Regionų komiteto Europos aljanso grupės vizitas Klaipėdos rajone skatins mėlynojo augimo pažangą
Europos regionų komiteto Europos aljanso grupės darbo vizitas, vyksiantis rugsėjo 10–12 d., – neeilinis įvykis pristatant Klaipėdos rajoną Europai. Toks vizitas mūsų rajone – pirmasis, atliepiantis žaliojo kurso mėlynosios ekonomikos gaires. Jos dar labiau stiprinamos ir LR Seimo priimtoje Lietuvos ateities 2050 vizijoje. Tai ypač aktualu Klaipėdos regionui siekiant išnaudoti visą mėlynosios ekonomikos potencialą ir ją paversti ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu tvariu ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu.
Apie 25 Europos regionų komiteto nariai vizito metu gyvens Radailiuose, lankysis Drevernoje, susipažins su Klaipėdos rajono strateginiais projektais ir pažangos rezultatais, apžiūrės Klaipėdos uostą, dalyvaus konferencijoje Klaipėdos universitete.
Posėdis rajone – neeilinis įvykis
Europos regionų komiteto narys, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas akcentuoja, kad toks minėto komiteto Europos aljanso grupės narių išvažiuojamasis darbo posėdis Lietuvoje yra neeilinis įvykis mūsų rajonui. „Praėjusiais metais toks posėdis vyko Rumunijoje. Tuomet buvo teikti trys pasiūlymai, kur galėtų vykti kitas grupės posėdis. Kartu su buvusiu Panevėžio rajono meru pasiūliau būtent mūsų rajoną. Mūsų pasiūlymas laimėjo“, – pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės vadovas, Europos regionų komitete veikiantis ketverius metus.
Kandidatus į Regionų komiteto narius siūlo valstybės narės. „Lietuva minėtame komitete turi 9 tikruosius narius ir 9 pakaitinius narius. Jų skyrimo tvarka yra daugiapakopė: pirmiausia kandidatus siūlo regionų tarybos. Mano atveju – Klaipėdos regiono taryba, paskui kandidatai yra pristatomi Lietuvos savivaldybių asociacijai, o ši derina su politinėmis partijomis pagal kvotas, galutinai suderintas Lietuvos delegacijos narių sąrašas pateikiamas Vidaus reikalų ministerijai, kuri ir priima sprendimą“, – paaiškina B. Markauskas.
Regionų komiteto narius penkeriems metams skiria Taryba. Svarstydama konkrečios valstybės narės pasiūlymus, ji sprendžia vieningai. 2019 m. gruodžio 10 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai 2020 m. sausio 26 d. – 2025 m. sausio 25 d. laikotarpiui.
Misija – sprendimų procesas
Regionų komitetas (RK) yra patariamasis organas, atstovaujantis Europos Sąjungos regioninės ir vietos valdžios institucijų interesams ir jų vardu teikiantis nuomones Tarybai ir Komisijai.
Kaip nurodoma RK veiklos uždaviniuose, Regionų komitetas yra politinė asamblėja, kurią sudaro rinkėjų išrinkti regioninės ir vietos valdžios atstovai, dirbantys Europos integracijos labui. Komitetas instituciniu lygmeniu atstovauja visoms ES teritorinėms sritims, regionams, miestams ir savivaldybėms.
Jo misija – įtraukti regioninės ir vietos valdžios institucijas į Europos sprendimų priėmimo procesą ir taip skatinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą. Tai politinis organas, vienijantis ir įgalinantis Europos vietos lygmeniu 27 ES valstybėse išrinktus atstovus: 329 narius ir 329 pakaitinius narius iš 300 regionų, 100 000 vietos valdžios institucijų ir 1 mln. vietos politikų, atstovaujančių 441 mln. ES piliečių.
Regionų komitetas rengia Europos Parlamentui nuomones, kai su juo konsultuojamasi privaloma tvarka ar kai konsultuojamasi neprivalomai.
Rengė nuomonės projektą
RK darbą atlieka šešios specializuotos komisijos, rengiančios nuomonių ir rezoliucijų projektus, kurie paskui teikiami tvirtinti plenarinei asamblėjai: Pilietybės, valdymo, institucinių ir išorės reikalų komisija, Teritorinės sanglaudos politikos ir ES biudžeto komisija, Ekonominės politikos komisija, Aplinkos, klimato kaitos ir energetikos komisija, Gamtos išteklių komisija ir Socialinės politikos, švietimo, užimtumo, mokslinių tyrimų ir kultūros komisija.
Europos regionų komiteto narys B. Markauskas sako, kad rengti nuomonės projektą plenarinei sesijai yra didžiulis iššūkis, kuris užpernai teko ir jam. „Iš 329 narių tokia atsakomybė pateikiama vienam. Matyt, kai svarstė mano kandidatūrą, atsižvelgė ir į mano biografijoje buvusią žemės ūkio ministro patirtį. Mat nuomonės tema „Mėlynoji ekonomika ir akvakultūra“ yra artima mano darbo sričiai, labai svarbi ir mūsų Klaipėdos regionui“, – akcentuoja RK Gamtinių išteklių komisijos narys B. Markauskas, nuomonės projektą ruošęs net metus.
„Regionų komiteto nuomone, akvakultūrą reikėtų pripažinti atskira politikos sritimi, numatyti jai tinkamą finansavimą ir sudaryti alternatyvą tradicinei žuvininkystei, taip pat skatinti ekologinę akvakultūrą, remiant vietines Europos akvakultūros rinkas bei mažinant administracinę naštą, trukdančią efektyviai sektoriaus plėtrai. Ir, be abejonės, labai svarbus vietos ir nacionalinių valdžios institucijų bei Europos Komisijos bendradarbiavimas. Efektyvi sektoriaus plėtra labai priklauso nuo vietos valdžios institucijų dalyvavimo formuojant ir įgyvendinant nacionalinę politiką. Mėlynoji ekonomika – tai būdas suderinti jūrų išteklių naudojimą su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu mūsų bendruomenėse“, ‒ įsitikinęs Europos regionų komiteto narys, Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.
Jūrų ekonomika – darnus vystymasis
Pastaruoju metu vidutiniškai mėlynoji ekonomika visose ES valstybėse narėse augo daugiau nei nacionalinė ekonomika. Mėlynoji ekonomika apima visą su vandenynais, jūromis ir pakrančių teritorijomis susijusią ekonominę veiklą ir jai priklauso įvairūs sektoriai, kaip antai žuvininkystė, laivų statyba ir pakrančių turizmas, taip pat mėlynosios biotechnologijos ir atsinaujinančiosios energijos gamyba jūroje. Tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimas itin svarbus norint pasiekti Lietuvos ateities 2050 darnaus vystymosi tikslą.
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės vadovo, Europos regionų komiteto nario B. Markausko, jei Europos politikoje bus suderinti jūrų srities užmojai, pramonės politika ir įsipareigojimas vykdyti ekologinę pertvarką, jūrų pramonės sektoriuose bus galima sukurti daug tvarių darbo vietų. Deja, mėlynosios ekonomikos akvakultūros sektorius dar nėra pakankamai išvystytas, nors turi didžiulį ir ekonominį, ir aplinkosauginį potencialą.
Europos regionų komiteto Europos aljanso grupės išvažiuojamasis darbo posėdis Klaipėdos rajone būtent siejamas su minėtais iššūkiais, tad ir vizito darbotvarkė priderinta prie jūrinės ekonomikos tematikos.
Komiteto narių delegacija rugsėjo 11 d. susipažins su Klaipėdos rajono pažangos rezultatais, lankysis Drevernos uoste, ūkininko P. Vasiliausko ūkyje, UAB „Hortivita“ akvaįmonėje.
Europos regionų komiteto Europos aljanso grupės nariai taip pat susipažins su Klaipėdos uostu, dalyvaus specialistų ir mokslininkų konferencijoje Klaipėdos universitete. Į konferenciją pakviesti Lietuvos ministerijų atstovai, taip pat už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Uostamiesčio prioritetai yra pateikti Mėlyno augimo proveržio strategijoje „Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030“. Jūrinės ekonomikos dalyje numatyti projektai, padedantys auginti pažangios jūrinės pramonės, logistikos bei turizmo sektorius.
Regionų komitetą sudaro 329 nariai ir tiek pat pakaitinių narių. Pagal valstybes nares jie pasiskirstę taip:
- po 24 iš Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos,
- po 21 iš Ispanijos ir Lenkijos,
- 15 iš Rumunijos,
- po 12 iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Vengrijos, Nyderlandų, Portugalijos ir Švedijos,
- po 9 iš Kroatijos, Danijos, Suomijos, Airijos, Lietuvos ir Slovakijos,
- po 7 iš Latvijos, Estijos ir Slovėnijos,
- po 6 iš Kipro ir Liuksemburgo,
- 5 iš Maltos.
Vilija BUTKUVIENĖ
Jono LEMEŽIO nuotr.
