Prokuruorės šeimuos gīvenėma spalvėn mozėka
Gargždėškė nu pat gėmėma Margarita Kiudītė-Čarienė dėrb dėdėle atsakinga prokuruorės darba, o laisvalaikiu dainiou ėr griež smoikeliu kelius kolektīvus. Anus vardindama vėsus vėinuos ronkas pėrštus ožlonkstė: Gargždu kultūras cėntra folkluora ansamblis „Cīrolēlis“, Dauparu skīriaus kapela „Šēšės bāčkas“, retro gropė „Akvarelė“, Jaku skīriaus retro ansamblis, etnogropė „Dainužė“, o per karantina pradiejė, kāp pati joukas, žiopčiuotė nuotuolėnies repeticėjuos so Gargždu kultūras cėntra vuokala studėjė „RiverVoices“. Paskotėnė dėina priš karantina, rōdėni, soskōba nuliektė ī Plungės rajuona ėr nusėpėrktė žemaitėškas konklės. O nusėpėrkusi pradiejė anas jaukintėis, akordelius dieliuoti. Kāp ana vėskon sospie, kelms žėna – na kuožnus sōgeb tēp džiaugtėis gīvenėmu, anon dėdėles kōsnes kōsdams.
M. Kiudītė-Čarienė so vīru R. Čaru ėr tievelio R. Kiudžiu (par vėdori) anuo jobiliejaus švėntie gruo svetems.
Pripratėms nu gėmėma
M. Kiudītės-Čarienės mama Regina atmėn, kad nu pat vaikīstės dokra bōva zgrebni ėr narekiejė ni pri muoksla, ni pri mozėka kosuotė. „Nu ketvėrtuos klāsės pradiejau smoikeliu gruotė Gargždu mōzėkas muokīkluo, o paskiau dainioutė tėn pat. So tievelio Romualdu, katras Gargždu mozėkas muokīkluo vākus bėrbīnė gruotė muoka, kartu gruojau dar ėr kultūras nomu „Mėnėjės“ kapeluo“, – pasakuojė Margarita pripažindama, kad nuors vėskon pamatītė ėr išbondītė – iš māmas, o pareiguos jausmus – iš tievēli. Jaunīstie ons kelims kolektīvams vaduovava, dar vestovies gruodava, o žmuona tēkdava vėsė ūkėškė darba, nes gīvoliu tumet augindava, bet nikumet vīrou napasakīdava, kad nētum mozėkoutė. Vėskon ons sospiedava, dar ė nāma tou patiu stātė šeima. Pats vėsa gīvenėma douna iš mōzėkas valgīdams, dokra pātarė rinktėis kėtuokės studėjės, nuors Margaritas smoika muokītuojė Daiva Razguvienė dėdėle nuoriejė, kad anuos muokėnė tāptu mōzėkė. Pasėrinka Margarita teisė, bet tėka ėr žurnalistika, o mōzėka bōva ėr lėka puomiegis.
Studėjoudama Vėlniou ba lietōviu liaudies dainuos ni dėinuos nagīvena. Universiteta etnuografėnem ansamblie „Ūla“ Margarita pradiem sparna ožauga. Pri šėrdėis gargždėške ėr gėismės – Gargždu bažnīčės ėr jaunima chuorė, ėr Dėdžiajam somuos īr gėiduojosi, ėr Žemaitiu Kalvārėjės kalnus muok.
Repeticėjuos so vežėmeliu
Ka gėmė dokrēlė Veruonika, Margarita iemė kažin kuo trūktė, ėlgu būtė. O ton ėlgesi galiejė numalšintė tik mozėkavėms. Ī folkluora ansambli „Cīrolielis“, katram vaduovau Margaritas tieveli bōvės muokėnīs Vidmants Radavičius, ana atvažiāva so vežėmeliu, vo anam rame goliejė dokrēlė Veruonika. Bōva tuoks ramus vāks, ka par dėinas, sāka, natoriejosi kon darītė. Gargždu kultūras cėntra ansamblie Margarita iš karta pasėjota sava tarp savu. „Pro doris nomėi ēnont mon vaduovs ėr sāka: „A gėrdi, kėta sīki ėr smoika atsėnešk.“ Kuokius pėnkis metus smoiku bovau nagruojosi. Bet ansamblie tēp vėsė džiaugies, kad būčiau galiejosi mosint vėina nāta gruotė ont vėinuos stīgas“, – joukies Margarita. Sīkiu so ana vėsuos repeticėjuos ėr Veruonika nu dešimtėis mienesiu auga. Nadaug laika praējė, ka Margarita paskombėna kapēlas „Šēšės bāčkas“ vaduovs Ramūns Čars, profesionalus mozėkonts, ėr pakvėitė prisėjungtė. „Diel kuo ne, bet iš karta pasakiau: aš atēsu so vāku. Je toriesu, kor palėktė, esu, je ne – nēsu. Iš prade isėlėjau ī kolektīva, o paskiau ons tāpa mōna šeima“, – šīpsuojuos pasakuodama Margarita. Paskou anon ėr tievelis atējė ī kapēa so bėrbīnė gruotė.
Tēp ramiuoji Veruonika auga dainu ėr mozėkas apsopta, vo daba, jau panēlė būdama, pāded mama dainas išdainioutė ėr dėdėle šuoktė ana tink. Nuoriejė Margarita, kad Veruonika ėr smoika pamiegtu, bet iš mōzėkas muokītuojės sožėnuojė, kad dokra – apsėgėmosi pianistė. „Gabi, jautriuos sielas, imli, – apie Margaritas dōkra sāka R. Čars, – tik nu anuos patiuos priklausīs, kor pasoks.“
Ī vėina dūda
So tās nuoras vėsep būn: Ramūns tretiuo klasie ožsėmānė mozėkoutė, akordeounu gruotė. „Nanuoriejė priimtė ī mōzėkas muokīkla – pėrdoks tuoks dar ėr tabovau, tik paskiau paaugau“, – joukāva R. Čars. Mozėkas muokīkla baigė vėinas pėnketas, o nuoriejė tāptė jūreiviu. Bet tievēlis, pats jūreivis, nalēda, ėr pasōka Ramūns ī Stāsi Šimkaus konservatuorėjė. Paskiau, sāka, apetits dėdiejė – išvažiāva ī Vėlniu, ī Mozėkas ėr teatra akadēmėjė. „Sotartėnės“, „Lietovuos“ ansamblius Ramūns sklēdies kāp mozėkonts, o gīventė grīžės ī Klaipieda pamātė, kad mozėkonta douna nasėmietė, tad tēka ėr barmenu padėrbtė. Vės tėik mōzėka sosėgrožėna ėr pasoka ī kultūrėni gīvenėma. Mozėkou ėr vaduovau tėik „Šešiuom bačkuom“, tėik Jaku retro ansambliou. „Grajėjuom, grajėjuom, raduom bėndra nāta, ėr pradiejuom so Margarita ī vėina dūda pūstė“, – joukas Ramūns, padedos žmuona išpėldītė anuos mozėkėnius išmėslus.
Margarita sāka, kad vīrs pasėdoud anuos nasamuoniem. „Aš jok saviveiklėninkė, toro rėbas, o ons –profesionals. Somėslėju kou dainioutė ėr prašau, kad mon pagruotu, bėrbine kāp paukštoks pacīpautu. Ons klausuos, klausuos – ėr pacīpaun. Aš žėnau, kuo nuoru, bet papasakuotė duora namuoku: termėnus esu primėršosi, mozėkėnis rašts jau īr išējės iš galvuos, – paaiškėna Margarita. – Aš mōzėka išjautu, ana arba tor, arba nator spalvu, o Ramūns vėskon sodieliuo kāp rēk.“
Je rēktum rinktėis korin kolektīva, Margarita lėktu ištėkėma folkluora ansambliou „Cīrolielis“, o Ramūns – kapela „Šēšės bāčkas“, nes tėn instrumėntu daugiau: smoikēlis, bėrbīnės, akordeuons, kontrabuosus, vo ėr šėrdės pri instrumėntėnės mōzėkas daugiau linkstonti.
Kad ėr kuokė scēnėnė patėrti īr sokaupė mēna žmuonis, po užsienius važėniejė, konkursus plate dalīvavė, šėrdės priš kuožna pasėruodīma vės tėik sospord. „Esu scēnas žmuogus, mon rēk jaudoli. Ronkas, kuojės dreb, bet atēnu ėr pradedu gruotė ar dainioutė. Nagalvuoju apie nieka, ni kāp tumet atruodau, sosėgīvenu so tou, kon darau“, – sākė Margarita. O scenuo īr pasėtaikė, kad stīga nutrūka, o kažkoris mozėkonts pradiejė na ton kūrėni gruotė, bet vėinė kėtus tēp jaut ėr vėins kėtam tēp toravuo, kad klausītuos palėikt napastebiejės. Šėrdi mozėka atvierosi Margarita žėna, kad klausītuos ėr žiūruovs arba prijem ton, kon gėrd ėr māta, arba ne. „Rēk klausītėis ėr miegautėis, o ne kritikoutė“, – pritar žmuona profesiuonalus mozėkonts Ramūns.
Laima ŠVEISTRĪTĖ
Asmenėni archīva portigrāpėjė
