Psichologė ragina nepasiduoti negatyvioms mintims
Karantinas jau švelnėja. Visgi dar tenka susidurti su nesaugumu, neapibrėžtumu, nežinomybe. Kasdieniais palydovais tampa stresas, nerimas bei įtampa. Pasak psichologės Aurelijos Ananjevaitės, tai turi įtakos tiek savijautai, tiek santykiams su artimaisiais, tiek darbo kokybei. O dažnai neigiamas emocijas bandoma slopinti maistu. Pašnekovė dalijasi įžvalgomis bei patarimais, kaip nepasiduoti negatyvioms mintims.
Grožėtis akimirka
– Kaip patartumėte suvaldyti neigiamas emocijas?
– Pirmiausia nereikia bandyti sukontroliuoti kilusių jausmų, nes taip tik didinsime nerimą. Siūlau suprasti, kad visi kylantys jausmai yra natūralūs ir normalu šiuo metu jausti sutrikimą, nusivylimą, nerimą, kaltę ar kitus jausmus. Svarbiausia būtų mokytis su tais jausmais neužsibūti. Kitaip tariant, stengtis kuo mažiau juos analizuoti, geriau tiesiog priimti ir suprasti.
– Galbūt galėtumėte pasidalinti praktiniais patarimais, kaip nuraminti protą?
– Rekomenduočiau savo kasdienybėje atrasti kuo daugiau malonumų paprastose čia ir dabar akimirkose. Vaikščioti basomis, stebėti savo kvėpavimą ir skatinti save, kad iškvėpimas būtų ilgesnis nei įkvėpimas. Grožėtis gamta, kad ir per langą, klausytis raminančios muzikos, deginti žvakes ir stebėti jų liepsną, užrašyti kylančias mintis ir palikti jas saugoti sąsiuviniui, judėti (eiti pasivaikščioti, sportuoti, šokti, užsiimti joga).
Emocinis valgymas – neatpažinti jausmai
– Karantino metu namie likę žmonės dažnai neigiamus jausmus bando nugalėti varstydami šaldytuvą. Kada atpažinti, kad puola emocinis valgymas? Kaip jį nugalėti?
– Emocinis valgymas – mitybos įpročiai, kuriuos lemia mūsų emocijos ir kurie kyla iš iškreipto savęs suvokimo. Dažniausiai emocinis valgytojas užvalgo tokias emocijas kaip pyktis, stresas, nerimas, įtampa, nusivylimas, tikėdamasis, kad tokiu būdu sukontroliuos jam kilusius nemalonius jausmus ir pajus palengvėjimą. Tačiau tokiu būdu dažnai sau sukelia dar daugiau nemalonių jausmų: kaltę, gėdą, nepasitenkinimą savimi. Taip patekdamas į užburtą ratą, kuriame nesprendžiamos tikrosios problemos, tačiau jų yra nuolat vengiama. Esant sunkesniems atvejams, emocinis valgymas gali virsti ir valgymo sutrikimais.
Tai, kad šiomis dienomis norisi varstyti šaldytuvą dažniau, rodo, kad žmogus susiduria su daugiau nepažintų jausmų nei įprastai. Ir jei niekada neteko mokytis, kaip būti su savo jausmais, tai kelia didelę įtampą, kurią bent trumpam numalšina pajaustas sotumo jausmas. Šiuo atveju karts nuo karto siūlau paklausti: kas man kelia įtampą? Alkis? Baimė dėl ateities? Nerimas dėl artimųjų? Nusivylimas dėl finansinės padėties? O gal skausmas, nes daug ką jau teko prarasti? Įsivardinę tai, pagalvokite, kaip kitaip galite sau padėti. Gal pasikalbėti su artimu žmogumi? Gal palepinti save grožio procedūromis? O gal pagaliau skirti laiko savo pomėgiams?
Nepriimti skubotų sprendimų
– Jau dabar nemažai žmonių galvoja, kaip gyvensime po karantino. Jaudina finansiniai klausimai, darbo pastovumas. Kaip patartumėte pasibaigus karantinui sąmoningai grįžti į režimą?
– Pirma, svarbu niekur neskubėti ir nepriimti skubotų sprendimų. Priminkite sau, kad dabar visi su tuo gyvena ir nėra nė vieno pasaulyje žmogaus, kuris žino, kaip bus ryt. Užtat geriau klauskit savęs: ką šiandien galiu padaryti dėl savęs ir savo artimųjų. Kartais tai gali būti skirtas laikas brangiems žmonėms, kartais pagaminta vakarienė, o kartais pažiūrėtas filmas. Visada sakau, kad viskas, kas aplink mus, yra laikina, bet tai, kas yra mumyse, lieka ilgam. Tad pagalvokite, kokia galėtų būti geriausia investicija į save. Perskaityta knyga? Dalyvavimas nuotoliniame seminare? Sutvarkyta spinta?
Kalbėjosi Aistė NOREIKAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
