Projektai

Agluonėniškiai mokėsi ir idėjų sėmėsi iš praeities

Didelį projektą „Atverkime širdis ir protus praeities vertybėms“ šį rugsėjį įgyvendino Agluonėnų kultūros namai. Tris kartus vietos gyventojai buvo kviečiami į renginius etnografinėje sodyboje, kur turėjo galimybes susipažinti su tautodailės meistrų bei jaunųjų menininkų darbais, pasiklausyti liaudies dainų, atliekamų savų ir iš toliau atvykusių kolektyvų, pajusti šio krašto tautinių rūbų savitumą, pasimokyti senųjų amatų, paskanauti Agluonėnų krašto bei žemaičių senovinių valgių.

Patirtį perduoda jaunimui

Agluonėnai turi senas tradicijas gerbti ir puoselėti savo protėvių patyrimą, kultūrinį ir dvasinį palikimą. Jis toks neišsemiamas, kad kultūros namų direktorė Ramutė Kutkienė ėmėsi dar vieno projekto, kurio tikslas – surengti ciklą renginių, skirtų šio krašto praeities turtams atskleisti, o kartu paskatinti jaunąją kartą tą patyrimą perimti.

Rugsėjo 1-ąją kultūros namai pakvietė Agluonėnų moksleivius, jų tėvus ir pedagogus į etnografinę sodybą, kurioje tautodailininkės Erika Juknevičienė, Janina Armalienė ir sena Agluonėnų gyventoja Agnė Klumbienė vedė praktinius užsiėmimus-pamokėles. Jose atskleidė, kaip gimsta dailės kūriniai. Apsilankiusieji etnografinės sodybos galerijoje grožėjosi viešnių – judrėniškės tautodailininkės Irenos Viliutės tapybos darbais, šilutiškės Beatos Vaitelienės keramikos dirbiniais.

Šiltai priėmė naujakurius

Rugsėjo 15 d. pavakare etnografinėje sodyboje vėl šurmuliavo vietos folkloro ansamblio „Agluona“ dainininkės, vėl suėjo tautodailininkės, būrelis, tiesa, negausus, vietos gyventojų, atvyko svečių. Šįkart Agluonėnų bendruomenės žmonės į savo tarpą tarsi priėmė naujus narius – dailės pedagogus Zeną ir Henriką Šurkus, tik prieš pusantrų metų čia atsikėlusius iš Klaipėdos. Tačiau jų sodyboje jau kyla būsimoji galerija ir dirbtuvės, taigi dar vienas kultūros židinys šioje gražioje gyvenvietėje. Klojimo teatro režisierius A. Šutkus, pristatydamas dailės pedagogus, šmaikščiai egzaminavo juos, kodėl ir kaip pabėgo iš miesto ir pasirinko Agluonėnus, kuo žada būti naudingi bendruomenei ir pan. Pirmajai pažinčiai šie surengė savo ugdytinių – Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos mokinių kūrybinių darbų parodą. Apžiūrėjusieji juos įvertino, kad šie, įvairia technika atlikti, – originalūs ir įdomūs. Vietos žmonės dėkodami Z. ir H. Šurkams įteikė gėlių, rajono Savivaldybės mero pavaduotoja R. Cirtautaitė, pasidžiaugusi, kad Agluonėnai praturtėjo dar viena kūrybinga pora, palinkėjo, jog apie Agluonėnus ji kuo greičiau sakytų „mūsų“, o ne „jūsų“.

Tą pavakarę agluonėniškiai sulaukė ir svečių – jiems dainavo Klaipėdos aklųjų kultūros centro ansamblio „Spingsulė“ dainininkai, o Klaipėdos universiteto dėstytoja Elena Matulionienė pristatė Klaipėdos krašto tautinius rūbus, jų modeliavimo savitumą.

Baigiamasis – šurmulingiausias

Jau kitą dieną, šeštadienį, etnografinėje sodyboje įsikūrė tautodailininkai. Šie meistrai demonstravo savo patyrimą ir dalijosi amato paslaptimis: Rimantė Šalčiuvienė parodė savo lino audinius, Valerija Jurevičienė – gobelenus bei koliažus, Aurelė Pociuvienė – medžio vytelių dirbinius, o Stanislovas Jonikas demonstravo, kaip išskaptuojamas šaukštas, kaip padaroma klumpė ir kiti medžio dirbiniai. Amatininkų kiemelyje susirinkusius linksmino Gindulių kaimo kapelos „Ginduliai“ muzikantai ir dainininkai, čia sukosi Kintų bei Vilkyčių tautinių ir pramoginių šokių kolektyvai.

O etnografinės sodybos galerijoje visų laukė Agluonėnų krašto senoviniais valgiais padengti stalai. Kultūros namų direktorė Ramutė Kutkienė pristatė savo parengtą knygelę, į kurią surinko senovinių valgių receptus. Jų – per 30. Daugiausia – kaip kepti pyragus, kuriais lietuvininkės moterys garsėjo nuo seno. Gerda Zaveckienė padiktavo pyragų su kakava, su marmeladu receptus, Erna Idzelienė žino geriausiai, kaip juos kepti su aguonomis ir obuoliais, Mėta Mikužaitienė pamokė biskvito, smėlio pyrago kepimo paslapčių, Marija Šlepienė – varškės pyrago, grybukų, Anna Cirtautienė – trupininio pyrago, pyrago-torto gudrybių. Į receptų knygelę sugulė ir šio krašto žemaičių Onos Balsienės, Stasės Jasienės, Petronėlės Pakalniškienės pamokymai, kaip pasidaryti kastinį, išvirti „kleckynę“ ir sėtinynę, pusmarškonę košę, pasigaminti užtriną, kraujinius vėdarus ir kitus senovinius patiekalus. Kad jie nepaprastai skanūs, galėjo įsitikinti visi, į šventę susirinkusieji. „Agluonėnų krašto senovinių valgių receptų leidinėlis – lyg viešnagė agluonėniškių šeimose. Išsaugoti senovinių valgių receptai, vis dar gyva senovinių patiekalų gaminimo tradicija – tai galimybė suartėti su protėvių dvasia, išsaugoti jų palikimą“, – sako knygelės ir viso projekto autorė R. Kutkienė. Ji dėkojo Savivaldybei bei Kultūros skyriui, parėmusiems šį sumanymą, bei kolektyvams, tautodailininkams, šeimininkėms, visiems, pasidalijusiems su visais agluonėniškiais tuo, kuo yra turtingi.

Irena KASPERAVIČIENĖ