Rajono biudžeto anatomija: kam ir kiek?
Sakoma, jog viščiukus reikia skaičiuoti rudenį, tad ir rajono Savivaldybės tarybai rytoj vyksiančiame posėdyje neatsitiktinai bus pateikta informacija apie biudžeto vykdymą pirmąjį 2018-ųjų metų pusmetį. Ar Klaipėdos rajonas iki šiol tebėra pasmerktas pinigams (kaip ne kartą kartojo vietos politikai), teiravomės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėjos Irenos GAILIUVIENĖS.
Pajamų planas įvykdytas 87,7 proc.
– Papasakokite, kaip prabėgo pirmasis pusmetis finansiniu atžvilgiu.
– 2018 metų pirmojo pusmečio savivaldybės biudžeto pajamų planą įvykdėme 87,7 proc. Planavome 28,9 mln. eurų pajamų, o įvykdėme 25,4 mln. eurų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pajamų gavome 2397,6 tūkst. eurų daugiau.
Trumpai apžvelgsiu pajamų plano vykdymą pagal pajamų rūšis. Gyventojų pajamų mokesčio šešių mėnesių (toliau – GPM) įplaukos 11,8 mln. eurų (praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 10,1 mln. eurų). Pusmečio planas įvykdytas 94,1 proc. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, GPM įplaukos didesnės 15,9 proc. (1610,3 tūkst. eurų). Turto mokesčių suma – 1325 tūkst. eurų, iš jų – 1218,8 tūkst. eurų – nekilnojamojo turto mokestis. Pirmojo pusmečio turto mokesčių planas įvykdytas 119,7 proc. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, turto pajamos 96,8 tūkst. eurų didesnės. Įvykdytas ir 379,3 tūkst. eurų viršytas pajamų už prekes ir paslaugas pirmojo pusmečio planas.
– Nors pajamų surinkta daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, pajamų planas įvykdytas 87,7 proc. Kokios to priežastys?
– Pagrindinė priežastis ta, kad Europos Sąjungos, Kelių priežiūros ir plėtros, Valstybės investicijų programų lėšos, dotacijos įgyvendinamų projektų nuosavam indėliui užtikrinti pervedamos tik atlikus darbus ir pateikus mokėjimo prašymus agentūroms. Per sausio–birželio mėnesius iš Kelių priežiūros ir plėtros programos planavome gauti beveik 1,3 mln. eurų, gavome 341,2 tūkst. eurų. Europos Sąjungos lėšų įgyvendinamiems projektams per pirmąjį pusmetį planavome gauti daugiau nei 3 mln. eurų, gavome 661,8 tūkst. eurų. 165,4 tūkst. eurų mažiau gavome dotacijų įgyvendinamų projektų nuosavam indėliui užtikrinti.
Politikai turėjo pagrindą didžiuotis
– Vienas iš biudžeto šaltinių – įplaukos iš gyventojų pajamų mokesčio. Kokios jų tendencijos: didėja, mažėja?
– GPM įplaukos didėja. Štai per 2016 m. pirmąjį pusmetį GPM įplaukos sudarė 9,3 mln. eurų, per 2017 m. tokį pat laikotarpį – 10,1 mln. eurų, o šių metų šešių mėnesių GPM įplaukos – 11,8 mln. eurų.
– Ne vienas rajono politikas teigia, jog Klaipėdos rajonas yra pasmerktas pinigams. Ar iš tiesų turime kuo didžiuotis Lietuvos mastu, ar mūsų biudžetas toks gausus?
– Tikrai politikai turėjo pagrindo taip manyti, nes 2015 metų viršplaninės savivaldybės biudžeto pajamos siekė beveik 3 mln. eurų, o 2016 metų viršijo 3,2 mln. eurų. Nuo 2017 metų pasikeitė GPM pervedimo savivaldybėms tvarka, todėl viršplaninės pajamos sumažėjo ir 2017 m. viršplaninės pajamos nesiekė 1,7 mln. eurų. 2018 metams savivaldybėms prognozuojamos įplaukos iš GPM dar labiau padidintos. Šių metų pirmo pusmečio įplaukos iš GPM šalyje buvo 2,5 proc. mažesnės nei prognozuota, o mūsų savivaldybėje – 5,9 proc. mažesnės nei prognozuota. Finansų ministerija aiškina, jog tai lėmė išaugę gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimai.
Skola bankams – 6,8 mln. eurų
– Kiek Klaipėdos rajono savivaldybė išleido per pirmąjį 2018 m. pusmetį? Kaip išlaidos pasiskirstė pagal sritis?
– Išleidome 23,2 mln. Eur. Patikslintas išlaidų planas įvykdytas 73,8 proc. Švietimui panaudojome 12 mln. eurų arba 88 proc. planuotų lėšų, socialinei apsaugai – 3 mln. eurų (86 proc. planuotų lėšų), poilsiui, kultūrai – 1,9 mln. eurų (78 proc. planuotų lėšų), ekonomikai – 1,5 mln. eurų (37 proc. planuotų lėšų), aplinkos apsaugai – 1,3 mln. eurų (41 proc. planuotų lėšų). Išlaidos pagal ekonominį paskirstymą panaudotos taip: darbo užmokesčiui ir įmokoms socialiniam draudimui – 13,9 mln. eurų, prekėms ir paslaugoms – 5,3 mln. eurų, socialinėms išmokoms – 1,4 mln. eurų, materialiajam, nematerialiajam ir finansiniam turtui įsigyti – 2,1 mln. eurų, paskoloms grąžinti ir paskolų palūkanoms mokėti – 0,5 mln. eurų.
– Kokia Klaipėdos rajono savivaldybės skola? Ar dar galime skolintis, neviršijame nustatytų limitų?
– Savivaldybės skola bankams – 6,8 mln. eurų. Limitų neviršijame. Jau ankstesniais metais nustatyta, kad savivaldybės gali skolintis tik tiek, kiek tais metais grąžina paskolų.
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
