Psichologės įžvalga  paaugliams: „Svarbiausias žmogus, su kuriuo turime sutarti – mes patys“

Augantis nerimas, miego sutrikimai, spaudimas iš aplinkos ir vidinės kovos su savimi – visa tai šiandien tampa kasdienybe ne vienam paaugliui. Nors pastaraisiais metais psichologinės pagalbos prieinamumas Lietuvoje gerėja, vaikų ir paauglių emocinė gerovė išlieka opi visuomenės tema. Psichologė-psichoterapeutė Andromeda KURBATOVIENĖ dalijasi savo įžvalgomis apie tai, kokie iššūkiai šiandien slegia jaunus žmones, kaip tėvai ir mokytojai gali pastebėti pirmuosius pagalbos šauksmus ir kodėl šiltas ryšys namuose neretai tampa geriausia emocinio atsparumo terapija.

Kamuoja įvairūs sunkumai

– Kaip vertinate šiuolaikinių paauglių psichinės sveikatos situaciją?

– Higienos instituto duomenimis, pastaraisiais metais padaugėjo diagnozuojamų psichikos ir elgesio sutrikimų, tuo pat metu, stebimas pozityvus pokytis – mažėja vaikų ir paauglių savižudybių skaičius. Gali būti, kad daugiau sutrikimų nustatoma, nes gerėja psichologinės pagalbos prieinamumas, tėvų, pedagogų ir pačių paauglių didėjantis dėmesingumas emocinei būsenai, nuotaikos ir elgesio pokyčiams, dėl to dažniau kreipiamasi pagalbos.

– Kokie pagrindiniai iššūkiai šiandien kyla paaugliams, kalbant apie emocinę gerovę?

– Paaugliai, besikreipiantys psichologinės pagalbos, dažnai skundžiasi padidėjusiu nerimu, ypač socialinėse situacijose, panikos atakomis, depresyvia nuotaika, energijos, motyvacijos stoka, fiziniu ir psichiniu nuovargiu, miego sunkumais. Neretai tokią savijautą lydi savižala, mintys apie savižudybę. Kreipiasi ir dėl valgymo sutrikimų, lyties tapatumo. Aktualūs santykiai su tėvais ir bendraamžiais.

– Ar per pastaruosius kelerius metus pastebėjote pokyčių paauglių psichinėje sveikatoje?

– Ryškiausią pokytį pastebėjau po pirmojo karantino, labai padaugėjo besikreipiančių šeimų dėl atsiradusių ar sustiprėjusių vaikų ir paauglių emocinių ir elgesio sunkumų. Nuotolinis mokymasis labai prailgino ekranų naudojimo laiką, tapo natūralu pusę dienos sėdėti prie kompiuterio pamokose, antrąją pusę – ruošti namų darbus elektroninėje aplinkoje, bendrauti su draugais, nes kitoks bendravimas kurį laiką buvo neprieinamas. Šiuo metu savo darbe ypatingo psichikos sveikatos problemų didėjimo nepastebiu, tačiau išlieka gana pastovus besikreipiančių paauglių, turinčių diagnozuotų ar įtariamų psichikos sutrikimų, skaičius.

Streso šaltiniai

– Kokie dažniausi streso šaltiniai paauglių gyvenime šiandien?

– Vienas didžiausių streso šaltinių – mokykla, didelis akademinis krūvis, daugybė atsiskaitymų, standartizuoti testai, pasiekimų patikrinimai, net sunku prisiminti, kaip kuriais metais jie vadinasi. Daug streso moksleiviams sukėlė egzaminų tvarkos pasikeitimas, ypač dabartiniams dvyliktokams, kuriems pirmiesiems teko ją išbandyti.

Dalis paauglių turi labai intensyvią dienotvarkę, papildomai lanko meno mokyklas, intensyviai sportuoja, tobulina žinias ir įgūdžius su korepetitoriais, ypač gimnazijos klasėse, bendras krūvis tampa nepakeliamas, nelieka laiko laisvalaikiui, kokybiškam bendravimui, nukenčia miegas ir mityba, dėl to ilgainiui didėja rizika atsirasti ir fizinės, ir psichikos sveikatos problemoms.

Dar vienas streso šaltinis – santykiai su bendraamžiais. Paauglystėje vienas ryškiausių poreikių – būti priimtam bendraamžių grupės, todėl bet kokie sunkumai šioje srityje kelia didelį emocinį diskomfortą. Mezgasi romantiniai santykiai, kuriuose patirtys nebūtinai džiuginančios.

Išlieka aktuali patyčių tema. Išgirstu skundų apie psichologinį smurtą, patiriamą iš bendraamžių ir net mokytojų.

Santykiai su tėvais – taip pat dažna tema, aktuali paaugliams. Nemaža dalis šiuolaikinių jaunuolių turi daug psichologinių žinių, įsisąmonina savo poreikius, emocijas, tačiau, dėl sudėtingų santykių su tėvais, nedrįsta jų išsakyti arba, dėl raidos paauglystėje ypatumų, jiems pritrūksta savireguliacijos reaguoti ramiai. Bet kokiu atveju, labai svarbu, kad tėvai būtų prieinami tais momentais, kai paauglys nori bendrauti, dalintis savo mintimis ar rūpesčiais, o tais momentais, kai emocinės reakcijos audringesnės, patiems išlikti kiek išeina ramesniems ir nepriimti paauglio elgesio kaip asmeninio įžeidimo.      

Dažni vidiniai stresoriai – aukšti lūkesčiai sau, siekimas viską padaryti nepriekaištingai, o tai yra labai sunku, turint daugybę veiklų, todėl išgyvenama didžiulė emocinė įtampa. Dažnas streso šaltinis – nepagarbus, net nuožmus santykis su savimi, savo kūnu, patyčios sau dėl svorio, išvaizdos. 

Virtualiojo pasaulio įtaka

–  Ar psichinei sveikatai turi įtakos socialiniai tinklai ir technologijos?

– Socialiniai tinklai ir technologijos gali turėti neigiamą įtaką dėl įvairių aspektų. Socialiniuose tinkluose paaugliai lyginasi su kitais, nors neretai stebimo asmens nuotraukos gali būti labai nutolusios nuo realios jo išvaizdos, kaip ir pateikiama informacija – nuo realybės. Neatitikdami ,,standarto“ labai nusimena, save menkina, kritikuoja. Ilgainiui tai gali išaugti į nuotaikos sutrikimus –  socialinį nerimą, depresiją, valgymo ar kūno suvokimo sutrikimus. Prieštaringos informacijos gausa apie dietas, kūno svorio reguliavimą, tarsi savaime perša mintį, kad būtina nepriekaištingai atrodyti, kad tik tam tikrus standartus atitinkanti išvaizda yra priimtina, tai paskatina destruktyvų elgesį, galintį sužaloti ir fizinę, ir psichikos sveikatą.

Ilgas ekranų naudojimas negatyviai veikia nuotaiką, miego kokybę, dėmesingumą dėl didelės nervų sistemos stimuliacijos įvairaus turinio informacija, mėlynosios šviesos, sklindančios iš ekranų. Paaugliams sunku atsispirti interneto, kompiuterinių žaidimų naudojimui, todėl sunku laikytis sveiko miego režimo, atlikti būtinus darbus.

Dalis turinio, laisvai prieinamo internete, gali žaloti vaiko ir paauglio psichiką – smurtas, pornografija, bendravimo grupės, kuriose skatinama savižala, svorio metimas ir kt., todėl tėvams svarbu išlikti budriems, kiek įmanoma, mažinti netinkamo turinio prieinamumą.

– Ar akademinis spaudimas vis dar išlieka viena pagrindinių problemų?

– Taip, ypač vaikams ir paaugliams, orientuotiems į aukštus pasiekimus, nerimaujantiems dėl pažymių. Būna nemalonios mintys nukeliauja tiek toli į ateitį, kad vaikas mato save ,,gyvenantį prie konteinerio“, gavęs 8 iš matematikos… Labai svarbu, ką kalba tėvai ir mokytojai, kiek sureikšmina rezultatus, kiek nerimo ir streso ,,pasėja“ vaikų širdyse ir mintyse. Žmogaus, asmenybės vertė nepriklauso nuo mokymosi pasiekimų, o smalsumo ir pažinimo džiaugsmo sužadinimas žymiai labiau paskatina mokymosi motyvaciją nei psichologinis spaudimas.

Pavojaus signalai

– Kokie požymiai gali išduoti, kad paaugliui reikia psichologinės pagalbos?

– Jei ryškiai pasikeičia nuotaika, elgesys, bendravimas, sutrinka miegas, valgymas. Jei paauglys tapo uždaras, dirglus, nebesidomi veiklomis, kurios anksčiau buvo malonios, atsiriboja nuo šeimos, bendraamžių, verta pasitarti su psichologu. Dažnas paauglių skundas – energijos ir motyvacijos stoka. Neretai pirmųjų vizitų metu aptariame bendrą krūvį, stresą keliančius veiksnius, miego, mitybos režimą ir kokybę, vitaminų ir mikroelementų svarbą gerai fizinei ir emocinei savijautai. Šiuos aspektus galima įvertinti ir namuose, padaryti korekcijų patiems, jeigu nuotaika nesikeičia, tuomet būtinai kreiptis pagalbos.

– Kaip tėvai ar mokytojai gali pastebėti, kad paauglys kenčia psichologiškai?

– Be anksčiau minėtų dalykų, svarbu susirūpinti, jei pastebime savęs žalojimo požymius, išgirsti ir reaguoti į išsakomas mintis apie savižudybę, gyvenimo ir ateities beprasmiškumą. Dažnas pasikeitusios savijautos požymis – pablogėję pasiekimai mokykloje. 

– Kaip galima sumažinti psichologinių problemų stigmatizavimą tarp jaunimo?

– Paaugliai gana supratingai reaguoja į psichikos sveikatos sunkumų turinčius bendraamžius, nemažai išmano apie sutrikimų simptomus, vis dažniau patys paprašo tėvų suorganizuoti susitikimą su psichologu. Kryptingas paauglių švietimas, teisingos, tinkamos informacijos suteikimas gali didinti toleranciją ir savivoką psichologinės sveikatos  klausimais.

– Ką patartumėte tėvams, norintiems palaikyti savo vaikų emocinę gerovę?

– Prisiminti, kad svarbiausia – šiltas, mylintis ryšys, priėmimas, supratingumas, pagarbus bendravimas ir pagalba sprendžiant iškilusius sunkumus. Jeigu namuose jaučiamės saugiai, jaukiai, tai išorinio pasaulio iššūkiai tampa lengviau įveikiami.

– Kokia būtų viena svarbiausia žinutė, kurią norėtumėte perduoti tiek paaugliams, tiek jų tėvams?

– Svarbiausias žmogus, su kuriuo turime gerai sutarti – mes patys. Būkim sau draugiški, atjaučiantys, atpažinkime ir stabdykime vidines patyčias, atliepkime kūno poreikius ir bet kokius iššūkius įveikti bus žymiai lengviau.

Kalbėjosi Aistė NOREIKAITĖ