Puslapio viešnia
Kaimo turizmo verslas lyg gyvenimo būdas
Šalia Agluonėnų esančiame Kontvainių kaime prieš dvylika metų kaimo turizmo verslą plėtoti pradėję Petrutė ir Vytautas Račkauskai šiandien gali didžiuotis išpuoselėta sodyba, kuri praėjusiais metais išrinkta geriausia tarp Klaipėdos rajono kaimo turizmo sodybų. Turizmo departamento organizuotuose rinkimuose ši sodyba taip pat pripažinta tarp trijų geriausių visoje šalyje. Šioje poilsio oazėje jaukiai spragsint židiniui, o ant stalo garuojant ką tik iškeptam obuolių pyragui su ponia Petrute kalbėjomės apie jos patirtį kaimo turizmo versle bei jo ypatumus.
Pradėjo nuo pirtelės
– Prisiminkime pačią pradžią, kaip kilo idėja pradėti kaimo turizmo verslą?
– Tiesą sakant, jokios idėjos nebuvo. Savo verslą pradėti privertė pats gyvenimas. Pardavėme Agluonėnų gyvenvietėje keturių kambarių butą ir persikraustėme gyventi į pusiau pastatytą namą Kontvainių kaime, aplink buvo tik plynas laukas. Žemė buvo nederlinga, auginti nieko negalėjome, tad reikėjo kažką kita galvoti. Mano vyras pastatė nedidelę pirtelę, po truputį į ją pradėjo važiuoti pirčių mėgėjai. Pamažu ėmėme plėsti šią veiklą ir įsisukome į kaimo turizmo verslą.
– Šiuo metu trijų hektarų plote esate įkūrę visą poilsio bazę. Papasakokite, kokias paslaugas ir pramogas siūlote savo klientams.
– Esame pastatę tris namelius, kiekviename jų įrengti du kambariai su atskiromis virtuvėlėmis, dušais. Yra du baseinai su povandeniniu masažu, kubilinės pirtys, dvi paprastos pirtys bei lietuviškos ir garinės pirties kompleksas. Prieš kelerius metus įrengėme didelę poilsiavietę, kurioje galime priimti apie penkis šimtus žmonių. Ten yra vasaros estrada, pavėsinė, krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelės. Šalia tvenkinys, kur galima paplaukioti valtimis, pažvejoti.
– Kuo ypatingas jūsų minėtas lietuviškos ir garinės pirties kompleksas?
– Šioje pirtyje yra naudojamas žadeito akmuo. Žadeitas yra labai retas mineralas, kuris turi daug gydomųjų savybių. Jį labai tinka naudoti pirtyse, nes jis maksimaliai ilgai išlaiko „lengvą garą“ ir tuo garantuoja gydomąjį efektą. Pirtyje šį akmenį užliejus vandeniu, jo lengvas garas žmogų nuteikia ypatingai: subalansuoja medžiagų apykaitą ląstelėse, gydančiai veikia visą organizmą. Temperatūra šioje pirtyje neviršija 40 laipsnių karščio, todėl joje drąsiai lankytis gali net ir problemų dėl kraujospūdžio turintys žmonės.
Nėra reikli
– Užsiimate turizmo verslu, nuolat rūpinatės savo klientų poilsiu. O koks poilsis yra idealus Jums?
– Idealiausia, kai galiu kažkur išvažiuoti ir atitrūkti nuo visų kasdienių darbų bei rūpesčių. Net ir turėdami savo verslą, išmokome susiplanuoti atostogas. Tikrai nesėdime namie, nuvažiuojame ir į Varėną pagrybauti, ir į Druskininkus grožio procedūromis pasilepinti. Esame aplankę ir nemažai užsienio šalių. Šiemet ilsėjomės Egipte. Tačiau kur beišvažiuotume, visada labai pasiilgstame namų. Paprastai atostogauti važiuojame dešimčiai dienų, o šiemet sugalvojome dvylikai, tai tos dvi dienos baisiai prailgo. Gal todėl, kad Egipte ilsėjomės nebe pirmą kartą, todėl jį jau visą buvome išmaišę, tad daugiausia tiesiog gulėjome prie jūros. Aš pati labiau mėgstu aktyvų poilsį, pažintines keliones.
– Ar lankydamasi kitur pasisemiate idėjų, kaip kažką patobulinti savo sodyboje?
– Taip, tačiau dažniau tada, kai keliaujame po Lietuvą. Mat užsienio šalių patirtį pritaikyti sunku. Juk, tarkim, poilsis Egipte ir Lietuvoje – du nesuderinami dalykai, iš ten nelabai ką pritaikysi savam verslui. Kaip aš juokauju, ten jiems nieko nereikia daryti, poilsis vyksta savaime. Bepigu vystyti turizmą, kai gyveni prie pat jūros ir dar oro sąlygos idealios.
– O poilsiaudama kitur esate priekabi klientė, erzina pastebimi trūkumai?
– Tikrai ne. Puikiai suprantu, kad mes irgi ne viską padarome gerai, todėl nesu itin reikli ir kitiems. Žinau, kad daug ką norisi patobulinti, bet tie norai dažnai atsiremia į pinigus. Tačiau yra ir tokių dalykų, kur didelių investicijų nereikia.
Geriausias įvertinimas – grįžę klientai
– Klaipėdos rajone kaimo turizmo verslas gana populiarus, yra prisisteigę nemažai sodybų, ar jaučiama konkurencija?
– Mano manymu, net gerai, kad vienoje vietoje yra susitelkę nemažai kaimo turizmą propaguojančių sodybų, tai tik labiau traukia klientus. Kalbant apie konkurenciją, tai jos visai nesijaučia. Su kitų sodybų savininkais sutariame labai draugiškai. Su daugeliu susiskambiname, pasidalijame patirtimi, informacija, neretai, jei neturime laisvų vietų, vieni pas kitus siunčiame klientus. Kiekvienais metais kartu susirinkę kurioje nors sodyboje organizuojame kalėdinį vakarėlį.
– Savo sodybą tvarkote, prižiūrite bei klientais rūpinatės patys. Galima sakyti, jog tai tikras šeimos verslas?
– Tikrai taip. Be abejo, daugiausia rūpesčių gula ant mano ir vyro pečių, tačiau ir vaikai daug padeda. Viena dukra dar studentė, o vyriausioji dukra ir sūnus jau turi savo darbus, savo rūpesčius, tačiau padeda, kiek gali. Iš tiesų kartais pavydžiu žmonėms, kurie turi nuolatinius darbus, normuotas darbo valandas, kas mėnesį tą pačią dieną gauna atlyginimą. Jie gali planuoti savo pajamas, atostogas. O mes negalime nieko planuoti, viskas priklauso nuo klientų. Tai, ką darome, turbūt yra net ne darbas, o gyvenimo būdas.
– Ar nebūna tokių akimirkų, kai pervargstate ir norite viską mesti?
– O kaip gi. Kartais taip pavargstu, jog tikrai nieko nesinori. Tada viską palieku ir einu miegoti, iš ryto viskas kitaip atrodo, atsikeli ir vėl ta pati malda. Būna, kad vienas malonus kliento žodis taip įkvepia, kad vėl randi jėgų ir entuziazmo dirbti toliau. Apskritai man geriausias įvertinimas yra tada, kai čia viešėjęs klientas vėl grįžta.
– Ar turite kokią ateities viziją, kaip atrodys jūsų sodyba po dar kelerių metų?
– Be abejo. Nors išties kažką planuoti labai sunku. Viskas priklauso nuo klientų. Jie stumia verslą į priekį. Būtent jų išsakyti patarimai, pastabos ar priekaištai padeda kaupti patirtį, tobulėti. Todėl klientams išvažiuojant visada labai prašau, kad jie pasakytų, kas buvo negerai, nes tik tai žinodami mes galėsime pasitaisyti.
Milda JUDELYTĖ
