Renovuoti nenorime palikti kaip yra

Kur šiame sakinyje padėti kablelį, tenka spręsti patiems daugiabučių namų gyventojams. Yra du sprendimai: renovuoti arba palikti namą ramybėje su viltimi, jog šis apšepusiu stogu ir susidėvėjusiais vamzdynais atlaikys dar kelis dešimtmečius.

Renovacijos procesas Lietuvoje apipintas ne tik gyventojų abejonėmis, bet ir korupcijos skandalais. Pats šviežiausias – Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius ir dar keli valdininkai įtariami kyšininkavimu.

„Banga“ pasidomėjo, kaip renovaciją vykdo UAB „Gargždų būstas“.

Užmojai bliūkšta ir brangsta

Lietuvoje renovacija iš pradžių vyko palyginti vangiai, nes gyventojus gąsdino finansinė našta. Iki 2007 m. valstybė apmokėdavo iki 30 proc. sumos, vėliau padidinta iki 50 proc. Keičiantis Vyriausybėms keitėsi ir renovacijos programos.

2013 m. pristatytas naujas daugiabučių renovacijos planas. Pagal naują renovacijos kompensavimo modelį energiškai neefektyviausius namus atrinko pačios savivaldybės. Skaičiuojama, kad nuo tada renovuota daugiau nei 1 200 daugiabučių, palyginti su 480 namų, atnaujintų nuo 2004 iki 2012 m. Pavyzdžiui, Ig­­nalinos savivaldybėje renovuota didesnė dalis savivaldybėje esančių daugiabučių.

Kita renovacijos vengimo priežastis – pati renovacijos kaina, kuri kyla. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, 2015 m. renovacijos kaina butui buvo 170 eurų už kvadratinį metrą ir 100 eurų pritaikius valstybinę kompensaciją. Skaičiuojama, kad 2016 m. vidutinė re­no­vacijos kaina už kvadratinį metrą yra 186 eurai (su 40 proc. valstybės kompensacija – apie 112 eu­rų). Tokiu atveju 50 kvadratinių metrų buto savininkui renovacija kainuotų apie 5 600, 60 kv. m – 6 700 eurų. Tokios išlaidos dažniausiai pa­­skirstomos 20-iai metų. Žmonių, gaunančių kompensacijas už šildymą, dalį sumoka valstybė.

Šiemet baigs darbus

Kaip „Bangą“ informavo UAB „Gargždų būstas“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Cirtautas, bendrovė administruoja iš viso 226 namus, iš jų 64 – Gargžduose. Šiuo metu vykdomi 18-os daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbai. 7 daugiabučiuose namuose atlikti darbai ir pasirašyti jų Statybos baigimo aktai. Likusiuose daugiabučiuose namuose darbai baigiami ar baigti ir tvarkomas darbų (dokumentacijos) perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

UAB „Gargždų būstas“ tikisi sėkmingos darbų pabaigos dar šiais metais visuose objektuose. Jeigu renovacija bus baigta iki 2017 m., tai palengvintų namo gy­ven­tojams tenkančių investicijų dalį – valstybė kompensuos 40 proc. lė­šų, baigus vėliau – 35 proc. Nuo 2018 iki 2020 m. įgyvendintiems projektams jau bus skiriama tik 30 proc. lėšų.

Gyventojų baimės

Pasak K. Cirtauto, prieš keletą metų daugiabučių namų savininkai nepatikliai žiūrėjo į renovaciją: „Šiandien požiūris iš esmės pasikeitė. Gyventojai aktyviai domisi, kaip vyksta renovacija kaimyniniuose namuose, teiraujasi kainų. Keleto daugiabučių namų gyventojai užsisakė Investicijų planus ir jau paskelbti konkursai, projektai parengti, greitai svarstysime susirinkimuose. Pasidžiaugti norisi visais atnaujintais daugiabučiais namais. Už šildymą neretu atveju gyventojai moka 2–3 kartus mažiau. Gyventojai, matyt, įkvėpti pagražėjusios namų išorės, jau planuoja laiptinių remontus, pageidauja kiemų asfalto remonto. Iškamuoti statybininkų dūzgesio, ūžesio ir jau atsikvėpę nuo statybinių dulkių, gyventojai iš tikrųjų džiaugiasi pasiektu rezultatu, ne vienas ir gerų žodžių nepagailėjo.“

Atnaujinimas (modernizavimas) iš esmės, pasak pavaduotojo, nereikalauja turėti didelių santaupų. Tų pačių pinigų, kurie buvo reikalingi sumokėti už einamojo mėnesio šildymą, po renovacijos užtenka ir šildymui, ir paskolos už priskaičiuotą mėnesį grąžinimui. Visos banko paskolos grąžinimas suplanuotas per 15–20 metų.

„Ateinančiais metais mūsų rajonui valstybės parama skirta tik 3 daugiabučiams. Tokį rezultatą turime, matyt, dėl gyventojų pasyvumo praėjusiais laikotarpiais. Antrajame etape daugiabučių namų savininkai iš beveik 20 parengtų Investicijų planų patvirtino vos 4“, – pasakojo K. Cirtautas.

Galvos skausmas

Nepatikimi rangovai, statybininkų atsakomybės trūkumas ir įsipareigojimų nevykdymas, kintančios finansavimo sąlygos, gyventojų nepritarimas – tai pagrindiniai bandymo renovuoti senus gyvenamuosius namus trukdžiai. Su šiomis problemomis susiduria ir „Gargždų būstas“.

„Štai čia turime didžiausią galvos skausmą. Rangovai stengiasi darbus atlikti kiek įmanoma pigiausiomis medžiagomis, kai kur pagudrauti, tuo nukrypdami nuo technologijos. Žinoma, yra konkurso būdu atrinkti darbų techniniai prižiūrėtojai, kurie privalo visus darbus patikrinti ir tinkamai atliktus priimti. Tačiau ir tie ne viską bepamato, – pasakojo K. Cirtautas. – Neretai mūsų specialistai likviduoja jų spragas ir nurodo pastebėtus trūkumus.“

„Yra atvejų, kai rangovams buvo pritaikytos sankcijos ir ne ginčo tvarka rangovas privalėjo pervesti baudas į butų savininkų kreditines sąskaitas, šiems sumažinant kredito sumą“, – apie problemas pasakojo pavaduotojas.

Deja, dalyje daugiabučių namų išties darbai atsilieka nuo grafiko. „Vykdydami atnaujinimo (modernizavimo) programą susidūrėme su tipine problema daugeliui daugiabučių, – prastai parengtais Investicijų planais. Tada reikalinga tikslinti Investicijų planą, o čia begalės procedūrų. Labiausiai „stringa“ dokumentai Būsto energijos taupymo agentūroje, kai terminai pradelsiami net iki 3 mėnesių. Rangovai atskirais atvejais vykdo papildomus darbus savo rizika“, – neslėpė K. Cirtautas.

Remonto be dulkių nebūna

Atsiliepimų, kaip vyksta renovacijos darbai, tenka paskaityti socialiniuose tinkluose, išgirsti parduotuvėje stovint eilėje ar net pabūti liudininkais, aplankius renovuojamame name gyvenantį žmogų. Būna ir sienos papelijusios, ir tinkas ištrupėjęs, ypač šalta ten, kur nebuvo šildymas dar įjungtas, kai kiti jau šildėsi centralizuotai. Tačiau dauguma gyventojų, kurie laukė renovacijos, kosmetinius remontus tik planavo ir pripažino, jog bijoję labiau, nei buvę bėdų realiai.

Jolita Bendikienė, Minijos gatvės 2 namo gyventoja, feisbuke rašo nepatenkinta pakeistais radiatoriais, esą „vaikiškus“ sudėjo: „Mūsų 17 kv. m kambaryje radiatoriaus galingumas – 380 kW, o dydis tik 60 cm. Žinome, kad 1 kv. m mažiausiai turi būti 60 kW, o mes gauname 3 kartus mažiau.“ Renovacijos laukiantiesiems moteris pataria pasidomėti, kokio dydžio ir galingumo radiatorius sudės ir ar visus vamzdynus keis.

Verslininkė Elina Paulikienė, kurios parduotuvė „Dovana“ įsikūrusi renovuotame Kvietinių gatvės 7 name, „Bangai“ pasakojo, jog darbai jau baigti: „Puiku, kad renovavo. Mes džiaugiamės. Darbininkai stengėsi, buvo mandagūs. Ačiū „Gargždų būstui“, daug darbo įdėjo. Reikėjo kantrybės ir aiškinant gyventojams, ir bendraujant su statybininkais, ir tvarkant dokumentus. Nepatogumų per remontus visada būna, juk ir kai pats sau ką remontuoji, ir dulkės, ir elektrą, vandenį išsijungti reikia, norint atlikti darbus. Viduje keitė vamzdynus, tad po to patys plyteles perdėjome, sienas užtaisėme, perdažėme. Namas senas, už šildymą turbūt brangiausiai Gargžduose mokėdavome. Renovacija – būtinybė. Tik džiaugtis reikia. Butų savininkams reikėjo tik į susirinkimus nueiti, pageidavimus, pretenzijas išsakyti, o visa kuo rūpinosi ir lakstė kiti.“

• Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. šalyje atnaujinta 1300 daugiabučių, kurių bendra investicijų suma sudaro 330 mln. eurų. Šiuo metu įgyvendinami dar 644 daugiabučių atnaujinimo projektai, kurių preliminari vertė – daugiau kaip 200 mln. eurų. Taigi per trejus metus į daugiabučių namų atnaujinimo programą investuota daugiau kaip 0,5 mlrd. Eur.