Rašymas gali būti naudingas savijautai
Kadaise skaičiau mintį, kad popierius atlaiko daugiau nei žmonės. Žinoma, žmogui reikia žmogaus – esame socialios būtybės. Tačiau kartais jaučiame jausmus, kuriais galbūt nenorime dalintis su kitais. Tad, ką daryti, kad išgyvenimai nesikauptų mūsų viduje lyg nuodas? Vienas iš būdų, kaip sau padėti paleisti susikaupusius jausmus ar mintis yra ekspresyvus rašymas. Rašymas, kaip ir pokalbis, gali būti naudingesnis nei tiesiog apmąstymai užsiskleidus savyje.
Pagrįsta mokslu
Ekspresyvus rašymas yra metodas, kurio tikslas yra atskleisti žmogaus vidinius išgyvenimus. Šio metodo pranašumas yra toks, kad tai yra pigus, nereikalaujantis daug laiko ir visiems lengvai prieinama savipagalbos priemonė. Tereikia tik patogaus blanknoto ir rašiklio. Vidinis skausmas, neišjausti jausmai, neišsakytos mintys sunkina, o tai gali turėti įtakos mūsų bendrai savijautai, kelti papildomą stresą. Ne vienas mokslinis tyrimas patvirtina, kad rašymas yra gera priemonė norint padėti sau. Tyrėjai Pennebaker ir Evens pastebi, kad esame linkę mažiau rūpintis mus slėgusiais emociniais įvykiais, kai juos užrašome ant popieriaus lapo. Kitas autorius Kristofas Andrė savo knygoje „Ramybė“ paaiškina, kodėl „paprastas“ mąstymas dažnai yra nenaudingas žmogui. Pasak jo, žmogus greitai gali nueiti į gromuliavimą, o tą daryti raštu daug sunkiau. Nes iš karto į akis krenta gromuliavimo mechanizmo beprasmiškumas ir kenksmingumas, nors protas jį ir pakenčia. Nors tyrimai patvirtina rašymo naudą, vis tik svarbu suprasti jo ribas. Labiau šį užsiėmimą prilyginčiau prie vitaminų, kurie gali sustiprinti ir pagerinti vidinę savijautą, tačiau dėl rimtesnių ar ilgą laiką užsitęsusių sunkumų reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Rašyti gali kiekvienas
Žinotina tai, kad taikant ekspresyvųjį rašymą, nereikia savęs spausti į rėmus ir nerimauti, kad raštas negražus, klaidų privelta ar sakinių stilistika negraži. Tai ne apie tai, nesvarbu, kad galbūt nesiseka rašyti rašinius mokykloje. Svarbiausia atsipalaiduoti ir leisti sau rašyti viską, kas ateina į galvą. Mano nuomone, neprivalu laikytis kažkokios struktūros, labiau rašyti iš jausmo, pasiduoti procesui. Vieni autoriai rekomenduoja rašyti nepertraukiamai 15-20 minučių per dieną. O jeigu nėra minčių, tai siūloma taip ir rašyti „neturiu minčių, nežinau, ką parašyti“ ir tęsti iki kol praeis laikas. Kiti autoriai siūlo rašyti konkrečiai apie situaciją ar įvykį, kuris kelia nepatogius jausmus. Tačiau galvoju, kad kiekvienas yra labai skirtingas ir svarbiausia mokytis pajausti. Gal norisi rašyti tik 5 minutes arba išgyvenimus eiliuoti ir tebūnie visaip, kaip sugalvojate. Juk svarbiausia tai, kad jau pradėjote. Gyvenime ir tai per daug mus supa „reikia“, „privalau“, tad čia galime suteikti sau erdvės paklausti, kaip ir kiek laiko aš noriu rašyti.
Psichologo asistentas
Danielius EINIKIS
Asociatyvi nuotr.
