Redakcijos skiltis
Vietoj rojaus – pragaras
Mirė nusipelniusi įstaigos buhalterė. Skaistykloje jai pasiūlė ekskursijas į rojų ir pragarą. Kaip buvusiai gerai darbuotojai jai davė pasirinkti, kur norėtų praleisti savo amžinąjį gyvenimą. Rojuje buhalterė patyrė ramybę, pasiklausė giesmių. Nuobodoka. Pragare ją pasitiko linksmybės, įvairios gėrybės liejosi tarsi iš gausybės rago. Buhalterei pasirodė labai smagu. Tad ji pasirinko pragarą. Kitą dieną pravėrus jo vartus ji pamatė dykynę, šiukšles, laužus. Nustebusiai moteriškei buvo paaiškinta, kad vakar ji buvo svečias, tad jai buvo parodytas pagerintas vaizdelis, o šiandien ji – jau darbuotoja.
Mes dar kartą nusvilome nagus – tarsi tai anekdoto buhalterei prieš Seimo rinkimus mums buvo rodomas pagerintas vaizdelis. Po rinkimų nepraėjus nė mėnesiui pasijutome esą tikrame pragare. Išrinkę vaidinančius, šokančius, dainuojančius. Atseit šalies prisikėlimo šauklius. Ir dar išrinkę plejadą tų pačių, kurie Seime sėdėjo jau ne vienerius metus, nieko gero nepadarė, bet mes dar kartą juos pasodinome į šiltą ir sočią parlamentaro kėdę. Tiesiog jie sugeba apžavėti savo iškalba ir kokia nors rėmimo išmalda.
Naujosios kadencijos seimūnai, pirmadienį rinkdami Seimo pirmininką, piktdžiugiškai vienas kitą pirštais užbadė. Dar tik pirmas posėdis, o aistros virė tarsi pekloje. Kai kurie parlamentarai net viešai deklaravo esantys velniai. Kokia stulbinanti metamorfozė. Juk iki rinkimų dar visi buvo angelai, žadantys mums tikrai ne pragarą, o rojų: tūkstantines pensijas, didėjančius atlyginimus, socialines garantijas, palankias sąlygas verslui, išskirtinį dėmesį švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai. Dabar antikrizinis planas numato didinti mokesčius, sumažinti socialinę paramą, įšaldyti atlyginimus.
Politinės veidmainystės tradicija tęsiama ir naujos kadencijos Seime. Susiformavusi koalicija su Andriumi Kubiliumi priešakyje vienu balsu tvirtina esą nežinojusi apie tokią sunkią ekonominę krizę Lietuvoje. Tarsi jie būtų tik dabar importuoti iš kokios nors gerovės šalies, sakykime, Šveicarijos ar Liuksemburgo. Tarsi jie patys ar jų partijos atstovai niekada nebuvo nei parlamentarai, nei merai, nei ministrai. Tarsi ne jie ekonominio pakilimo laikotarpiu mušėsi į krūtinę labai prisidėję prie klestinčios Lietuvos. Šiuo metu piktadarių gretose liko tik premjeras Gediminas Kirkilas, esą nuslėpęs tikrąją šalies situaciją. Kaip galima nuslėpti tai, kas akivaizdu? Bet jei mažiausiai ketverius metus važinėji tarnybiniu automobiliu, jei pusvelčiui gyveni šiltame Seimo viešbutyje, jei neribotai gali kalbėti telefonu, jei gauni neapmokestinamus priedus (tik šioji kadencija šios privilegijos nebeturės), jei beveik kasdien esi kviečiamas į priėmimus su vaišėmis, jei važinėji į tarnybines komandiruotes net į egzotiškas šalis, jei turi teisinę neliečiamybę – tai tikrai žemės po kojomis nebejauti…
Antikrizinis planas numato, kad finansinis efektas sieks 5,3 mlrd. litų. Mums atsiveria tikri pragaro vartai, o valdantieji su padidėjusiais atlyginimais iš šiltos Seimo salės stebės mūsų pastangas išlikti.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
