Renginiai

Po 20 metų į Agluonėnus grįžo klojimo teatrų krivūlė

Agluonėnuose praėjusį savaitgalį vyko 20-oji klojimų teatro krivūlė, kurioje savo spektaklius parodė aštuoni klojimų teatrai. Pirmąją dieną į krivūlę, be Agluonėnų klojimo teatro, atvyko Punsko ir Viešintų klojimų teatrai, Jurbarko K. Glinskio, Kretingos E. Radžiaus teatrai. Sveteliams ruošiantis žengti į klojimo teatro patalpas, dūmais apsigaubė atokiau stovinti velnio skulptūra, ir pats nelabasis (klojimo teatro režisierius E. Kupčiūnas) su trenksmais artistams kelią pastojo. Turėjo Punsko mergelės jį bučiuoti, o kiti kolektyvai irgi išradingai sau kelią išsivaduoti.

Atidarymas su relikvijomis

Iškilmingas jubiliejinės krivūlės atidarymas vyko Agluonėnų etnografinėje sodyboje, kur prieš 20 metų susibūrė pirmoji. Garbią komisiją ir teatralų eiseną prie sodybos pasitiko klaipėdiškių liaudies muzikos ansamblis „Prūsai“. Šventę, linkėdama gerų kūrybinių akimirkų jos dalyviams ir žiūrovams, pradėjo Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė.

Agluonėnų klojimo teatro pradininkas ir pirmojo spektaklio artistas, dabar verslininkas Jonas Čepas dalijosi prisiminimais apie pirmąją krivūlę. „Gal pirmieji Lietuvoje per šią šventę iškėlėme trispalvę“, – sakė V. Čepas, išvyniodamas išsaugotą nedidelio formato vėliavą. Ji kartu su taip pat relikvija tapusia, to paties J. Čepo padaryta krivūle iškelta ir 20-ojoje, vėl į Agluonėnus sugrįžusioje šventėje. Vienas iš Agluonėnų krivūlės režisierių Augustinas Šutkus pristatė krivūlės vertinimo komisiją.

Komisijos pirmininkas Klaipėdos universiteto profesorius Petras Bielskis teigė, jog klojimo teatrų krivūlės dvasia tebelydi lietuvius nuo tų laikų, kai jų gamtameldžiai protėviai rinkdavosi ant kalvų, kur vykdavo turnyrai, buvo vaidinami vaidinimai. Taip pat komisijos narys, Klaipėdos universiteto senato pirmininkas Stasys Vaitiekūnas teigė, jog klojimo teatrų krivūlė – visų jos dalyvių už metalą ir granitą tvirtesnis paminklas pirmapradei lietuvių kultūrai. „Aukite, tvirtėkite ir išsaugokite širdyse tautiškumą, kultūros palikimą“, – kalbėjo profesorius. Svečias iš sostinės, Lietuvos teatrų sąjungos Teatrologijos skyriaus pirmininkas Aleksandras Guobys akcentavo, jog Klaipėdos universitete laikas įkurti mokslo centrą tautodailės teatrui analizuoti. Kiti komisijos nariai, taip pat Klaipėdos universiteto mokslo žmonės Aleksandras Žalys bei Darius Petkus ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas sveikino renginio dalyvius, linkėjo sėkmės.

Į sceną – šeimininkai

Pirmieji į sceną su Vydūno komedija „Piktoji gudrybė“ žengė krivūlės šeimininkai – Agluonėnų klojimo teatras. Daugelis prisiminė prieš 20 metų toje pat scenoje vaidintą šį spektaklį. Tiesa, atlikėjai šį kartą buvo kiti. Komisijos narys A. Guobys Agluonėnų klojimo teatrą įvertino kaip vieną iš stipriausių Lietuvoje. „Klojimo teatrams būdinga leisti pajusti, kas aktualu žmonėms kasdieniniame gyvenime ir šmaikščiai iš to pasišaipyti. Taip gražūs pavyzdžiai perteikiami neįkyriai, žaismingai, su kaimišku padorumu. Iš jų gimė ir profesionalusis teatras“, – kalbėjo teatro meno žinovas A. Guobys.

Vienas iš Agluonėnų teatro kūrėjų profesorius hab. daktaras P. Bielskis teigė, jog agluonėniškiai Vydūno pjesę pateikė šiuolaikiškai. „Juk žmonių supriešinimas – tai klasika, į kurią teatro veikėjai įliejo naujų motyvų. Agluonėniškių spektaklis turtingas, puošnus įvairiomis detalėmis, jie puikūs žaidėjai“, – kalbėjo P. Bielskis.

Laureatams – premijos

Į krivūlę suvažiavo visi pasižadėję joje dalyvauti kolektyvai. Punsko klojimo teatro aktoriai parodė V. Bladykaitės spektaklį „Ženteliai“. Pasak komisijos narių, punskiečiai yra laisvesnės dvasios už lietuvius, nes Lenkija nebuvo SSSR sudėtyje, ten nebuvo kolūkių. Dėl to ir jų vaidyba pasižymi itin stipriai su praeitimi susijusia dvasia.

Šeštadienį savo spektaklius dar parodė Jurbarko K. Glinskio ir Viešintų teatrai, o sekmadienį į sceną žengė kretingiškiai su pagal Žemaitės kūrybą sudėtu spektakliu „Švents aniuole, sarge“, tarp kitų komisijos labiau pagirtas Kriūkų, taip pat ir Skapiškio klojimo teatrai. Baigė spektaklių paradą Telšių Žemaitės teatro Krivūlės laureatų spektaklis.

Kaip „Bangos“ korespondentei paaiškino vienas iš šventės režisierių E. Kupčiūnas, krivūlė – ne konkursas, o labiau festivalis. „Komisija atkreipia dėmesį į gerus pradus, išmonę, tačiau vietų neskirsto“, – sakė jis. Tad teatrai pasidalijo vienos iš seniausiai įsteigtų – Laukuvos seniūnijos, Klaipėdos universiteto ir Žemės ūkio ministerijos skirtas premijas. Agluonėniškiams atiteko Žemės ūkio ministerijos premija.

Pramogos ir reginiai

Šventės dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti liaudies kūrinių mugę, šeštadienio vakare gyvenvietės sode vyko koncertas–vakaronė, kurioje koncertavo folkšoko grupė „Perkūna“ ir A. Smilgevičiūtė bei grupė „Skylė“, o vidurnaktį dangų nušvietė fejerverkas. Per pertraukas tarp spektaklių šventės dalyvius linksmino kapelija „Špylmonai“

Konkursą laimėjusi UAB „Silvina“ organizavo ne tik pramogas. Visiems pakako jų nepaprastai skanaus karšto šiupinio, garbūs sveteliai gėrėjosi ne tik skaniu, bet ir gražiai išpuoštu stalu palapinėje.

Šventės režisieriai E. Kupčiūnas ir A. Šutkus dėkoja visiems, padėjusiems organizuoti šventę. Pagrindinis šventės rėmėjas – rajono Savivaldybė, informacinis rėmėjas – rajono laikraštis „Banga“.