąs keletą kartų apvogtas. „Negalėjome pasinaudoti investiciniais čekiais būstui įsigyti, galų gale likome be nieko. Esu kaimo žmogus, turiu daug įvairios technikos, negaliu visko palikti. Nenoriu eiti kur nors į kitą rajono pakraštį, nes šalia turiu žemės, ją dirbu, čia mano broliai ir seserys. Už 32 tūkst. Lt, tiek dabar įvertintas mano būstas, nieko neįmanoma nupirkti“, – kalbėjo A. Kura. Savivaldybės pasiūlymą nupirkti ir jam išnuomoti brangesnę sodybą ir likti „amžinu“ nuomininku jis pavadino „kilpa ant kaklo“. „Ar galiu sutikti eiti į pirmą pasiūlytą, juk negalėsiu nei iškeisti, nei parduoti. Galų gale ir sūnūs nepaveldės, nes tai – ne mano nuosavybė“, – sakė jis. A. Kura bylinėjasi teismuose dėl mirusio tėvo garantijų paveldėjimo. Byla pasiekė Aukščiausiąjį teismą, koks bus sprendimas, neaišku, tačiau ir sėkmės atveju gautus pinigus reikėtų dalintis septyniems paveldėtojams. Tad jam lėšos ne kažin kiek padidėtų.
Reikalingas socialinis sprendimas
Vėžaičių seniūnijos socialinės rūpybos darbuotoja Stanislava Grikšienė įsitikinusi, jog už būstus pinigus atsiėmę nuomininkai ne visi rūpinasi ateitimi. „Tvarkingos šeimos nusipirko namelį sode ar nebrangų butą, o kiti kelia rūpesčių“, – sako S. Grikšienė. Dabartinė tvarka, kai pasirašoma sutartis, atiduodami pinigai ir žmogus paliekamas likimo valiai, anot jos, nėra gera. Jos nuomone, ne visi sugeba savarankiškai tvarkytis, tad Savivaldybės administracija neturėtų išdalinti pinigų išgerti mėgstantiems nuomininkams be seniūnijos žinios. „Viena moteris sako nusipirkusi vagonėlį, sumokėjusi tik dalį pinigų. Kur jį pasistatys, juk žemės nė pėdos neturi. Grąžintiname name likusi senutė nenori glaustis pensionate, o motinai priklausančius pinigus norinti pasiimti dukra pareiškia „senės aš nekuopsiu“. Mano nuomone, tokius klausimus reikia spręsti ir iš socialinių pozicijų“, – įsitikinusi socialinė darbuotoja.
Sendvario seniūnas Juozas Lingis teigia, jog viename iš seniūnijos kaimų grąžintiname name gyvenantys nuomininkai retai išblaivėja. Jo nuomone, su tokiais reikėtų imtis griežtesnių priemonių. „Reikėtų suprasti ir pastatų savininkus. Jiems prievarta teko palikti tvarkingus namus, kurių nuomininkai dešimtmečiais neprižiūrėjo. Žmonės atgauna laužus, tačiau negali jų tvarkyti, nes nuomininkai arba nesiteikia išsirinkti kito būsto, arba neturi laiko, nes neišsiblaivo“, – kalbėjo seniūnas.
Savininkai laukia
Dalį pastatų Baičių kaime atsiėmę Adelė ir Algirdas Vanagai teigia laukią nesulaukią, kada galės vieni savo sodyboje šeimininkauti. Moteris pasakojo, kaip pokario metais likęs vienas su senele iš tėvų gyvenamojo namo buvo išgrūstas į kiaulidę, vėliau abu su močiute išvaryti iš kaimo. „Sodyboje buvo kolūkio kontora, gyveno pirmininkas, vėliau – kiti gyventojai. Pastatai jiems nerūpėjo, atsiėmėme apgriuvusius“, – pasakojo A. Vanagienė. Šiandien dalyje namo dar gyvena nuomininkai. „Degradavę“, – nenorėdama nieko daugiau sakyti, ištaria moteris nerimaudama, jog pastaruoju laiku dar vienas gyventojas atsirado. „Nors patiems ant galvos lijo, piršto nepajudino stogui sutvarkyti, mes sutvarkėme“, – karčiai prisimena. Jei nuomininkai išsikeltų, jų vietoje dukra apsigyventų. A. Vanagienė abejoja, jog Savivaldybė išnaudoja visas galimybes. „Baičiuose yra didžiulis namas, kuriame keturi butai. Vienas iš jų tuščias. Manau, kad mūsų nuomininkai sutiktų keltis į jį, tuo labiau, kad ten ir elektra neišjungta. Kažkodėl niekas nepasiūlo“, – svarstė moteris.
Jadvyga SURPLIENĖ
