Rekordinis karštis pakoregavo darbotvarkę

Vasaros kaitra ypač pavojinga dirbantiesiems keliuose, statybų aikštelėse. Ne vienas eidamas pro rekonstruojamą Gargždų „Minijos“ kino teatrą apgailėjo prakaitą liejančius statybininkus iš UAB „CCM Baltic“.

Vieni miegojo rūsiuose, kiti mirko vandens telkiniuose, o treti skersai išilgai vaikščiojo po kondicionuojamus prekybos centrus – pačiais įvairiausiais būdais gyventojai vadavosi nuo rekordinio karščio. Nepavydėtina situacija tų, kurie kaito darbo kabinetuose, statybų aikštelėse. Valstybinė darbo inspekcija ragina įvertinti karščio pavojų ir darbdaviams teikia rekomendacijas.

Miega rūsiuose

„Bangos“ korespondentė, termometro stulpeliui rodant 35 laipsnius karščio, pasibeldė į kelių privačių gyvenamųjų namų duris ir pasidomėjo, kaip gyventojai kovoja su karščiu. „Lendu po šaltu dušu, einu į Miniją maudytis. Yra kaip yra. Pirmiausia karštį turi ištverti smegenys. Reikia nusiteikti, kad kitaip nebus“, – buvo įsitikinusi gargždiškė Elena Bendikienė. Gargždiškė Violeta Jurjonienė teigė gerianti daug vandens. Šiek tiek atvėsina ir ventiliatorius, be to, per saulės atokaitą nei ji, nei jaunesnioji dukra neina į lauką. „Žinau tokių jaunuolių, kurie miega rūsiuose. Nieko čia bloga. Svarbu, kad žmogus jaustųsi patogiai“, – svarstė ji ir pridūrė pati kasdien internete tikrinanti orų prognozes ir laukianti, kada termometro stulpelis nusileis bent keliais laipsniais.

It šiltnamyje gyvenantys pasijuto daugiabučių namų gyventojai. „Jaučiuosi kaip pomidoras, kuris sirpsta sulig kiekviena diena. Bijau, kad gali ateiti ta akimirka, kai sprogsiu“, – šmaikštavo gargždiškis Saulius, gyvenantis Klaipėdos gatvės daugiabutyje. Jis prasitarė miegantis ant grindų, esą taip bent truputį vėsiau.

Parlamentarė Agnė Bilotaitė socialiniame tinklalapyje prisipažino, jog jai per tokius karščius didžiausia atgaiva ir palaima yra vakarai prie Baltijos jūros. Kaip pastebėjo Klaipėdoje gyvenantis žurnalistas Paulius Matulevičius pusę devynių vakaro būdavo dar pilnas paplūdimys poilsiautojų. „Žmonės aktyviai deginosi“, – šmaikštavo jis.

Prisiminė diktoriaus metodą

Nepasisekė tiems, kurių atostogos jau praėjo ir karščius tenka ištverti darbo kabinetuose ar statybų aikštelėse. Internete plačiai paplitusi nuotrauka, kurioje ilgametis diktorius Juozas Baranauskas studijoje skaito žinias, o ant grindų – dubuo su vandeniu, kuriame mirksta kojos. „Merkdavome kojas į dubenį su šaltu vandeniu, nes studijoje būdavo 40 laipsnių karščio, o mes sėdėdavome suplukę su privalomais kostiumais“, – ne kartą yra pasakojęs pirmasis Lietuvos televizijos diktorius. Pastarųjų dienų karščio išvarginti lietuviai buvo priversti prisiminti šį gaivinimosi metodą.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje labiausiai kankinami karščio yra trečiajame aukšte dirbantys darbuotojai. Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus trys valdininkai dirba viename kabinete. „Vakar termometro stulpelis rodė 33 laipsnius. Prasidarėme langus, duris, veikia ventiliatorius, taip pat geriame daug vandens“, – antradienį pasakojo vyriausiasis specialistas Mindaugas Šatkus. Jis pridūrė, kad bet kuriuo atveju yra stengiamasi išlaikyti dalykinį darbo stilių.

UAB „Gerduva“ biuro darbuotojams pirmadienį dėl besitęsiančių karščių buvo pakeistas darbo laikas. „Neturime kondicionierių, o langai dideli, karštis tiesiog plieskė, tai biuro darbuotojai dirbo nuo 7 val. ryto iki 13 val. Yra galimybė neštis kompiuterius ir namo. Labai norime, kad darbuotojai jaustųsi patogiai“, – sakė UAB „Gerduva“ vadovė Loreta Mazalienė.

Statybininkams – daugiau pertraukėlių

Vasaros kaitra ypač pavojinga dirbantiesiems keliuose, statybų aikštelėse. Ne vienas eidamas pro rekonstruojamą Gargždų „Minijos“ kino teatrą apgailėjo prakaitą liejančius statybininkus iš UAB „CCM Baltic“. „Kai nebeištveriame, einame į „Minijos“ kino teatro rūsį atsivėsinti arba apipilame vienas kitą vandeniu. Su šalmais dirbti nebeįmanoma“, – kalbėjo statybininkai. Darbų vykdytojas Tautvydas Bargaila teigė esą nėra galimybių sutrumpinti darbo laiką, mat reikia atlikti darbus laiku, pagal grafiką. „Vis dėlto vieną dieną dirbome trumpiau“, – prasitarė darbininkai.

UAB „Hidrostatyba“ statybos direktorius Vaidotas Balčytis pasakojo, kad per karščius leisdavo statybininkams ilgiau pailsėti, būdavo dažnesnės pertraukėlės, į objektus, kur darbas vyksta lauke, buvo vežamas geriamasis vanduo. Paklaustas, ar dėl karščių darbo tempai sumažėjo, atsakė: „Nepasakyčiau, gal truputį. Tačiau dirbame produktyviai, šiuo metu yra du stambūs objektai. Vienas – Vilniuje, yra statomas priestatas universitetui, kur bus įrengtas Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras. Kitas – Kaune, geležinkelio rekonstrukcija. Žinoma, yra ir mažesnių projektų.“

Lankytojus vilioja kondicionieriai

Į darbą kaip į šventę eina gėlių salono  „Pas Virginiją“ floristės Asta Šlevinskienė ir Andromeda Kundrotienė: „Veikia kondicionierius, tad atsigauname. Vos tik grįžtame namo, vėl norime į darbą. Į parduotuvę ateina ir vaikai iš daugiabučių kiemų. Jie ilgai dairosi, kažką renkasi – neskuba išeiti, matyt, irgi nori atsigaivinti.“ Būtent kondicionieriai pastarosiomis dienomis priviliojo daugybę lankytojų ir į prekybos centrus. Žmonės vyksta ne apsipirkti, bet atsigaivinti.

Minėto gėlių salono ir laidojimo paslaugų įmonės savininkė Virginija Ruškienė užsiminė, kad dėl intensyvaus kondicionierių naudojimo, pavyzdžiui, šarvojimo salėje, žymiai išaugs elektros kaštai. „Išeina dvigubai, be to, daugiau išnaudojame vandens, gėlės „geria“ nesustodamos“, – apie dėl karščių patiriamas išlaidas kalbėjo V. Ruškienė. Ji prasitarė, kad aukšta oro temperatūra keičia ir žmonių laidojimo įpročius. „Žmonės prašo galimybės laidoti anksčiau, ne per pačią kaitrą“, – informavo verslininkė.

• Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Gintaras ČEPAS: „Darbdavys, atlikdamas Darbo kodekse nurodytą pareigą saugiai organizuoti ir vykdyti darbą, privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai ir šiuo atveju taip pat atsižvelgti į darbo karštyje bei saulėje keliamus pavojus.

  Darbdaviai turėtų vengti karštomis vasaros dienomis organizuoti fiziškai sunkius darbus. Stenkitės, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje. Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto drabužiais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės. Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu ir jo išgertų 2-4 stiklines per valandą. Kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikite papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti. Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite pavaldinius apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.“