Puslapio viešnia

Viskas svarbu, kas tikra, nesuvaidinta

Dovilų etninės kultūros centro ir folklorinio ansamblio „Lažupis“ vadovė Lilija KERPIENĖ nemėgsta pasakoti apie save. Ji verčiau dirba nei kalba. Žmonės tai pastebėjo ir įvertino. Rajono laikraščio „Banga“ skaitytojai Liliją išrinko „Metų žmogumi 2008“. „Bangos“ laikraščio surengtame nominacijų vakare „Banga“ jai įteikė sėkmės angelą, o UAB „Agrovet“ generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas nominaciją parėmė pinigine 1000 Lt premija. Atslūgus emocijoms, su etninės kultūros puoselėtoja kalbamės tiesiog apie gyvenimą, jo tėkmę, kasdienius džiaugsmus ir rūpesčius.

Liks, kokia buvo

– Ką Jums reiškia gauta „Metų žmogaus“ nominacija?

– Aplankė labai įvairūs jausmai: ir nustebau, ir apsiverkiau… Užplūdo daug minčių. Tai graži „Bangos“ iniciatyva. Jei žmonės už mane balsavo, vadinasi, vertina etninę kultūrą. Būtent tai maloniausia. O aš, gavusi šį titulą, kokia buvau anksčiau, tokia ir liksiu. Niekas nepasikeitė.

– Kokiais savo kultūros projektais labiausiai didžiuojatės?

– Daug kūrybinių darbų rengiame kartu su Klaipėdos universitete dirbančiais savo sričių profesionalais: Rimantu Balsiu, Irena Nakiene, Marija Radauskiene, Jurgiu Mališausku. Vertingos yra Dovilų etninės kultūros centro parengtos teminės programos: „Žemaitiškos vestuvės“, „Krikštynos“. Gruodžio mėnesį planuojame parengti teminę programą „Lopšinės Juozapėliui“. Jos visos realizuotos per šeimos prizmę. Per papročius, tradicijas atskleidžiami šeimyninio gyvenimo ypatumai. Ypač smagu, kad dar yra žmonių, kurie geba tarmiškai šnekėti ir perteikti anais laikais vyravusią atmosferą.

– Sunku įsivaizduoti Jūsų gyvenimą be kultūros. Iš kur toks atsidavimas?

– Nežinau, galbūt įtakos turėjo tėvų santykiai su kaimynais, giminaičiais. Pamenu, vaikystėje per Kūčias visada rinkdavomės pas vyriausią kaimyną. Sėsdavome prie bendro stalo, apimdavo bendrumo jausmas. Mama man įdiegė nuostatą, kad niekada nereikia pyktis, viską galima išspręsti taikiai. Labai mylėjau savo močiutę, pagarbiai vertinu vyresnio amžiaus žmones. Išklausau jų mintis, pasakojimus, kurie dažniausiai būna labai vertingi, tik reikia į juos įsiklausyti.

Atviliojo vyras

– Esate užaugusi Šilutės rajone. Kas atviliojo į pajūrio kraštą?

– Studijavau uostamiestyje. Kartu su kurso drauge apsilankėme Dauparų šokiuose, kur sutikau savo vyrą. Jis mane parsiviliojo į Gargždus. Man čia patinka.

– Kas Jums svarbiausia gyvenime?

– Viskas svarbu, kas tikra, nesuvaidinta. Pasakyti žodžiai, poelgiai – reikšmingi, turintys išliekamąją vertę, jei yra nuoširdūs. Žinoma, šeima – tai tarsi pagrindas po kojomis. Ar galėčiau pasakyti sėkmingos santuokos receptą? Tikriausiai ne, kiekvienas atvejis – individualus. Tačiau svarbiausia, kad sutuoktiniai visas iškilusias problemas spręstų dviese, neitų ir nekalbėtų apie jas kitiems. Kompromisą visada galima rasti.

Mes su vyru šeimos židinį kūrename jau 30 metų. Susilaukėme trijų vaikų – Kornelijaus (28 m.), Donaldos (26 m.) ir Antano (16 m.). Vyriausieji jau sukūrė savo šeimas. Kiek turiu anūkų, jau nesuskaičiuoju… (šypsosi – aut. pastaba).

– Esate griežta ar atlaidi mama?

– Atžalos teigia, kad griežta. Gal kartais, auklėdama juos, ir perlenkdavau lazdą… Apskritai daugelis sako, kad atrodau pikta, mano veido bruožai yra griežti.

– Laukiate ar bijote „tuščio lizdo“ etapo, kai paskutinysis Antanėlis išeis iš namų?

– Tada teks jaukintis anūkus. Dabar per darbus, rūpesčius vis pristinga laiko jais pasidžiaugti. Tačiau, kai namuose nebeliks vaikų, manau, atsigriebsiu.

Svajonėse – tautinis kostiumas

– Moteriškos silpnybės?

– Daug dėmesio savo išvaizdai, drabužiams neskiriu. Yra tik vienas daiktas, kurio norėčiau – visus reikalavimus atitinkančio, reprezentacinio tautinio kostiumo, kurį galėčiau vilkėti įvairiausių pasirodymų, švenčių metu.

– Maloniausia širdžiai dovana, kokią esate gavusi?

– Negaliu išskirti. Tačiau kaip visada iki širdies gelmių sujaudina rankų darbo dovanos. Megztas angeliukas, varpelis – mieliausios smulkmenos. Didžiausia dovana yra žmonių bendravimas, pasakytas geras žodis, duotas patarimas.

– Kuo vadovaujatės gyvenime?

– Perėmiau tėvuko posakį: „Sustok skanume“. Visur turi būti ribos. Jų negalima peržengti. Pavyzdžiui, jei manimi pasitiki, tai negaliu sulaužyti to pasitikėjimo.

Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ skaitytojų nominacijas skelbė jau trečius metus.

Primename, jog 2006 m. „Metų politiku“ išrinktas rajono meras Vaclovas Dačkauskas, 2007-aisiais „Metų žmogumi“ – Rekvita Bagdonienė, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ pirmininkė.

„Metų įvykiu“ 2006 m. išrinktas Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejaus įkūrimas, „Metų renginiu“ – „Gargždų futbolo“ sezonas, o 2007-aisiais – Jono Lankučio viešosios bibliotekos projektas „Klaipėdos rajono seniūnijų dirbančių gyventojų kompiuterinio raštingumo skatinimas“.

„Metų projektas 2008“ – Gargždų krašto muziejaus projektas „Sugrįžimai“.

Nuo 2007 metų „Bangos“ laikraščio nominacijas laimėtojams 1000 Lt premija parėmė UAB „Hidrostatyba“, „Geonafta“, „Agrovet“, Klaipėdos rajono Veiklių moterų sambūris.

Agnė ADOMAITĖ