Protestas

Labiau nuvertinti mokytojo nebeįmanoma

Vakar rytą Dovilų pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja Irena Domarkienė prisipažino į darbą ėjusi skaudančia širdimi: „Mokykloje dirbu 50 metų, tačiau niekada mokytojas nebuvo taip nuvertintas. Pirmą kartą dalyvauju tokioje protesto akcijoje. Negaliu suvokti, kodėl taip atsitiko, kodėl valstybės požiūris į švietimą, į jaunosios kartos ugdymą tapo toks, kad mokytojas nebeišgali nusipirkti knygos, išvykti į ekskursiją, kad yra priverstas skaičiuoti centus, kad išgyventų iki kito atlyginimo.

Skaudančia širdimi

Iki ko nusigyvenome, jei laisvoje Lietuvoje mokytojas neveda pamokos, o tampa streiko dalyviu? Deja, jau tik tokios drastiškos priemonės gali priversti Seimą, Vyriausybę atkreipti dėmesį į vieną svarbiausių sričių – švietimą. Švietimo ir mokslo ministrė yra ne mūsų ministrė. Ji priešiškai nusiteikusi ir nepakenčia mokytojų, ir mes padarysime, kad ji toje kėdėje nebesėdėtų.“

Rusų kalbos mokytoja Rasa Norkuvienė taip pat sakė, jog jai skaudu sėdėti mokytojų kambaryje ir nevesti vienintelės savaitinės pamokos. „Guodžia tai, kad vaikai mus supranta ir palaiko. Jie tikino: „Mokytoja, pasakykit, ir mes ateisime jūsų palaikyti su plakatais.“

Tačiau mokytojai to nedarė. Visi mokiniai buvo užimti į mokyklą atvykusių lektorių, patys mažiausieji žiūrėjo filmukus.

Krūviai auga

Nuo 8 iki 9.40 val. mokytojai laiką leido mokytojų kambaryje ir „Bangos“ korespondentų aplankyti atvirai dalijosi savo nuoskaudomis. Jie tikino, jog šįkart nebuvo sunku apsispręsti streikuoti, nes toliau laukti ir viltis, kad situacija pasikeis, jie nebemato prasmės. Pagaliau pedagogai teigia suvokę, jog reikia organizuotis ir reikšti kolektyvinę valią. „Žinoma, skaudu, – sakė švietimo darbuotojų profsąjungos Dovilų pagrindinės mokyklos pirminės organizacijos pirmininkė Verutė Drabkina, – kad profsąjungos nariai susiskaldė. Mes jau daug metų esame šios profsąjungos nariai ir nesuprantame, iš kur atsirado kita, kuri dabar paranki Vyriausybei. Tai galbūt Vilniaus pedagogai, ir tikrai jie nesudaro daugumos.“

33 metų darbo stažą turinti matematikė Laima Jurevičienė pastebėjo, jog turbūt nėra kitos specialybės, kur per 45 minutes reikia iškart skirti dėmesį 30 žmonių. Mokiniai – įvairių temperamentų, skirtingos motyvacijos mokytis, skirtingų gabumų: „Grįžti namo nualintas ir išsunktas.“ Jos kolegės lituanistės Zofija Girgždienė ir Audronė Simanauskienė pridūrė: „Tačiau darbo krūviai didinami, ataskaitų, planų krūvos auga, o reikalavimų kartelė keliama vis aukštyn.“

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Jurgulienė sakė, jog kasmet į mokyklą ateina daugiau vaikų, turinčių elgesio problemų: „Šiais metais tokių yra apie 50.“

Atlyginimai nedidėja

Doviliškiai mokytojai tikino, jog šiandien būti mokytoju tapo gėda. Net mokiniai tą suvokia ir nesirenka pedagogo profesijos. Mokytoja, keturių vaikų mama Alma Krušinskienė, kurios vyras taip pat pedagogas, sakė už 30 pamokų gaunanti 1300 litų į rankas. „Šeimoje – dvi studentės, dar du vaikai mokosi mokykloje. Nė vienas iš mūsiškių tikrai nesirinks mokytojo profesijos, nes mato, koks nelengvas tai darbas ir koks menkas atlygis už jį.“ „Jeigu ne mūsų vyrai, sunkiai išgyventų daugelis kolektyvo moterų, – pritarė ir kiti. – Mes nebeturime argumentų, kodėl reikėtų vaikus skatinti rinktis mokytojo profesiją, kaip atkalbėti juos neišvykti į užsienį, o dirbti valstybės labui. Apie kokį pilietiškumo ugdymą galime kalbėti, jei požiūris į sąžiningai dirbantį žmogų yra toks.“

Anglų kalbos mokytoja Verutė Drabkina pastebėjo, jog Švietimo ir mokslo ministerijos teiginiai, jog atlyginimai palaipsniui didinami, nieko verti: „Aš, turėdama 27 pamokas, didelę auklėjamąją klasę ir visus įmanomus papildomus darbus, gaunu 1700 litų į rankas. Praėjusiais metais uždirbau šiek tiek daugiau nei šiais, kai neva atlyginimai buvo padidinti.“

Mokytojai kalbėjo, kad būtina didinti pamokos įkainį, o ne kurti gudrias sistemas, kurios situacijos nekeičia, o kai kam net pablogina. „Greitai mokytojo atlyginimas prilygs minimaliam, mat šis vis didinamas, o mūsų – ne“, – piktinosi pedagogai. Jų manymu, reikia politinės valios kardinaliai keisti požiūrį į mokytoją, į visą švietimo sistemą, nes tik ji lemia valstybės ateitį.

Nusiteikę eiti iki pergalės

Dovilų pagrindinėje mokykloje dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis – 47 metai. Išėjus fizikui, teko vėl prašyti pagalbos buvusio ilgamečio mokyklos direktoriaus S. Domarko, nes jaunų specialistų nebeateina. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui V. Jurgulienė pasidžiaugė, kad jis suprato mokyklos situaciją ir kaip pedagogas iš pašaukimo sutiko dar padirbėti, nors galėtų ir norėtų ilsėtis.

Doviliškiai mokytojai tikino, jog kadrų kaitos pas juos nėra dėl to, kad puikūs, juos suprantantys vadovai – direktorius A. Grimalis (šią savaitę jis buvo kursuose), pavaduotoja V. Jurgulienė, jų rūpesčiais gyvenanti profsąjungos organizacijos vadovė V. Drabkina. „Tokiame kolektyve dirbti būtų smagu, jei atlygis už darbą būtų deramas“, – sakė jie. Tačiau tai nuo mokyklos administracijos nepriklauso.

„Todėl jei mūsų neišgirs, eisime iki pergalės. Gruodyje bus trijų dienų streikas, bus ir egzaminų boikotas“, – pareiškė doviliškiai.

Pirmadienį dviejų valandų įspėjamąjį streiką rengia Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos ir Endriejavo vidurinės mokyklos mokytojai.

Irena KASPERAVIČIENĖ