Regioninis potencialas: suprasti regionų plėtros galimybes iš arti

Regioninė politika susideda iš daugelio dedamųjų, tarp kurių būtina rasti tą grandį, kurios tobulinimas „ištrauktų“ visų kitų regioninės plėtros sričių problemas bei sukurtų konkurencingesnį ir pažangesnį regionalizmo modelį.
Perspektyva – žaliajai ekonomikai
Klaipėdos LEZ savo pasiekimais ir rodikliais yra viena iš pirmaujančių, inovatyviausių ir pritraukiančių daugiausia investicijų. Koks yra LEZ vaidmuo regionų plėtrai ir tarptautiniam konkurencingumui didinti, išvažiuojamajame posėdyje praėjusią savaitę diskutavo Ateities komiteto nariai ir verslo atstovai. Akivaizdu, kad Klaipėdos LEZ pasiekimai pritraukiant šimtamilijonines užsienio investicijas, rengiant inovacinius priešprojektinius sprendimus, kuriant aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, diegiant naujausias technologijas ir plėtojant inovacijas, taip pat bendradarbiaujant su universitetų mokslininkais tapo pranešimų ir diskusijų svarbiausiais akcentais, kuriuos įvadiniame pranešime išskyrė LEZ vadovas Eimuntas Kiudulas. Savo patirtimi ir įžvalgomis jį papildė Elijus Čivilis, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, kuris atskleidė investicijų mažėjimo priežastis ir tarptautinės konkurencijos dėl plyno lauko investicijų paaštrėjimą dėl JAV politikos ir investicinio patrauklumo įtakos. Tai rodo, kad būtina permąstyti investavimo politiką Lietuvoje, sukuriant specialias lengvatų, prieigos prie kapitalo ir kitas konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms didinančias sąlygas. Šiuo metu Lietuvoje didžiausias perspektyvas turi žalioji ekonomika, kai kurios gynybos pramonės sritys, bioekonomikos ir sveikatos technologijų sritys.
Specializacija: svarbu ir švietimas
Diskusijoje, nepaisant skirtingų aspektų išryškinimo, vyravo du raktiniai žodžiai – „regionų specializacija“ ir „švietimas“. Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad šalyje būtina turėti regioninės specializacijos principus, ir ne tik ekonominius, bet ir kultūrinius. Regionas be universitetų įsitraukimo, be efektyvios švietimo sistemos, be jaunimo vertybinės ir profesinės motyvacijos negali visaverčiai tenkinti regiono konkurencingos plėtros, darbo vietų ir gyvenimo kokybės reikalavimų. Tai šiuolaikinės inovacijų ir technologijų taikymo strategijos klausimas, kurį taip akivaizdžiai pademonst­ravo Klaipėdos LEZ atvejis. Diskusijos dalyvių mintys vedė link to, ką vis aktyviau svarsto Ateities komitetas – sumaniosios specializacijos strategijos valdymo modelio pertvarkos ir faktiškai – prie moksliųjų regionų, atitinkančių geriausią Europos Sąjungos šalių patirtį, sukūrimo.
Naujausia – pašto terminalas
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje viena naujausių statybų – pradedamas statyti terminalas, kuriame iki šių metų pabaigos įsikurs 1,1 tūkst. kv. m ploto AB Lietuvos pašto siuntų skirstymo centras. Likusią pusę pastato bus siekiama išnuomoti kitiems logistikos, sandėliavimo ar transporto srities rinkos dalyviams. Dar 2022 m. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė pasirašė sutartį su UAB „S.V.S“ dėl sklypo Pramonės g. 18 nuomos ir investicijų jame. Pagal pirminį sumanymą, investuotoja čia ketino išplėtoti gyventojams ir verslui skirtą išmaniojo sandėliavimo projektą, tačiau išsamesnė rinkos analizė šiuos planus atidėjo kiek tolesnei ateičiai.
Dabar, pasirašiusi sutartį su pagrindiniu nuomininku Lietuvos paštu, UAB „S.V.S“ dar kovą pradėjo 2 150 kv. m ploto sandėliavimo ir administracinės paskirties pastato – logistikos terminalo statybas. Į pastato projektą investuojama apie 2 mln. Eur. Pusę būsimojo terminalo ploto užims Lietuvos paštas, naujosiose patalpose galėsiantis efektyviau aptarnauti Vakarų Lietuvos regiono klientus ir sukurti geresnes sąlygas darbuotojams.

Trūksta inovacijų ir strategijos
Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė atkreipia dėmesį, kad daugelyje Lietuvos regionų (išskyrus Vilnių) vis dar vyrauja tradiciniai verslai – statyba, vietinės paslaugos, prekyba ar transportas. Tuo metu inovatyvūs sektoriai, tokie kaip informacinės technologijos ar aukštosios technologijos, daugiausia telkiasi Vilniuje, kiek mažiau – Kaune ar Klaipėdoje.
„Pastebime, kad regioninis verslumas dažnai yra smulkaus ir vidutinio pobūdžio, jam trūksta inovacijų, aiškios ilgalaikės strategijos ir finansinių išteklių. Dauguma regionų susiduria su struktūriniais iššūkiais, kuriems spręsti reikia kryptingos regioninės politikos – orientuotos į produktyvumo didinimą ir inovacijų skatinimą“, – pabrėžia I. Gendroliūtė-Gerulienė.
Praktinė pagalba, tinklaveika ir priklausymas verslo bend­ruomenei – tai veiksniai, kuriuos patys verslai įvardija kaip reikšmingiausius jų augimui. Inovacijų agentūros įkurtų 15-oje Lietuvos miestų veikiančių bendradarbystės centrų „Spiečius“ tinklas vienija daugiau nei 360 narių – tai augančių verslų atstovai, kurie dalyvauja verslo akseleravimo programose, mokymuose ir kontaktiniuose renginiuose.
Augančiam verslui itin svarbus mentorių palaikymas – šiuo metu veikia 198 mentorių ir verslų poros. Pradedantieji verslininkai aktyviai jungiasi prie programos „Verslo skrydis“, padedančios spręsti verslo pradžios iššūkius, kurti rinkodaros strategijas ir rasti naujus pardavimo kanalus. Šiemet programoje dalyvauja daugiau nei 160 smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų.
Pernai Vakarų Lietuvoje (Klaipėdos, Kretingos, Tauragės, Mažeikių, Telšių, Raseinių, Šiaulių apskrityse) investuoti nusprendė 4 įmonės (Klaipėdos rajone – 3), kurios planuoja sukurti 254 darbo vietas ir investuoti 80,6 mln. eurų į ilgalaikį turtą.
Parengė Vilija BUTKUVIENĖ

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas