Protestas

Mokytojus žeidžia valdžios požiūris

Prie Veiviržėnų gimnazijos pasitinka plakatas „Streikas“. Per 430 mokinių turinčioje ugdymo įstaigoje neįprastai tylu ir ramu. Pamokos nevyksta, nes 30 jos mokytojų nuo trečiadienio prisijungė prie šalyje vykstančio streiko. Šią savaitę streikavo 9 didžiosios rajono mokyklos.

Vyriausybės elgesys įpylė dar daugiau alyvos

Gimnazijos mokytojai ketvirtadienį dalijosi įspūdžiais su iš Vilniaus grįžusiais kolegomis. Trečiadienį iš visos Lietuvos suvažiavę apie 600 mokytojų dar kartą bandė atkreipti valdžios dėmesį į apgailėtiną švietimo padėtį. Veiviržėnų gimnazijai jame atstovavo 6 pedagogai. Pasak muzikos mokytojos J. Jokšienės, kai mokytojai atėjo prie Vyriausybės rūmų, prieš juos išsirikiavo 6 policininkai. Kaip prieš nusikaltėlius, pavojingus valstybei asmenis. Nė vienas iš valdžios žmonių net neišėjo pasikalbėti su pedagogais, o sutarto streikuotojų atstovų susitikimo su premjeru ir ministrais teko pusę valandos laukti už durų. Dalyvavusieji jame piktinosi, kad ministrai „skaitė paskaitas“ apie gerus savo darbus bei apeliavo į mokytojų moralę ir sąžinę, nes „yra ir blogiau už jus gyvenančių“. Buvo ir tokių, kurie pareiškė: „Jei taip blogai, važiuokite skinti braškių.“

Klausydamas įspūdžių iš šio susitikimo, kažkas iš mokytojų tarstelėjo: „Jau pusė milijono išvažiavo…“ Tad mūsų pašnekovai neslėpė, kad toks šalies vadovų ir ministrų elgesys tik pila alyvos ant streikų laužo. „Tai dar labiau sustiprina mūsų ryžtą streikuoti ir siekti rezultato, kol jis bus pasiektas“, – sakė jie.

Kiršina su visuomene

Mokytojams skaudu, kad valdžia ėmėsi pedagogų kiršinimo su visuomene politikos. Esą mokytojams galima padidinti atlyginimus tik kitų sąskaita, tik padidinus mokesčius. „Tegul nefinansuoja prabangos projektų, tegul nemėto pinigų į dešinę ir kairę, tegul susiveržia diržus tie, kurie iš valstybės kišenės gauna tūkstančius“, – kalbėjo veiviržėniškiai.

Mokytojos L. Neimontienė, R. Bagdonavičienė ir kitos jų kolegės pastebėjo, jog valdžia sąmoningai akcentuoja tik mokytojų atlyginimo klausimą, nors streikuotojai kelia kur kas platesnius reikalavimus. „Maži atlyginimai – tik viena iš įsisenėjusių švietimo problemų, kurias mokytojai jau seniai kelia, bet niekas jų nesprendžia“, – sakė jos.

Lietuvos valdžia, veiviržėniškių pedagogų manymu, sąmoningai vengia dialogo su streiką paskelbusiais mokytojais, nes žino, kad jei šie pasieks savo tikslus, prie Vyriausybės ateis kiti, taip pat valdžios apleisti kultūros darbuotojai, bibliotekininkai, medikai, policininkai… Pedagogai piktinasi, kad jiems bandoma primesti politikavimą ir atstovavimą vienai kuriai grupuotei. „Mokytojai ne tokie trumparegiai, kad nesuprastų, ko siekia politikai. Visi jie prieš kiekvienus rinkimus žadėjo ir tebežada prioritetą švietimui, tačiau nieko nepadarė, kad tai būtų realiai įgyvendinta“, – sakė mokytojai. Todėl vilčių su kuria nors viena partija jie nesieja.

Iš krizės – tik per susitarimus

Veiviržėnų gimnazijos mokytojų manymu, esminių pokyčių švietimo sistemoje galėtų tikėtis, jei pati pedagogų bendruomenė būtų vieninga. Deja, į mitingą Vilniuje atėjo, bet ne tiek daug, kiek galėjo, Vilniaus mokytojų. Dauguma streiko reikalavimams pritaria, tačiau nori būti nuošalėje ir tyliai išlaukti, ko pasieks streikuoti pasiryžę mokytojai. Tuo naudojasi valdžia, bandydama visuomenei įteigti, kad streikuoja tik blogi mokytojai, geri esą jaučia atsakomybę ir dirba. „Pokyčių galima tikėtis, jei mokytojai ne raišteliais raišiosis rankas, o iš tiesų solidarizuosis su streikuotojais“, – sakė mokytoja J. Jokšienė.

Į klausimą, kiek nusiteikę laikytis, veiviržėniškiai mokytojai negalėjo atsakyti: „Mūsų manymu, jei valdžia jau dabar padidintų atlyginimus 20 proc., o ne nuo rugsėjo 1 d., būtų galima eiti į kompromisą, tačiau tai nuspręs Švietimo darbuotojų profsąjungos rajono susivienijimo nariai.“

Gimnazijos mokinių tėvų nuomonės

Jolanta BOČKIENĖ, Veiviržėnų ambulatorijos bendruomenės slaugytoja, 16-mečio gimnazijos mokinio mama:

– Negerai, jog tenka imtis tokių drastiškų priemonių. Tiek mokiniams, tiek mokytojams. Bet jei už darbą nėra užmokama tiek, kad žmogus galėtų normaliai gyventi, tai nieko kito nebelieka. Ta pati situacija ir mūsų, sveikatos apsaugos sistemoje. Bet mokytoja nedirbčiau – tai labai sunkus darbas ir atlygis už jį turi būti deramas. Mokykla kenčia ne tik dėl to. Tikra nesąmonė buvo profilinis mokymas, dabar jis atšauktas. O mokymosi krūviai? Gabus, darbštus vaikas juos patempia, o vidutinių gabumų – nebe. Nenuostabu, kad vaikų sveikatos sutrikimų daugėja.

Rūta AMBLOŽIEJIENĖ, šalpėniškė ūkininkė, abiturientės mama:

– Aš palaikau mokytojus, nors kaip abiturientės mama šiek tiek nerimauju. Mano nuomone, pedagogo darbas turi būti vertinamas. Ką dabar įdėsim, tą turėsim. Tai juk lems mūsų visų ateitį.

Irena KASPERAVIČIENĖ