Rajone gaisrų sumažėjo, bet aukų neišvengta

Klaipėdos apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje dalyvaujant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovams, valdybos padalinių viršininkams ir vyriausiesiems specialistams aptarta praėjusių metų veiklos ataskaita, numatytos šių metų gairės. Gargždų PGT pernai užregistruoti 207 gaisrai, panašiai kaip ir ankstesniais, tačiau Klaipėdos rajone padaugėjo žuvusiųjų.

Pagal prevencijos planą
Praėjusiais metais Klaipėdos rajone gyvenamajame sektoriuje įsiplieskė 29 gaisrai arba 5 daugiau nei užpernai. Padaugėjo žmonių žūčių: pernai – 4 gaisro aukos, užpernai – 3. „Anksčiau per 5 metus buvo žuvęs tik vienas žmogus, o per pastaruosius porą metų – 7, – apgailestavo Gargždų PGT vyriausiasis specialistas Arūnas Armalis. – Pagal savo galimybes dirbome, stengėmės, kad šių nelaimių išvengtume: bendradarbiaujant su rajono Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistais buvo sudarytas prevencijos planas mažinti žūstančiųjų gaisruose skaičių. Su socialiniais darbuotojais lankėmės rizikos šeimose ir kalbėjomės apie šildymo įrenginių, krosnių būklę, priminėme bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.“
Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinei tarnybai gavus finansavimą buvo įsigyta dūmų detektorių, kurie sumontuoti kai kurių šeimų būstuose. Tačiau ir labai stengiantis nepavyksta išvengti aukų. Šių metų pradžioje Veiviržėnuose mediniame name įsiplieskus gaisrui, žuvo gyventojas. Tai buvo pirmoji gaisro auka ne tik rajone, bet ir apskrityje. Šį gyventoją ne kartą lankė socialiniai darbuotojai, ugniagesiai gelbėtojai, jo namuose norėjo sumontuoti dūmų detektorių, bet žmogus griežtai atsisakė – žadėjo sulaužyti ar sugadinti. „Ir neišgelbėjome vyriškio – dėl neatsargaus rūkymo žuvo. Galimai neblaivus užmigo, nes aplinkiniai pasakojo, kad tądien jis girtavo. Gaisras pastebėtas liepsnoms veržiantis per stogą“, – kalbėjo A. Armalis.

Brangiau už viską – žmogaus gyvybė
Pernai iš 4 žuvusiųjų 3 nelaimė ištiko sodininkų bendrijų teritorijose. Įvairių situacijų pasitaikė: gaisrui įsiplieskus neįgalaus žmogaus namuose, jį palikusi sugyventinė išbėgo šauktis pagalbos. Kol jos sulaukė, vyriškis žuvo. Kitu atveju dėl neatsargaus senyvo žmogaus elgesio garaže užsidegė degios medžiagos, kurias bandė gesinti pats, nors aplinkiniai siūlė kviesti ugniagesius. Šiuos iškvietus senolis grįžo į degantį pastatą ir jau nebeišėjo.
„Kilus gaisrui visi turi evakuotis iš degančio pastato. Nei dokumentai, nei daiktai, turtas nėra svarbūs, palyginti su žmogaus gyvybe“, – akcentavo pareigūnas.
Pasak A. Armalio, pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, dūmtraukių eksploatavimo taisyklių pažeidimai arba gedimai eksploatavimo metu. Pasitaiko ir kitų pažeidimų – palieka be priežiūros besikūrenantį įrenginį, nevalo suodžių, kurie užsidega. Praėjusiais metais, kaip ir anksčiau, Gargždų PGT užregistruota 30 suodžių gaisrų. „Anksčiau gyventojai ne visada apie tai pranešdavo, o pastaraisiais metais pranešimų padaugėjo, nes baiminasi dėl savo turto. Juk kartais užsidegus suodžiams nuo perkaitusių dūmtraukių įsiplieskia medinės stogo konstrukcijos – pernai pasitaikė, kad užsidegė gyvenamieji namai, – dėstė pareigūnas. – Tiriant gaisrų aplinkybes, paaiškėja, kad šeimininkas pasisamdė nekvalifikuotą meistrą, kuris neišlaikė priešgaisrinių atstumų iki medinių stogo konstrukcijų arba nežinodami reikalavimų žmonės įrengė dūmtraukius.“

Išgelbėtų dūmų detektorius
A. Armalis, daugiau nei porą dešimtmečių fiksuojantis gaisrus, pastebėjo, jog daugiausia jų įsiplieskė 2006 m. – 420. Ankstesnį dešimtmetį per metus kildavo vidutiniškai 250–300 gaisrų, o nuo 2013 m. pradėjo mažėti – 2017 m. užregistruota mažiausiai – 177. Per pastaruosius 4 metus padėtis stabilizavosi: per metus vidutiniškai 200–210 gaisrų, o pernai – 207, užpernai – 199.
Prieš porą metų atsirado naujos kilmės gaisrų – elektros, elektroninių prietaisų, mobiliųjų telefonų gaisrų. Praėjusią vasarą Gargžduose, viename daugiabutyje nuomojamame būste, užsidegė į elektros lizdą įkištas ir besikraunantis telefono aparatas. Gaisras kilo po vidurnakčio, kai visi buvo įmigę. Butą nuomojęsis vyriškis išbėgo į laiptinę, kuri skendo dūmuose, ir stengėsi pažadinti gyventojus, kad šie evakuotųsi. „Situacija buvo pavojinga: laiptinė uždūminta, per sudegusius langus plaikstėsi liepsnos. Naktį gaisrinei technikai mieste privažiuoti prie daugiabučių sudėtinga – automobiliai statomi prie pat sankryžų, posūkių, todėl neįmanoma greitai įsukti ir gali užtrukti, kol atvyks pagalba“, – atskleidė A. Armalis.
Pernai taip pat užsidegė elektros lizde krautis paliktas elektrinis dviratis, savadarbis elektrinis motociklas, vaikiškas elektrinis savaeigis automobilis. Pareigūnas įspėjo, kad užsidegus elektros prietaisui pirmiausia jį ištraukti iš kištukinio lizdo ir tik tuomet gesinti – kad nenutrenktų elektros srovė. Laimei, tokios bėdos rajone nepasitaikė.
„Daugiabučių gyventojai privalo įsigyti dūmų detektorius ir juos įrengti miegamuosiuose arba prieškambariuose, bendrame buto koridoriuje, kad išgirdę apie gaisrą saugiai evakuotųsi, o jei nebūtų namuose, tai čaižaus dūmų detektoriaus garso pro ausis nepraleistų kaimynai ir iškviestų specialiąsias tarnybas“, – dėstė A. Armalis.

Pareigūnų klausosi ir vaikai, ir suaugusieji
Keitėsi gaisrų atvirose teritorijose statistika: pernai rajone kilo 50 – mažiau nei ankstesniais metais. „Per dešimtmetį jų sumažėjo dvigubai. Gal žmonės tapo sąmoningesni?“ – svarstė A. Armalis.
Šiukšlių konteinerių gaisrų skaičius nesikeičia. Pasitaiko, kad praeiviai įmeta neužgesintą nuorūką, o kaime supila pelenus, manydami, kad šie po 2–3 dienų bus ataušę, žarijos užgesusios. Pernai dėl šios priežasties Judrėnų seniūnijoje vienoje sodyboje supleškėjo lauko tualetas. Šiemet pirmasis gaisras šiukšlių konteineryje įsiplieskė Gargždų gyventojams panorus susitvarkyti po naujametės nakties. Nepalaukę, kol iššautas fejerverkas atvės, šį įmetė į požeminį šiukšlių konteinerį ir jis užsidegė. Neatsargus elgesys pridarė nuostolių.
Pernai įmonėse įsiplieskė 7 gaisrai. Vasaros karščių neatlaikė dvi transformatorinės Gargžduose ir Plikiuose.
Beveik dvigubai padaugėjo transporto priemonių gaisrų: anksčiau per metus užsidegdavo 20–25, o pernai – 38. „Gal lėmė karšta vasara – didelė migracija pajūrio link: vien magistraliniame kelyje, kurio atkarpa rajone nemaža, įsiplieskė 5 gaisrai“, – kalbėjo pareigūnas.
Praėjusiais metais Gargždų PGT pareigūnai ne tik lankėsi gyventojų namuose atlikdami prevencinį darbą, bet ir sulaukė 17 darželinukų, moksleivių ekskursijų. Jie klausėsi ugniagesių aiškinimų apie saugų elgesį namuose, gamtoje, matavosi jų uniformas, apžiūrėjo techniką. Vasarą vaikų stovyklose pareigūnai irgi lankėsi. „Atvykstame visur, kur kviečia, prevenciškai dalijamės žiniomis, patirtimi“, – sakė A. Armalis.

Virginija LAPIENĖ