Programa

Žemdirbių paramos fondas populiarus

Klaipėdos rajono ūkininkų ir žemės ūkio įmonių rėmimo programai pernai iš rajono biudžeto buvo skirta 110 tūkst. litų. Šia parama pasinaudojo daugiau kaip 100 rajono žemdirbių. <tex>Didžioji dalis lėšų panaudota brangiems chemikalams nuo piktžolių įsigyti.

„Ketvirtus metus veikianti žemdirbių rėmimo programa kasmet darosi vis populiaresnė. Šiemet programai ketinama skirti jau apie 120 tūkst. litų”, – sakė programos komisijos pirmininkas Manfredas Skroblys. Pats ūkininkaujantis M. Skroblys tvirtina, jog toks paramos fondas rajono žemdirbiams, ypač smulkiesiems – lyg meškerė žvejui. „Nemažai smulkiųjų ūkininkų anksčiau bijodavo skolintis iš bankų, kažką naujo pirkti, investuoti savo ūkiuose. Manau, kad prieš keletą metų Savivaldybės pradėta paramos programa daug kam padėjo šią paskolų baimę įveikti. Pavyzdžiui, pagal rajono Tarybos patvirtintus programos nuostatus, iš jos galima padengti iki 100 proc. ūkininko paimto kredito palūkanų. Beje, rajono ūkininkai turi ir savo banką „Gargždų taupa”. Taip pat kompensuojama iki 20 proc. naujos žemės ūkio technikos ar įrenginių kaina (jei nesinaudojama kitais paramos fondais), apie 60 proc. draudimo įmokų už gyvulius, techniką, pastatus ir kita, iš dalies finansuojamas verslo planų ir projektų parengimas, netradicinių žemės ūkio verslų investiciniai projektai, švietimas ir mokymas bei kita. Daugelis išmoko rengti verslo planelius šiai paramai gauti, todėl jau gali imtis didesnių investicinių projektų”, – sakė M. Skroblys. Paramos programoje yra ir nemažai apribojimų – pašalpų ar vartojimo kreditų iš fondo nedalinama, iš jos taip pat neatlyginami ir gamtos stichijos padaryti nuostoliai. Ribojamos ir paramos sumos – vienam gavėjui skiriama ne daugiau kaip 5 proc. fondo lėšų. Labiausiai programa naudinga smulkiesiems ūkininkams, kurie gauna ne tik materialinę paramą, bet daug ko išmoksta kursuose, seminaruose, parodose, taip pat finansuojamuose iš šios paramos programos. Pasak M. Skroblio, iš tikrųjų pastaraisiais metais jaučiasi, kad ūkiai tvirtėja, labiau orientuojasi į prekinę gamybą.

Pernai ūkininkai ir žemės ūkio įmonės itin aktyviai naudojosi paramos lėšomis įsigydami efektyvią priemonę prieš piktžoles – glifostatus. Šios priemonės 1 ha reikia pirkti maždaug už 50 litų. Dėl to pagerėjo laukų būklė ypač ten, kur aplink dirbamus laukus plyti dirvonuojanti žemė. „Man irgi yra tekę pasinaudoti šio fondo parama ir ypač patinka tai, jog remiami aktyvūs ūkininkai, tie tikrieji, nes fondo paramos negausi, jei nesi įregistravęs ūkio, nepriklausai asociacijai ar ūkininkų sąjungai”, – tvirtino Dituvoje ūkininkaujantis Artūras Česnauskas.

Janina TILVIKAITĖ