Referendumą sužlugdė ir Klaipėdos rajonas

Sekmadienį vykusiam referendumui surengti Vyriausybė skyrė 13,5 mln. Lt. Investicijos nepasiteisino – referendumas žlugo: prie balsadėžių atėjo vos 14,97 proc. rinkėjų (balsavo „už“ – 268 920). Kad referendumas įvyktų, reikėjo didesnio nei 50 proc. rinkėjų aktyvumo. Kalbama, jog dirbusieji rinkimų apylinkėse šįsyk dažniau skaičiavo varnas, praskrendančias pro langus, nei fiksavo atėjusius rinkėjus. Klaipėdos rajonas – ne išimtis. Iš 42 612 rinkimų teisę turinčių piliečių balsavo 6 048, t. y. 14,19 proc.

Šalininkų ir kritikų argumentai

Referendume piliečiai galėjo išreikšti savo valią dėl Konstitucijos pataisų. Pastarosiomis siūlyta uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims. Taip pat numatyti, kad ateityje referendumams skelbti pakaktų surinkti 100 tūkst. parašų (dabar reikia 300 tūkst.). Skelbta esą taip siekiama išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ir žemdirbių finansinį saugumą.

Tačiau nuo pat pradžių netrūko referendumo kritikų. Jie akcentavo, jog žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai, taip pat apribotų žemės savininkų teises.

Skeptiškai vertinta ir tai, jog balsuojantieji privalėjo vienodai pasisakyti dėl visų siūlomų Konstitucijos pataisų. Balsuoti arba „už“, arba „prieš“ už visus siūlymus kartu, nors tai visiškai tarpusavyje nesusiję dalykai.

Įtampos nebuvo, bet darbo netrūko

Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Zigmas Bitinas pirmadienį informavo, kad referendumas vyko sklandžiai, jokių skundų nėra gauta. „Vis dėlto truputį netikslumų įsivėlė: yra neatitikimų su kompiuterine programa. Pavyzdžiui, rinkėjas atėjo, balsavo, tačiau kompiuteryje buvo tiesiog per žioplumą nepažymėtas. Viską patikslinsime, šis koregavimas jokios įtakos rinkimų rezultatams neturės. Lygiai taip pat bus patikslintas išduotų, grąžintų biuletenių skaičius“, – baigiamuosius darbus vardijo Z. Bitinas.

Anot jo, Klaipėdos rajone rinkimų komisijose dirbo apie 250 asmenų. Paklaustas, ar išties pagrįstos kalbos, jog komisijų nariai šįkart žiovavo iš nuobodulio, atsakė: „Įtampos rinkimų dieną, rinkėjų antplūdžio tikrai nebuvo, tačiau tai nereiškia, jog komisijų nariai neturėjo, ką veikti. Juk visus referendumo parengiamuosius darbus reikėjo atlikti lygiai taip pat, kaip ir per ankstesnius rinkimus. Teko išnešioti balsavimo lapelius, taip pat buvo balsuojančiųjų namuose ir pan.“

Žlugęs referendumas – pamoka demokratijai

Klaipėdos universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas, doc. dr. Saulius ŠILIAUSKAS: „Referendumo likimą buvo galima prognozuoti, nes buvo parinktas toks laikas. Referendumo organizatoriai nesugebėjo sutelkti savo šalininkų arba jų tiek ir teturėjo. Už Konstitucijos pataisas balsavo mažiau nei buvo surinkta parašų dėl referendumo rengimo. Be to, referendume iškelti klausimai buvo neaiškiai, gana dviprasmiškai suformuluoti, taip pat keli klausimai suplakti į vieną – tai neaiškumas. Pagrindinės politinės jėgos – valdančios ir opozicinės – iš esmės neparėmė referendumo. Referendumo iniciatoriai pritrūko tinkamo pasitikėjimo, populiarumo visuomenėje. Galimos referendumo pasekmės buvo prieštaringai vertinamos. Vieni sako, kad žmonės buvo gąsdinami ir dėl to pasirašė už referendumo rengimą, o kiti sako, jog žmonės buvo išsigandę ir dėl to nėjo balsuoti. Įsivaizdavo, kad atsitiks kažkas baisaus, jei Konstitucijos pataisoms bus pritarta. Lietuva esą užsidarys duris nuo Europos Sąjungos ir pan. Labai daug piliečių buvo sutrikusių. Manau, patys referendumo iniciatoriai, kai pralaimėjo kovą dėl referendumo datos, jau, matyt, susitaikė su tuo, kad referendumas neįvyks. Buvo pasinaudota elementariomis, valdiškai leistomis agitacijos priemonėmis, papildomos agitacijos nebuvo. Šiuo atveju nuo apibendrinimų apie pilietinę visuomenę susilaikyčiau.

Šis referendumas – pamoka mūsų demokratijai, kad kiltų debatų kultūra, kad labiau į diskusijas įsitrauktų visuomenė, kad būtų koncentruojamasi į argumentus, ne tik į emocijas. Tie išleisti 13 mln. referendumui yra demokratijos kaina.“

Aktyviausi – šalpėniškiai, pasyviausi – dituviškiai

• Iš viso Klaipėdos rajone „už“ Konstitucijos pataisas balsavo 4 161 atėjęs rinkėjas, „prieš“ – 1 672.
• 29 Klaipėdos rajono apylinkėse buvo daugiau pritariančių Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymui nei nepritariančių. Tik dviejose apylinkėse – Žadeikiuose ir Girininkuose –užfiksuota daugiau balsavusiųjų „prieš“ nei „už“.
• Negaliojančių biuletenių buvo 215, t. y. 3,55 proc., galiojančių – 5 833, t. y. 96,45 proc.
• Aktyviausiai iš Klaipėdos rajono referendume dalyvavo Šalpėnų apylinkės rinkėjai (26,99 proc.), Žadeikių – 23,63 proc., Tilvikų – 23,56 proc., Daukšaičių – 22,75 proc., Veiviržėnų – 21,76 proc.
• Pasyviausios Klaipėdos rajone buvo Dituvos (atėjo 7,86 proc. rinkėjų), Ketvergių (7,88 proc.), Slengių (9,37 proc.), Dovilų (9,99 proc.) apylinkės.