Puomiegi darbu pavertės gargždėškis nasėgail
Je kas atvažiāvės ī Gargždus nuorietu sosėpažintė so pėnkes īduomes žmuonėmis, vėins iš anū, ba ābeji, būtu Prans Sungaila. Bōvės laivu statībėninks-remontėninks, kaštavuojės ėr geuoluoga, ėr metāla šaltkalvi darba, jau ketvėrta dešimti mētu muoka vākus stėndėni muodeliāvėma. Gargždu vāku ėr jaunima laisvalaiki cėntrė Prans muodeliāvėmu ožkrietė dešimtis krapštoku, torontiu vālės ėr žemaitėška ožsėspīrėma. Garsus apie anus ėr našpietnus muodelius sene pasklėdės ėr užsienie. Muokītuos Prans so ogdītėnes organizou konkursus ėr dalīvau anus kėtuos šalīs. Entuziastinga so jaunimu dėrbos P. Sungaila 2017 metas bōva išrinkts Gargždu bėndruomenės inicijouta „Tauriuosės šėrdėis“ konkursa laureatu.
Vėinam nusėbuoda
„Ka bovau 25-eriu, krapštėniedavaus vėins pats so muodeles, o ka vėinam nusėbuoda, šuovė mintės vākus tou soduomintė. Tēp dabartėnem Vāku ėr jaunima laisvalaiki cėntrė atsėrāda stėndėni muodeliāvėma būrielis“, – šīpsuodamuos pro ūsa pradiejė pasakuotė P. Sungaila. Stėndėnis muodeliavėms, je kas nažėna, – tēchnikas ėr architektūras uobjektu, gīvūnu, žmuoniu figūrēliu somažintu, o sīkes – padėdintu kuopėju gamėnėms iš puopieriaus, plastika arba miedi. Muodele daruomis palei briežėnius. Vėinu šūviu kelė zoike nušaunamė – ta veikla paded pažintė krāšta kultūra, technika, architektūra ėr kt.
Ni vėins muokīts nagėmė, ta rēk soprāstė, kėik P. Sungaila šėrdėis, laika idiejė ėr okātas toriejė, je vėsus metus so vākas triūsė, kol ī pėrmas respublėkėnės komandėnės varžības išvažiāva. Tarp 40 komandu tumet 16 vėita bōva baise poikus pasiekėms. Prans ėr dabar atmėn, kad vėins anuo būrieli vāks bōva par žingsni nu medāli. Laivu muodelius tumet dārė ėr iš plāstika, ėr iš miedi, o muokītuos atrāda būda, kāp iš kartuona padarītus laivelius priverstė plaukītė vondėnie, kad anėi naištėžtu. Apoksidėnes klejas ištēpos muodeli vėdu, anėi isėgerdava tēp, kad galiejė rėišotus gliaudītė so korpusu.
Pėrmė konkursa
Pėrmasis Lietovuos puopėrėniu muodeliu konkursas vīka Gargždūs. So bėndramintiu Evaldu Vėnckausku Prans organizāvėma patėrtėis pasėsiemė iš lėnku, kor onkstiau dalīvava konkursė.
Ī Gargždus sosėrinkosėje atsėvežė po vėina muodeli. Dabar je jau atsėvež, ta atsėvež po 5–7 kuožnus. „Anumet žornāla „Skrzydlata Polska“ redaktuoriaus Andrzejaus Zioberi dalīvavėms mūsa konkursė bōva īpatings. Pabėndrāvė so anou sāva ausim nagaliejuom patėkietė – momis pakvėitė i konkursa Lėnkėjuo!“ – prisėmėnė nauji veikluos etāpa naformaliuoji vāku švėitėma muokītuos Prans. Tuoks žornāla redaktuoriaus īvertėnėms pagluostė šėrdi ėr vākams. Šešiese sosieda ī septīnvėitė Prāna kuolegas māšina, galė siedonti apkruovė muodeles ėr išvažiāva ī treti Liublina muodelioutuoju konkursa. Keliuonė so nuotīkes, nuors sogēda sankaba, baigies gera.
Prans šelmėška šīpsuojies prisėmėnės ėr konkursa epizuoda: „Vėina gargždėškiu muodeli komisėjė na iš karto sosėzgrėba, ī kuokė kateguorėjė registroutė. „Iš kor tuoki ėr ištraukiet?“ – klaus mūsa teisies. „Šėta, iš tuo lėnku žornāla“, – paruodiem. Ėlga pakaušius krapštė do teisiejė, tik tretioji pasėvadėnė apsėsprėndė.“
Kėta mēta Evalds Vėnckausks konkursou Lėnkėjuo padarė Kruokovuos dešruos gābala, svuogūna liekštelie muodeli. Teisiejams apėntas galvuosokis – kāp lietove, tēp pruoblema. Nusprėndė, kad rēkalinga nauji kateguorėjė, jok dešra – na liektovs ėr na laivs. P. Sungaila pasakuojė, kad tas pats muodeliu kūries paskiau alaus bačka ont rātu bōva sokonstrāvės, biotualēta ėr dar vėsuokiu muonu.
„2013 metas po ontra konkursa Gargždus padariem mosint pātė dėdiausė klaida: atėdaviem konkursa organizoutė klaipiedėškem. Trejus metus anėi tuo ėr dārė, bet dalīviu mažiejė. Ī konkursus Gargždus daugiau žmuoniu atvažioudava – ontrajam bova 35 ėr atsėvežė dar tėik muodeliu. Nakvuojė tumet Gargždus Mėnėjės slienie, palapėnies, pri lauža“, – so nostalgėjė atmėnės pasakuojė Prans.
Atgėmė Gargždus
Ka 2007 m. gargždėške vāka muodelioutuoje pradiejė važėnietėis ī užsieni, iemė vaduova tērautėis, diel kuo nabier konkursa Gargždus. Vāku ėr jaunima laisvalaiki cėntrė stėndėni muodeliāvėma būrieli lonka apie 30 vāku, tarp katru 13 – Viežatius. Dom entuziastams (P. Sungaila ėr E. Vėnskauskou) padietė organizoutė konkursa pasėžadiejė stėndėni muodeliāvėma būrieli lonkītuoje. Vėina dėina pas Prāna atejė trīs vaikėnoka, tarp anu ėr sūnus Ėgnus, išriežė: „Daruom. Mes jau sokūriem gropė internetė, pritrauksam tus, korėi onkstiau lonkė būrieli.“ Kāp tārė, tēp ėr padārė.
Šimetėnis tarptautėnis konkursus Gargždus vuos netāpa rekordėnis – 78 dalīve nu 4 iki 93 mētu iš Lietovuos, Lātvėjės, Lėnkėjės pateikė 298 konkursėnius muodelius ėr 18 paruodėniu. Je būt 300 konkursėniu bōvė – rekors būt pasėikts. Daugiau tuokiu konkursu Lietovuo šiou metu nier, tad gargždėške patīs so savėm diel rekorda varžuos – kuožna mēta muodeliu daugie.
„Vėns pats napajiegčiau tuokiu konkursu soorganizoutė. Mon dėdėle pāded kuolegas iš Vāku ėr jaunima laisvalaiki cėntra, bėndramintis E. Vėnskausks“, – garbė dalėjas P. Sungaila.
Laiva, liektova, pastata, vėsuokėi gīve – kuo tik naprigalvuo muodelioutuoje. Kuožnam konkursė kuomisėjuos īr soaugės teisies iš Lietovuos, jaunima atstuovs ėr vėins teisies iš užsieni, pats Prans teisiejautė nēn. Laimietuoje skėrtinguos kateguorėjuos gaun na tik medāli, bet ėr prizu. Aiške, gaun ėr dipluoma, katrėi jau koris laiks rašuomi žemaitėška. „Ka vėinam konkursė organizatuore par napsėveiziejėma padārė klaida – bōva parašīta Diploms, šuovė mintės tik žemaitėška sāva konkursa dipluomus ėr diekavuonės rašītė, jok Gargžda – Žemaitėje“, – kolēgu klaida, iš katruos nasėčīdėjė, P. Sungaila išnauduojė kāp privaloma. Ka patīs kėtuokiu klaidu naprisėdėrbtu ėr naapsėjouktu, pagalbas kreipies ī Žemaitiu draugėjės Klaipiedas rajuona skīriaus pėrmėninkė Diana Ciparienė. Ana ėr sorāšė žemaitėška teksta. Pėrma sīki tuokius dipluomus pamātė muodelioku konkursa laimietuoja nusėstebiejė – majedne anim atruodė, galvas kraipė, o lėnka nieka nasoprāta.
Pėrmėje – šiukšlėnie
P. Sungailas muodelioutuoje iš kuožna konkursa parvažiou šīpsuodamis ėr nikumet na toštiuom. Bet kol pasiek tuoki līgi, kad laim, valondu valondas diebsa ī briežėnius, daruos muodeliu detalės, klijou, dāža… Ėr do metus pasėtaika vėina muodeli dėrbtė, tad iki konkursa baise ėlgs kels, diel tuo na vėsims ožtenk kontrībės. Bet jē poskelie nasostuojė, ta P. Sungaila pagal savi žėna – tuolėi ēs.
„Ka pats pradiejau muodelioutė, pėrms muodelis atsėdūrė šiukšlėnie. Bondiau apžiuotė stombi kosni – ketėnau padarītė laiva so 104 patrankuom ėr trėjes aukštas buriu kuopėjė. Instrukcėjės naskaitiau, pasėveiziejau ī paveikslieli, o kad anu tėik, kėik katėns priverkė, napastebiejau“, – saviiruonėška ožsėdegėma ėr napatīrėma vertėn daba P. Sungaila. Iš pėrma karta napasėmuokė ėr ontra muodeli pasėrinka apėntas na pagal galėmībės. Tretiāsis pasėsekė, tik lėka 6 detālės. Iki dabar sāka nažėnos, kor anas dietė.
Gali pamėslītė, kad Prana nomus nier vėitas kor kuojė padietė par muodelius, jok anū par 40 mētu bōva šimta. P. Sungaila patėkėna, kad noma kāp paprasta žmuogaus, bet išsauguojė pėrma paruodėni „Western River“. Vo kėtė iškeliāva pas ožsakuovus: Lietovuos karėniu jūru pajieguoms padarītas beveik vėsa laivīna kuopėjės, pernai Jūru nuziejou atėdavė garlaivi „Lituania“ muodeli, kėtė atsėdūrė ėr ožsienie.
Gāvės ožsakīma padarītė vėina laivieli kuopėjė, kāp ons tor atruodītė, muodelioutuos toriejė sosėpruotietė iš vėina nuotrauka. Tad anon paskelbės vėinam muodelioutuoju fuoromė, po puoras dėina gāva ėr briežėnius, ėr daug kėtuos informācėjės. Atkoront muodeli naožtenk ī paveikslieli padiebsuotė. Īr Pranou kliovė ėr laiva stėibas palaipiuotė, kol portigrāpėjės, rēkalingas darbou, pasėdārė. Vėinam muodeliou patīrės muodelioutuos prisėpažėna sogaišės 700 val.! Kāp mėslėjat, kėik tuoks muodelis, pri katruo bōva daug knēbėni ėr nervu sogadinta, gal kaštoutė? „Užsienie dabar 12–13 tūkst. Eur gali gautė, o aš ož savoji Lietovuo anumet gavau 3 000 litu. Gal muodelis kainoutė ėr 300 eurų, bet ka paruoduo sožėna, kad puopėrėnis, nanuor muokietė“, – kāp īr vertėnams ba pruota vėina kruopštus darbs, sākė P. Sungaila.
Kolekcėje – rūsīs
P. Sungaila tor ėr daugiau puomiegiu. Teisībė, muodeliavėms jau sene pavėrta darbu, ėr, kāp Prans joukas, ons atsėrāda iš tingiejėma dėrbtė kėta darba.
P. Sungaila – ožkėitiejės kolekcionierius: anuo puopėrėniu muodeliu muodeliāvėma žornāla „Maly Modelarz“ nu 1957 m. kolekcėjė mosint dėdžiausė Lietovuo, gal tik kuokiu 30 žornālu trūkst par daugiau kāp 60 mētu. Kor tuokės stėrtas žornālu tor tėlptė? Tam Prans tor atskėra nu žmuonuos konservu rūsi. Būtėnt muodeliāvėma žornala ėr Lėnkėjės radėjus gargždėškiou jau senas čiesas padiejė išmuoktė lėnku kalba. Kolelcionou ons ėr technėnės-istuorėnės kningas ėr žornalus, o gruožėnės literatūras kolēkcėjė jau perlēda sūnou. Renk Prans ėr eura muonetas, ėr istuorėnės Lietovuos architektūras ėr technikas postigrāpėjės, dėkte tink skaitītė, īpatinga fantastėnės nuotīkėnės kningas, ba katru ni mėgtė naožmėgtu.
Ba vėskuo, kou P. Sungaila dāra, gīvenėms mosint natorietu ni spalvu, ni prāsmies.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Aidana VALAITI nuotr.
