Programos

Kaimas atgimsta su Europos Sąjungos pagalba

Gargždų kultūros centre vasario 8 d. vyko seminaras „Kaimo plėtros planas – atgimstančio kaimo ženklai“. Jame Lietuvos 2007-2013 m. kaimo plėtros programą aptarė žemės ūkio ministrė profesorė Kazimiera Prunskienė, o kitus Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui aktualius klausimus aptarė Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis, Kaimo plėtros programų departamento Kaimo plėtros programų koordinavimo skyriaus l.e.p. skyriaus vedėjas Mindaugas Palionis, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai.

Palankios sąlygos plėtrai

– Lietuvai atsiveria nauja finansinė perspektyva, – kalbėjo ministrė K. Prunskienė. – Kaimo plėtros programos biudžetas 2007-2013 metais sieks 7,8 milijardų litų. Programą sudarys 4 kaimo plėtros kryptys: I kryptis „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumo didinimas” (šią kryptį, kuriai bus skirta daugiausia – 44 proc. – programos lėšų, sudarys 11 priemonių); II kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas” (šią kryptį, kuriai skirta 37 proc., sudarys 6 kompensacinės priemonės); III kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas” (šią kryptį, kuriai skirta 15 proc., sudarys 5 priemonės); IV kryptis „Leader” (šią kryptį, kuriai skirti į III krypties biudžetą įskaičiuoti 5 proc., sudarys 3 priemonės). Ministrė priminė, kad didėja tiesioginės išmokos. Pavyzdžiui, šiemet laukiama, kad už sodų, pievų, ganyklų, pašarinių augalų hektarą bus mokama po 197 litus (pernai – 169). Yra kitų gerų pavyzdžių, skatinančių žemdirbius aktyviau planuoti ir vystyti gamybos sektorius. „Suradome būdą, kaip prarandamas paramos rūšis kompensuoti kitos formos parama”, – pabrėždama augančių tiesioginių išmokų svarbą sakė prof. K. Prunskienė, kuriai didžiulėmis pastangomis pavyko iš valstybės biudžeto prie anksčiau išsiderėtų 331 mln. litų papildomai gauti dar 80 mln. litų. Atsižvelgiant į žemės ūkiui sausros padarytą žalą, jie bus skirti padidinti 2007 metų tiesioginėms išmokoms už remiamus pasėlius ir kvotinį pieną.

Nuostolių kompensavimas – dalinis

Žemės ūkio ministrė K. Prunskienė mano, kad svarbiau padidinti tiesiogines išmokas, o ne išmokėti vienkartines kompensacijas už sausros padarytus nuostolius. Praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės pasitarime pritarta, kad daliniam nuostolių kompensavimui būtų skirta 130 mln. litų. Iš šios sumos 71 mln. Lt sudaro Žemės ūkio ministerijai skirti asignavimai, juos perskirstant tarp programų, o 59 mln. Lt būtų skiriama iš Privatizavimo fondo. Dėl šios kompensacijų dalies – 59 mln. Lt – Vyriausybės teikiamam projektui kovo mėnesį dar turi pritarti Seimas. Žemės ūkio ministrė įsitikinusi, kad šios problemos svarbą supras visų Seimo frakcijų nariai. O kompensacijos bus išmokėtos gavus Europos Komisijos patvirtinimą, kurio laukiama vasario pabaigoje.

Daugėja konkurencingų ūkių

Kaimo plėtros programų departamento Kaimo plėtros programų koordinavimo skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjas M. Palionis detaliau pristatė plėtros programą 2007-2013 m.

Jau dabar Klaipėdos, Skuodo rajonuose gerokai sustiprėjo pieno ūkiai. Apie 30 jų turi ES sertifikatus. Ir visi jie pasinaudojo ES paramos programomis. Atkreiptas dėmesys į ankstyvo pasitraukimo iš prekinės gamybos. Čia išmokos ir kompensacijos kasmet didės apie 5 procentus. Jau dabar, pavyzdžiui, Klaipėdos rajone pasitraukė apie 240 smulkių ūkių savininkų. Tas procesas vyksta ir toliau. Kartu su juo, kaip teigė M. Palionis, žemės ūkio gamyba modernėja, ES investicijos patenka į garantuoto ekonominio progreso ūkius ir tuo pačiu didėja jų konkurencingumas Europos rinkoje.

Europos Sąjungos pinigai tarnaus ir itin svarbiam reikalui – ekologinės gamybos plėtrai. Mokslininkai, gamybininkai supranta, kad Lietuvai tai sritis, kurią plėtojant yra galimybė greičiau įeiti į ES rinkas. Ekologinė produkcija ir ekonominiu požiūriu apsimoka, nes ES šalyse tokios mėsos ar grūdų realizavimo kainos yra didesnės.

Aktualu žemės pardavimas

<tex>Nė vienas seminaras žemdirbiams neapsieina ir be žemės nuosavybės klausimų. Nors pernai Klaipėdos rajone nuosavybės atkūrimo darbai vyko labai sparčiai, kol kas nuosavybės teisės į žemę atkurtos dar tik 91 proc. O štai, pavyzdžiui, Kretingos, Skuodo rajonuose šie darbai iš esmės baigti.

Klaipėdos rajone yra 395 fiziniai ir 9 juridiniai asmenys, norintys pirkti 7 tūkst. ha žemės.

Seminare Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis pristatė ministerijos poziciją dėl žemės pardavimo. „Negalime laukti, kol nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos Vilniaus apskrityje ir tik tada visose kitose apskrityse bus galima pradėti pardavinėti laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Žmonės, ypač jaunieji ūkininkai, nori pirkti žemę ir nekantriai laukia galimybės nusipirkti jiems suprojektuotus žemės ūkio paskirties sklypus. Ši situacija labai nenaudinga ir norintiems įgyvendinti investicinius projektus, ir ekologiškai ūkininkaujantiems, ir rengiantiems žemės konsolidacijos projektus”, – kalbėjo pareigūnas.

Seminaro dalyviams buvo įteikta speciali informacinė dalomoji medžiaga ir bene svarbiausia – Kaimo plėtros 2004-2006 m. planas bei duomenys apie sėkmingai panaudotą paramą. Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje 2004 m. iš viso pateikta 9313 paraiškų kaimo plėtros programos paramai gauti. Autorizuotų paraiškų gavėjų buvo 8800 ir jiems išmokėta apie 25 milijonai litų.

Antanas SAKALAUSKAS