Programa

Rajone skambės Lietuvos vardo tūkstantmetis

2009 metais švęsime tūkstantmetį nuo to laiko, kai Lietuvos vardas buvo pirmą kartą paminėtas Vokietijos miesto Kvedlinburgo analuose. Istorinei datai įprasminti praėjusią savaitę po ilgų diskusijų bei svarstymų parengtas galutinis Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo Klaipėdos rajone 2008-2009 metais programos variantas. Programoje netrūksta leidybos, architektūros bei visuomeninių kultūros, meno projektų.

Atrinktos geriausios idėjos

Komisijos, skirtos parengti tūkstantmečio programą, pirmininkė, mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė sakė, kad pagrindiniai šios programos tikslai – gyvinti ir stiprinti Lietuvos visuomenės istorinę ir pilietinę savimonę bei padėti įgyvendinti tautos ateičiai reikšmingus kultūros projektus.

Pasiūlymų, kokias priemones reikėtų įtraukti į Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo programą, būta pačių įvairiausių: nuo pilietinės akcijos „Tūkstantis žiedų“ iki kelio, neva jungiančio Mažąją ir Didžiąją Lietuvą, išasfaltavimo. Todėl sudaryta komisija privalėjo kristalizuoti idėjas, atrinkti tik pačias geriausias. Klaipėdos rajono mero pavaduotoja akcentavo, kad iš kiekvienos seniūnijos (išskyrus Gargždų) pasiūlytų idėjų Savivaldybė skirs lėšų įgyvendinti tik vienai. „Pavyzdžiui, Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė siūlė dvi priemones: pasodinti ąžuoliukus Agluonėnų lietuvininkų parke ir pastatyti kompoziciją, skirtą vietiniams krašto gyventojams lietuvininkams. Iš Savivaldybės biudžeto planuojame skirti lėšų tik kompozicijai pastatyti. O ąžuoliukus galės pasisodinti patys“, – siūlė R. Cirtautaitė. Kiekviena seniūnija gali parengti savo tūkstantmečio programą, į kurią ir būtų įtrauktos pačios įvairiausios pilietinės akcijos, pavyzdžiui, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ siūlytos „Tūkstantmečio rašinio“, „Tūkstantmečio žinios“ ir kitos akcijos. „Tokiu būdu kiekviena seniūnija turės galimybę įnešti savo indėlį, parodyti, ką gali ir be Savivaldybės. Seniūnai, siekdami įgyvendinti idėjas, turės stengtis pritraukti ir rėmėjų lėšas“, – pridūrė R. Cirtautaitė. Seniūnijų gyventojai dar gali ir yra raginami savo idėjas, kaip originaliai paminėti Lietuvai ypač svarbią istorinę datą, pasiūlyti seniūnams, kurie galbūt jas įgyvendins.

Daug dėmesio Gargždams

Tūkstantmečio minėjimo proga daugiausia dėmesio komisija skyrė Gargždams, nes tai rajono centras, kurį bet kada gali aplankyti kiekvienas rajono gyventojas. Komisijos nariai pritarė idėjai Tūkstantmečio proga Gargžduose pastatyti skulptūrą. Miestiečių bei svečių akis ji džiugintų prie Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro, ši vieta simbolinė, tai pačios seniausios miesto gatvės pradžia. Manoma, kad šiai idėjai įgyvendinti teks skirti net milijoną litų. Lėšų reikės tiek idėjų konkursui paskelbti, tiek projektavimo, statybos bei prieigų sutvarkymo darbams. „Atsižvelgiant į tai, kad daugeliui projektų įgyvendinti reikės didelių investicijų (atrinktų geriausių idėjų įgyvendinimas atsieis daugiau nei pusantro milijono litų), bus įsteigtas Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo Klaipėdos rajone fondas, į kurį bus stengiamasi pritraukti kuo daugiau rėmėjų, juridinių ir fizinių asmenų lėšų“, – kalbėjo R. Cirtautaitė.

Komisijos nariai pritarė ir Gargždų seniūno Sauliaus Bakšinskio pasiūlymui tęsti pradėtą tradiciją įsimintinas datas įamžinti atminimo lentose ir jas pritvirtinti Rinkos aikštėje, šalia ąžuoliuko. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga Gargžduose atsiras ir „Lietuvos Tūkstantmečio gatvė“. Planuojama, kad ji bus viename iš naujausių gyvenamųjų namų kvartalų.

Svarbiai mūsų šaliai istorinei datai įprasminti Gargžduose ketinama surengti nemažai renginių. Vyks rajono moksleivių ir jaunimo rašinių konkursas-šventė „Lietuva – tūkstantmečio kelyje“, istorinių žinių viktorina „Lietuva – mano valstybė“. Finalinis Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginys Gargžduose bus suorganizuotas 2009 metais. Planuojama, kad svarbiausias baigiamojo renginio akcentas bus „Minijos upės misterija, vandens ir ugnies šou.“

Svarbūs reprezentaciniai projektai

Komisijos nariai, atsižvelgdami į tai, kad vienas iš svarbiausių programos tikslų – padėti tinkamai pristatyti Lietuvą, Klaipėdos rajoną ir šalies kultūrą pasauliui, daug dėmesio skyrė leidybos projektams. Gargždų krašto muziejui padės išleisti knygą „Gargždų istorija LDK laikotarpiu“, Endriejavo seniūnijai – monografiją „Endriejavas“ iš serijos „Lietuvos valsčiai“, Kretingalės ir Veiviržėnų seniūnijoms – fotografijų albumus, Judrėnų seniūnijai – „Judrėnų istoriją“, o Vėžaičių seniūnijai – istorinę apybraižą apie Vėžaičius. Keletą leidinių išleis ir Jono Lankučio viešoji biblioteka. Mero pavaduotoja R. Cirtautaitė sakė, kad tiek daug leidybos projektų yra neatsitiktinai: „Privalome skirti dėmesio ir lėšų ne tik mokykloms, jų renovacijai, kitų patalpų remontui, bet ir reprezentaciniams projektams, kurie formuoja mūsų rajono „veidą“. Kiekvienoje seniūnijoje yra kažkas gražaus ir unikalaus, reikia tai parodyti, deramai savo kraštą pristatyti atvykstantiems svečiams.“ Formuoti teigiamą įspūdį apie seniūnijas Endriejavo bei Dovilų seniūnams padės tūkstantmečio proga ketinama patvirtinti heraldika (herbas, vėliava). Priekulės seniūnija turės galimybę įamžinti teisėjo, rašytojo Ernsto Wicherto atminimą tam skirtoje lentoje, o Sendvario seniūnijos bendruomenei bus skirti pinigai sutvarkyti etnokultūros muziejaus patalpas. Dauparų-Kvietinių seniūnijos pasiūlyta pėsčiųjų alėjos idėja taip pat planuojama įgyvendinti.

Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad komisijos parengta ir šiame puslapyje aprašyta Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo programa bus svarstoma ir patvirtinta, galbūt šiek tiek pakoreguota spalio 25 dieną vyksiančiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje.

Agnė SURPLYTĖ