Problema

Gyventojai skatina Baičių ir Šernų miškų grupės keitimą

Jau gerą mėnesį Dovilų miestelio, Baičių, Gedminų kaimų gyventojai kovoja už Baičių miško išsaugojimą. Sužinoję apie verslininkų planus iškirsti valstybinį mišką ir įrengti smėlio karjerą, miško išsaugojimą ginantys gyventojai kategoriškai pasisakė prieš šiuos ketinimus ir pakilo į aršią kovą už miško išsaugojimą. Su prašymu užkirsti kelią verslininkų ketinimams Baičių miške įrengti smėlio karjerą jie kreipėsi ir į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narius.

Pastarieji išgirdo gyventojų pagalbos šauksmą ir paskutiniajame Tarybos posėdyje vienbalsiai nepritarė smėlio karjero „Dovilai II“ įrengimui Baičių miške. Tačiau net ir sulaukę palankaus rajono Tarybos sprendimo už miško išsaugojimą kovojantys gyventojai nesijaučia saugūs. Jie svarsto, kad verslininkai po kiek laiko gali atnaujinti savo ketinimus dėl ūkinės veiklos vykdymo Baičių miške. Pasak gyventojų, vienintelis būdas tam užkirsti kelią visiems laikams – kai kurių įstatymų koregavimas.

Apie tai pirmadienio vakare Dovilų kultūros namuose diskutuota su Seimo nariu Vytautu Grubliausku, Kretingos miškų urėdu Antanu Baranausku ir jo pavaduotoju miškininkystei Sigitu Kupšiu.

Vietoj rekreacinių tapo ūkiniais

Susitikimą su Kretingos miškų urėdijos atstovais gyventojų prašymu suorganizavęs Seimo narys Vytautas Grubliauskas visus kvietė atviroje diskusijoje išsakyti labiausiai rūpimus klausimus ir problemas. Esminiu klausimu tapo svarstymai apie galimybę keisti Baičių ir Šernų miškų miško grupę.

Pagal LR Vyriausybės nutarime „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ patvirtintą tvarką ir normatyvus visi šalies miškai yra priskiriami miškų grupėms. Iš viso minėtame nutarime yra išskirtos keturios miškų grupės: I – rezervaciniai miškai, II grupėje yra du pogrupiai: A – ekosistemų miškai, B – rekreaciniai miškai, III grupė – apsauginiai miškai ir IV grupė – ūkiniai miškai. Baičių ir Šernų miškai iki 2002 m. priklausė II – rekreacinių miškų grupei, tačiau 2002 m. šie miškai priskirti IV – ūkinių miškų grupei. Dovilų miestelio, Baičių, Gedminų kaimų gyventojai Kretingos urėdo klausė, kodėl buvo priimtas toks nelogiškas sprendimas. Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas į šį klausimą atsakė: „Ne urėdija nustato miškų grupes. Vyriausybė yra patvirtinusi miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką. Aplinkos ministerija pagal šią tvarką parengia miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašus ir juos teikia tvirtinti Vyriausybei. Tad tikrai ne mes nusprendėme pakeisti Baičių ir Šernų miškų grupę.“ Tačiau toks urėdo atsakymas gyventojų neįtikino. Jie svarstė, kad vis dėlto miškų grupės keitimas nevyko be Kretingos miškų urėdijos žinios, kuriai esą buvo naudinga, kad Baičių ir Šernų miškai iš II būtų priskirti IV grupei. Nes IV grupei priklausantys miškai nėra saugomi ir juose yra leidžiami plyni kirtimai, kurie draudžiami saugomoms grupėms priskirtiems miškams.

Urėdai neturėtų tapti lentpjūvių vedėjais

Gedminų kaimo gyventojas Vytautas Švanys susirinkusiesiems citavo LR miškų įstatymą. „Šiame įstatyme nurodoma, kad miškų urėdijos pirmiausia turi rūpintis miškų atkūrimu, apsauga, o tik paskutinėje vietoje yra įvardijamas racionalus miško išteklių naudojimas. Man labai norėtųsi, kad miškų urėdai išties užsiimtų tais pirmais punktais, o ne pagrindinį dėmesį skirtų paskutiniajam taip tapdami lentpjūvių vedėjais“, – sakė jis. V. Švanio išsakytai nuomonei pritarė ir Seimo narys V. Grubliauskas: „Man kartais irgi kyla įspūdis, kad esmine urėdijos funkcija tampa ne miškų priežiūra, o jūsų paminėtas paskutinis punktas. Kiek žinau, klausimas, kad galbūt reikėtų persvarstyti urėdijos funkcijas, jau keliamas Seime, Vyriausybėje. Manau, kad artimiausiu metu tai bus svarstoma.“

Ketvergių pagrindinės mokyklos direktorius Gendrutis Burbulis retoriškai klausė, kodėl šiais laikais visiškai pamirštamas žmogus, nė kiek neatsižvelgiama į jo interesus. „Užmiršusiems noriu priminti, kad Ketvergiuose yra mokykla, kurioje mokosi vaikai. Mus supa daugybė gamyklų, miškas yra vienintelė apsaugos priemonė, kuri mus saugo nuo visų teršalų. Kiek kovojome, įrodinėjome, kad nereikia Dumpių miškų grupės iš antros keisti į ketvirtą, deja, niekas mūsų neišgirdo. O dabar, kai Dumpių miškas tapo ūkiniu mišku, kas uždraus jame vykdyti plynus kirtimus“, – kalbėjo direktorius. Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas tikino, kad, nepaisant to, jog Dumpių miškas priskirtas IV grupei, kurioje leidžiami plyni kirtimai, jie šiame miške tikrai nebus atliekami. Jis teigė, kad urėdija apskritai stengiasi daugiau vykdyti neplynus kirtimus ir didelį dėmesį skiria iškirstų plotų atsodinimui. „Sodinukus auginame 60 ha ploto daigyne. Kasmet savo miškuose pasodiname apie 1,5 mln. sodinukų“, – teigė jis.

Argumentuotų motyvų netrūksta

Dovilų miestelio, Baičių, Gedminų kaimų, kiti Klaipėdos rajono gyventojai jau parengė pasiūlymą, kuriame prašoma šiuo metu IV grupei priklausančius Baičių ir Šernų miškus priskirti II grupei. Miško grupės šiuose miškuose keitimu suinteresuoti Klaipėdos rajono bendruomenių nariai prašyme išdėsto argumentuotus motyvus, kuriais remiantis, jų manymu, minėtų miškų grupė turėtų būti pakeista. Teigiama, kad Baičių ir Šernų miškuose yra natūraliai susiformavusi rekreacinė zona, kurioje poilsiauja tiek Klaipėdos rajono, tiek ir Klaipėdos miesto gyventojai. „Šalia Baičių ir Šernų miškų yra keturios kaimo turizmo sodybos, šių miškų pakraščiu Minijos upe eina vandens turizmo trasa, miškus kerta dviratininkų turistų pamėgta trasa, todėl išties tikslinga šiuos miškus būtų naudoti rekreaciniais tikslais“, – pasiūlyme rašo Klaipėdos rajono bendruomenių nariai. Taip pat primenama, kad šie miškai ribojasi su Minijos ichtiologiniu draustiniu. Be to, šiuose miškuose ir aplink juos yra gausu kultūros vertybių registre įregistruotų objektų: Baičių, Baitų kapinynas, Dovilų piliakalnis, Šernų k. senosios kapinės, Šernų kapinynas, Lėbartų buvusio dvaro sodyba ir kiti. Gyventojai sakė, kad Baičių ir Šernų miškuose buvo rasta į Lietuvos raudonąją knygų įrašytų gyvūnų ir augalų. Pasiūlymą dėl miškų grupės keitimo pasirašę gyventojai įsitikinę, kad reikia atsižvelgti į šiuos aspektus ir sustabdyti rekreacinių Baičių ir Šernų miškų naudojimą tik ūkiniais tikslais.

 Seimo narys pažadėjo pagalbą

Gyventojai taip pat įsitikinę, kad miškų grupės pakeitimas būtų ir svarus argumentas prieš tokias ūkines veiklas kaip smėlio karjero įrengimas ir eksploatavimas. Nes II grupės miškuose gauti leidimus tokiai veiklai sudėtingiau nei IV.

Šį visuomenės interesą dėl miškų grupės keitimo pažadėjo palaikyti ir Seimo narys Vytautas Grubliauskas. „Gavęs raštišką jūsų kreipimąsi pateiksiu užklausą Aplinkos ministerijai, kurioje paprašysiu įvardinti motyvus, kuriais remiantis 2002 m. šie miškai iš II buvo perkelti į IV grupę, ir ar yra galimybių, kad jie vėl būtų grąžinti II grupei“, – žadėjo Seimo narys.

LR Miškų įstatyme yra išskirtos 4 miškų grupės:

I grupė – rezervaciniai miškai. Tai valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, neatliekami.

II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:

A pogrupio miškai – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ir šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų, priešerozoniai ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Stichinių arba biotinių veiksnių sudarkyti, blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais.

B pogrupio miškai – rekreaciniai miškai. Tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai kertami neplynais kirtimais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Leidžiami visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai.

III grupė – apsauginiai miškai. Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni, ugdymo, sanitariniai kirtimai.

IV grupė – ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, neprisikirti I-III miškų grupėms. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai.

Milda JUDELYTĖ