Protestas

Sendvariškiai įžvelgia užslėptą sandorį

Pirmadienį Sendvario seniūnijos kieme susirinkę Sendvario seniūnijos kaimų jungtinės bendruomenės nariai išreiškė protestą prieš tai, kad Savivaldybės taryba priėmė sprendimą panaudos būdu 5 metams suteikti patalpas viešajai įstaigai „Laiko pėdsakai“. Nepasitenkinimas kilo todėl, kad seniūnas Juozas Lingis dėl tokio sprendimo nesitarė su bendruomene, nors ši esą ne kartą prašiusi, kad buvusios mokyklos dirbtuvės būtų remontuojamos ir čia galėtų įsikurti vietos kultūros namai.

Panaudai… seniūną!

Visos kritikos strėlės buvo nukreiptos į seniūną. Plakatai, kuriais apkabinėtos buvusios mokyklos dirbtuvės, skelbė: „Panaudai atiduodame seniūną, o ne pastatą neribotam laikui“, „Seniūne, kam dirbi: bendruomenei ar VšĮ?“, „Nuo kada Nekilnojamojo turto agentūra kuria muziejus bendruomenei?“

Degė žvakutės, plevėsavo juodi kaspinai… Sendvario seniūnijos jungtinės kaimų bendruomenės valdybos pirmininkas Raimondas Simonavičius, informavęs apie praėjusią savaitę Savivaldybės tarybos priimtą sprendimą suteikti panaudai senąjį pastatą jiems nežinomai įstaigai, bendruomenės narių susirinkimą pavadino „Palaidok paskutinę viltį“. Kaimyninės Jakų bendruomenės pirmininkė Ingrida Narbutienė išreiškė solidarumą su sendvariškiais: „Jei einame demokratijos keliu, valdininkai turi įprasti elgtis kitaip ir tartis su žmonėmis.“ Asociacijos „Klaipėdos rajono bendruomeninių organizacijų susivienijimas“ pirmininkė Lijana Simonaitytė pastebėjo, jog „valdžia vis tebežaidžia žaidimą: mes geriau žinome, ko jums reikia.“ Ji stebėjosi, kodėl seniūnas vienas nusprendė, kad muziejų gali įkurti kažkokia niekam nežinoma, tik prieš mėnesį įregistruota viešoji įstaiga. Palinkėjusi kantrybės ir atkaklumo keičiant valdžios požiūrį, ji išreiškė viltį, jog vis tiek ateis laikas, ir su bendruomenėmis bus pradėta tartis.“

Savivaldybės tarybos narys Rimantas Martinkus sakė Tarybos komiteto posėdžiuose, kai buvo pristatomas sprendimo projektas dėl šio pastato, seniūno J. Lingio klausęs, ar buvo tartasi su bendruomene, ar ji apie tai žino. Seniūnas atsakęs, jog kai muziejus bus įrengtas, sužinos. Kita Savivaldybės tarybos narė Eugenija Selskienė pastebėjo, jog tokie dalykai kaip Sendvaryje būtų neįmanomi Endriejave: „Mes su seniūne tariamės ir bendradarbiaujame visais klausimais.“

Tartis neįprasta?

Ilgametė Sendvario seniūnijos gyventoja, buvusi Slengių pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Svobonienė prisipažino, jog nuotaika bjauri. „To pastato reikia bendruomenei. Seniūno vietoje aš būčiau atėjusi ir viską žmonėms paaiškinusi, atsivedusi tą žmogų, kuris čia pažadėjo muziejų kurti. Deja, mūsų seniūnas elgiasi kaip savižudis. Nežinau, kokio lygio vadybininkas gali taip elgtis. Jau bandyta privatizuoti Klemiškės kelią – sutrukdėme. Prieš keletą metų nurėžta per 70 arų buvusio mokyklos sklypo, dabar jis – privati nuosavybė. Seniūnas užsiima ne tais reikalais, kuriais turėtų. Man gėda klausytis, kad jis vaikšto po trobas ir dalija žmonėms kepures ir pirštines, užsiima politine agitacija, o ne savo darbą dirba. Kolegos iš S. Dacho mokyklos klausia manęs, kodėl jūsų seniūnas agituoja žmones nevesti vaikų į tą lūšnyną“ (į vietos pradinę mokyklėlę – koresp. pastaba).

Po šių žodžių pasigirdo šūksniai: „Seniūnui gėda!“

Tačiau seniūno J. Lingio tarp jų nebuvo. R. Simonavičiaus teigimu, jis kvietęs dalyvauti, tačiau šis paaiškinęs, jog neturįs galimybių. Seniūnas neatvyko ir į Sendvario seniūnijos jungtinės kaimų bendruomenės ataskaitinį susirinkimą, kuris vyko praėjusį penktadienį. Būtent jame bendruomenės nariai sužinojo, jog senąjį pastatą Savivaldybės taryba nutarė panaudos būdu suteikti viešajai įstaigai. Tai buvo žinia iš giedro dangaus, todėl nuspręsta į ją reaguoti.

Susirinkimo dalyviai pasirašė peticiją, skirtą Savivaldybės merui V. Dačkauskui, Tarybos nariams, administracijos direktoriui Č. Banevičiui, Seimo nariui P. Gražuliui ir asociacijos „Klaipėdos rajono bendruomeninių organizacijų susivienijimas“ pirmininkei L. Simonaitytei. Joje reikalaujama atšaukti Tarybos sprendimą suteikti patalpas VšĮ „Laiko pėdsakai“ ir neleisti Sendvario seniūnui su ja pasirašyti panaudos sutartį.

Susirinkusieji įtaria, kad tai gali būti nešvarus sandoris, o panauda – tik pirmasis žingsnis į šio pastato privatizavimą.

Kaltina politikavimu

Prasidėjus kalboms, į seniūnijos kiemą įvažiavo apylinkės policijos inspektoriaus Irmanto Liškausko vairuojamas automobilis. Paklaustas, kokiu tikslu, atsakė, kad iš rajono Policijos komisariato gavo žinią, jog vyksta nesankcionuotas mitingas, bei nurodymą vykti į vietą. R. Simonavičiui pareigūnas įteikė pakvietimą trečiadienį atvykti į komisariatą.

Vakar telefonu kalbėjomės su Sendvario seniūnu Juozu Lingiu. Jis sakė, kad būdamas Gargžduose, Savivaldybėje, sulaukęs skambučio iš seniūnijos, jog kieme kažkas vyksta, tad pasitaręs iškvietė policijos pareigūnus, „kad pasižiūrėtų“: „Man nebuvo pranešta, kad bus piketas. Tai išsidirbinėjimas, jie veikia kažkieno užsakymu…“

Seniūnas tikino, jog 49 kv. m patalpos bendruomenei suteiktos prieš dvejus metus Ginduliuose, tačiau pyko, kad bendruomenininkai neįdėjo į jas nė vieno lito, nepasidarė remonto. O šios senosios mokyklos dirbtuvės Savivaldybės buvo pripažintos neremontuotinomis, esančios apgailėtinos būklės, todėl tekę ieškoti, kas galėtų jas restauruoti. Taip suradę įmonę „Laiko pėdsakai“, kuri esą užsiimanti muziejine veikla (mėnuo, kaip registruota – koresp. past.) ir kreiptasi į Savivaldybę minėtą pastatą jai suteikti panaudos būdu. Mat seniūnijos rūsys, kuriame sudėti įvairūs muziejiniai eksponatai, skęsta vandeny, nes aplinkui vykstant statyboms pažeista drenažo sistema. Priminus, jog Tūkstantmečio paminėjimo programoje šiam tikslui buvo numatyta iš Savivaldybės biudžeto skirti 50 tūkst. litų, seniūnas atsakė, jog kol kas jų negauta, be to, pinigų reikia ir kiauram seniūnijos stogui remontuoti.

Į klausimą, ar problemų nebūtų mažiau ir ar nebūtų galima daugiau nuveikti sendvariškių labui, jei bendrautų ir tartųsi su vietos bendruomene, Juozas Lingis atsakė: „Kiekvienas turime dirbti savo darbą. Aš turiu 5000 gyventojų ir tų žmonių (juridiškai registruotos bendruomenės narių – koresp. past.) negaliu iš jų išskirti. Nesmerkiu ir bendruomenės narių, nes yra tik „vienetų nusiteikimas prieš mane“. Būna bendruomenių viešai veiklai, būna – politiniam susidorojimui…“

O kaip dėl jam pačiam mestų priekaištų politikavimu? Juozas Lingis atsakė, jog jis, kaip pilietis, turi teisę pasirinkti, kurią politinę kryptį palaikyti. O pirštinės ir kepuraitės – Katalikių moterų draugijos labdara, kurią jis paprašytas išdalijo vietos gyventojams. Nė vienas jos neatsisakė, priėmė. Be to, vaikščioti po trobas ir kalbėtis su seniūnijos gyventojais, žinoti jų bėdas ir lūkesčius esanti jo tiesioginė pareiga. „Aš prižadu apsilankyti pas kiekvieną“, – patikino seniūnas.

Irena KASPERAVIČIENĖ