Puslapio viešnia

Verslininkei motinystės rūpesčiai itin malonūs

Prieš porą mėnesių dukrytės Eglės susilaukusi baro „Bastilija“ savininkė Sigita Balčiūnienė spinduliuoja laime ir džiugesiu. Moteris tikina esanti be galo laiminga vėl galinti patirti malonius motinystės rūpesčius. Apie tai vieną popietę ir kalbėjomės.

Dukrytė – mažas stebuklas šeimoje

– Kaip dukrytės gimimas pakeitė jūsų gyvenimą?

– Gyvenimas pradėjo keistis jau tada, kai sužinojau, kad laukiuosi. Nuo tos akimirkos pradėjau rūpintis, kad vaikelis visų pirma sveikas užaugtų įsčiose. Prižiūrėjau savo sveikatą, atsisakiau kai kurių įprastų dalykų. Esu vyresnė nei jaunos mamos, todėl itin atsakingai į viską žiūrėjau. Esu labai laiminga, kad Eglutė gimė sveika, didelė, svėrė per keturis kilogramus, ilgais plaukais.

– Kas išrinko vardą?

– Vyras norėjo pavadinti Ieva, o mano širdis labiau linko prie Eglės. Pasiekėme kompromisą ir pavadinome Eglute. Krikštijome per Žolinę, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę, todėl krikšto vardas – Marija.

– Turite šešerių metukų sūnų Simoną, tad motinystės rūpesčius augindama kūdikį patiriate antrąjį kartą, ar jaučiate kokį skirtumą?

– Kai augini antrą vaiką, jau turi su kuo jį lyginti, todėl daugiau analizuoji. Mažiau dėmesio skiriu visokioms buitinėms smulkmenoms. Dabar man daug svarbesnis vaiko intelekto vystymasis. Stebiu, kaip Eglutė žaidžia, kaip šypsosi, analizuoju kiekvieną judesį, garsą. Tai yra be galo įdomu. Augindama Simoną nedirbau. Tada buvau viena, vyras dirbo kruiziniuose laivuose. O dabar yra verslas, namai, vyras, todėl gyvenimas daug įdomesnis.

– Ar galite sakyti, kad jaučiate gyvenimo pilnatvę?

– Tikrai taip. Anksčiau, kai turėdavau daugiau laisvo laiko, prisigalvodavau visokių nereikalingų dalykų. Gimus dar vienam vaikui, gyvenimas įgijo dar didesnę prasmę. Eglutė – tarsi mažas stebuklas mūsų šeimoje.

Depresija negresia

– Tad, regis, jokios pogimdyvinės depresijos Jums tikrai negresia?

– Manau, kad ne. Nors sakoma, kad kai užpuola depresija, pats to nejauti, tai pastebi tik aplinkiniai. Todėl kartais kalbėdama su draugėmis juokauju, kad pamačiusios, jog man kažkas negerai, ateitų ir sakytų. Aš patikėsiu. O jei rimtai, tai esu be galo laiminga. Sutikusi savo bendraamžes drauges, kurių vaikai jau mokyklas baigia, sakau, kad nieko nelauktų ir galvotų apie pagranduką.

– Nejaugi malonios ir bemiegės naktys?

– Eglutė miega labai ramiai. Tuo džiaugiuosi, nes naktį gerai išmiegojusi esu žvali ir daugiau energijos turiu dieną.

– Kaip sesutės gimimas paveikė Simoną?

– Daug buvau prisiklausiusi apie tai, kad vaikas pavydės, reikš nepasitenkinimą. Bet to tikrai nepajutau. Simonas labai rūpinasi sesute, myli ją.

– Kokiais principais auklėjate savo vaikus?

– Manau, kad esu griežta. Bet aplinkiniai sako, kad lepinu vaikus. Man svarbu įdiegti tokias vertybes kaip supratimą, norą padėti kitiems, meilę aplinkiniams, nuoširdumą. Visa tai matau žiūrėdama į Simoną. Nors, be abejo, jis ir padykęs, kaip ir visi berniukai.

Randa laiko ir sau

– Kaip motinystė pakeitė jūsų įprastą darbo dieną?

– Juokauju, kad anksčiau turėjau du vaikus: sūnų Simoną ir barą. Dabar turiu tris: Simoną, Eglutę ir barą. Didžiąją dalį laiko dabar pasiima dukrytė. Bet man smagu.

– Tikriausiai natūralu, kad laukdamasi ir dabar augindama dukrytę verslui dėmesio skiriate mažiau?

– Taip. Nors laukdamasi buvau sveika, jaučiausi gerai, todėl tai netrukdė būti veikliai. Be to, visu šiuo metu susidoroti su verslo rūpesčiais itin padėjo mano vyras bei „Bastilijos“ kolektyvas. Jie buvo labai supratingi ir stengėsi visais įmanomais būdais padėti. Reikia pripažinti, kad versle dabar nedidelis sąstingio periodas. Natūralu, kad kai jam skiri mažiau dėmesio, nebėra išbaigtumo. Tai, kas buvo padaryta, taip ir yra, kol kas nėra tobulėjimo. Bet esu kupina naujų idėjų, tik joms įgyvendinti reikia laiko.

– Spinduliuojate ne tik vidiniu, bet ir išoriniu grožiu, rūpinatės savo išvaizda?

– Po gimdymo labai norėjosi greitai vėl būti lieknai ir gražiai atrodyti. Kilogramai nuo rūpesčių nukrito patys. Mėgstu save palepinti, apsilankyti kokiame grožio salone. Manau, kad net auginant mažą vaiką tam laiko įmanoma rasti, reikia tik noro. Galvoju, kad tiek besilaukianti moteris, tiek po gimdymo turi save prižiūrėti. Jei jau laukiesi, tai nebūtinai turi būti susivėlusi ir nepasidažiusi.

– Kokių turite pomėgių?

– Labai mėgstu keliauti, dabar to labai trūksta. Bet kai Eglutė paaugs, galėsime tai daryti visi kartu. Kita mano aistra – lauko tenisas. Bet kol maitinu, taip pat negaliu jo žaisti, tačiau labai noriu kuo greičiau vėl pradėti.

Milda JUDELYTĖ